Taivaniečių atstovybė – politikų galvosopis

„Baimių“ nebeliko

Prieš ketverius metus Vilniuje atidarius Taivaniečių atstovybę, santykiai su Kinija gerokai paaštrėjo. Ši šalis pritaikė Lietuvai griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Mat Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.

Tuometis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos (ES) valstybes. Bet jo raginimą išgirdo tik dvi šalys – Latvija ir Estija. Panašiai elgėsi ir Gintauto Palucko Vyriausybė, savo programoje Kiniją įvardijusi iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai. Bet I. Ruginienės ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių „baimių“ nebeliko. Priešingai – dabartinės Vyriausybės programoje juodu ant balto parašyta, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.

Europos Parlamento narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga teigė besidžiaugiantis, kad Vyriausybė pagaliau įvardijo užsienio politikos klaidas, kurių autoriai užsienyje už knygų rašymus gauna pinigus ar lepinasi po šilta saule.

Prie suskilusios geldos

„Diplomatinių santykių atkūrimo siekis su Kinija buvo mūsų partijos atneštas siūlymas į koaliciją ir įrašytas į koalicijos sutartį. Jis skamba taip: „Sieksime atkurti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio lygio, koks jis yra kitose ES valstybėse.“ Visi mokantys skaityti turėtų aiškiai matyti, kad kalbame apie diplomatinių santykių atkūrimą iki tokio lygio, kokį turi visos kitos ES šalys. Tam nereikia uždarinėti Taivaniečių atstovybės, nes jos veikia ir kitose valstybėse, tačiau turi kitokį pavadinimą nei Lietuvoje. Iki šios politinės kvailystės Lietuva palaikė gerus santykius ir su Taivanu, ir su Kinija. Taivanas savo pažadų netesėjo. Ir jei jau kalbama apie tikrą pagarbą vienas kitam, tai būtų gražu pripažinti, kad Lietuva liko prie suskilusios geldos dėl sprendimo, kuris niekaip nepadėjo Taivanui, tačiau sukūrė daug problemų Lietuvai“, – neabejojo A. Veryga.

Politikas negalėjo pasakyti, ar diplomatinių santykių atkūrimas nuvestų į gilesnius ekonominius ryšius, nes tai priklausytų nuo verslo norų ir interesų. Jis tiki, kad verslas mokės įsivertinti rizikas ir jas valdyti, nekalbant apie kažkokius išskirtinumus, o kalbant apie tokias pat sąlygas, kaip ir ES. „Pastebėjau, kad dažnu atveju „vertybių verkšlentojai“ naudojasi „iPhone“ telefonais. Nereikia būti dideliu tyrėju, kad sugebėtumei viešuose šaltiniuose pasitikrinti, kur jie gaminami. Tai tiek tų vertybių...“ – sarkastiškai teigė LVŽS pirmininkas.

Kaip pasimetę vaikai

Iš G. Lansbergio pasišaipė ir Centro dešinės sąjungos pirmininkas, buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas. Socialiniame tinkle jis parašė: „Kinijos drakonas, kurį konservatoriai (tiksliau – jų tuometis lyderis G. Landsbergis) bandė „nugalėti“ vienu įrašu socialinio tinklo paskyroje, panašu, liko ne tik nenugalėtas, bet dar ir gerokai apkartino tarptautinę Lietuvos politiką bei įvaizdį. Apie tai „Žinių radijuje“ diskutavome su Žygimantu Pavilioniu, kuris, kaip ir priklauso, studijoje atkakliai gynė buvusią konservatorių partijos liniją. Tačiau klausantis tų pačių argumentų, darosi akivaizdu, kuo skiriasi tikra valstybinė strategija ir vertybės nuo noro tapti antraščių herojais. Būti tarptautiniais išsišokėliais gal ir tinka politiniam piarui, bet, kai matome rezultatus, tai labai pragaištinga Lietuvai. Visų pirma, „vertybinė politika“, kaip ją vadina konservatoriai, negali būti „barteris“. Kadaise Islandija drąsiai, be jokių išlygų pirmoji pripažino Lietuvą. Islandai nesitikėjo iš mūsų jokių naudų, žemių ar mokestinių lengvatų savo verslui ir pan. Tai buvo grynas principas. O štai konservatorių vykdyti veiksmai su Taivaniečių atstovybe – visiška priešingybė. Nuolatiniai akcentai, kiek investicijų ateis, kiek rinkų atsivers... Ar tokia turi būti „vertybių politika“?“

A. Zuoko teigimu, šią tarptautinę avantiūrą konservatoriai įvykdė be jokio realaus rizikos ir naudos vertinimo. Ar kas nors iš tiesų paskaičiavo pasekmes, prieš žengiant šį žingsnį? Ar tikrai buvo realus ES ir JAV užnugaris, ar tiesiog buvo tikimasi, kad drakonas papyks ir nurims savaime?

