Tarp plūgo ir dirbtinio intelekto - kaip į Lietuvos ūkius ateina naujovės?

Tokie ir kiti aktualūs žemės ūkio klausimai buvo nagrinėti konferencijoje „Grow Summit 2025“. Jos metu agroverslo ir kitų verslų lyderiai pristatė pasaulinės ekonomikos tendencijas, aptarė Lietuvos agroverslo galimybes, prognozavo, kaip technologijos keičia ir keis žemės ūkio kasdienybę.

Robotai jau pakeičia žmogaus darbą

Investuotojas, futurologas Ilja Laurs neabejoja, kad dirbtinis intelektas, suteikiantis daugybę našumo įrankių, jau daro įtaką visoms profesijoms. „Našumo įrankių yra beprotiškai daug. Universaliausias iš jų – ChatGPT, kuris padeda nuo informacijos paieškos iki specifinių užduočių atlikimo, o internete ieško net geriau nei „Google“, – kalbėjo I. Laurs.

Iš naujausių dirbtinio intelekto technologijų jis išskyrė autonominius agentus, kurie vartotojo kompiuteryje tarsi žmogus atlieka įvairias užduotis: naršo internete ieškodami geriausių atostogų pasiūlymų, vykdo pirkimus ir kitas operacijas.

Tuo tarpu žemės ūkyje robotai vis labiau geba pakeisti žmogaus darbą. Įmonės „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius Dangis Valaitis neabejojo, kad tai – neišvengiama ateitis. „Jei paklaustume, ar žmonės gali būti pakeisti robotais, atsakymas