„Deja, jokio rimto pasiruošimo nebuvo, – teigė parlamentaras. – O kai prasidėjo realios problemos ir ekonominė blokada, tuometė Užsienio reikalų ministerijos vadovybė elgėsi kaip pasimetę vaikai, bėgdami ieškoti užtarimo į Briuselį, su kuriuo prieš tai net nesiteikė nieko derinti. Dvejopais standartais „sužibėjo“ tuomet, kai tie patys „vertybininkai“ pradėjo vengti susitikimų su į Lietuvą atvykusiais Taivano atstovais. Visa ši „vertybinė feisbukinė“ politika buvo tik gražus apvalkalas, be jokio turinio. Tik politinė provokacija, skirta asmeniniam politiko įvaizdžiui kurti. Deja, valstybės ir verslo sąskaita. Dabar jau bandoma kalbėti apie santykių atšildymą. Bet diplomatija reikalauja išminties, ilgo ir tylaus, niekam nematomo darbo.“

Ėjimas prieš valstybę

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad sprendimas atidaryti Vilniuje Taivaniečių atstovybę yra gėda Lietuvai. „2021 m., kai G. Landsbergis kartu su Mantu Adomėnu paskelbė apie jos atidarymą, aš sakiau jiems, kad padarė didžiausią kvailystę, kokia tik begalėjo būti. Kai Lietuva jau buvo pripažinta nepriklausoma valstybe, 1991 m. rudenį pasirašytas Kinijos ir Lietuvos susitarimas, kad mūsų šalis laikosi vienos Kinijos pozicijos, jog diplomatiniai santykiai yra palaikomi tik per Kiniją ir tai nedaroma per kitas Kinijos provincijas. Reikėjo paisyti šio tarptautinio teisės akto, bet atsitiko kitaip. Aš jau ne kartą I. Ruginienei sakiau, kad reikia santykius su Kinija atstatyti į pirminę padėtį, o kai Seime vyko balsavimas, didžioji dalis socialdemokratų nepritarė mano idėjai, pasiliko prie Gabrieliaus „vertybinės politikos“. Galiausiai valdančiojoje koalicijoje sutarėme, kad diplomatiniai santykiai su Kinija turi būti atkurti. Keista, kai lietuviai priversti važiuoti į Lenkiją, kad gautų Kinijos vizą. Kai tuo pat metu Jungtinės Karalystės premjeras praėjusią savaitę susitarė, kad anglams bus 30 dienų bevizis režimas“, – stebėjosi R. Žemaitaitis.

Pasak „aušriečio“, tokios pridarytos nesąmonės buvo ir ekonomiškai nenaudingos. Pasisekė tik Lietuvos aukštųjų technologijų grupei „Teltonika“, nes tuomet kiniški elektronikos prietaisai nebuvo įvežami į Lietuvą. „Teltonikai“ pavyko pakelti savo ekonomiką, padidinti gamybą.

„Iš to laimėjo Baltarusija, kaip ir visą laiką, nes Kinija krovinius geležinkeliais atgabena būtent į šią šalį. Po to Lenkijos vežėjai tuos krovinius išvežioja po visą Europą. Vežė ir Lietuvos vežėjai, kol mūsų Vyriausybės sprendimu nebuvo uždaryta siena su Baltarusija. Baltarusija uždarė ir mūsų vežėjus su visais vilkikais. Sieną uždaryti rekomendavo užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ir vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius. Mes vieninteliai buvome prieš, kadangi negali būti daromi tokie dalykai, nes tai – ėjimas prieš valstybę. Juk Konstitucijoje yra aiškiai pasakyta, kad užsienio politika turi tarnauti valstybės interesams“, – teigė ŪP pašnekovas.

Niekas nenori imtis sprendimų

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. vasario 24 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Redakcijos nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.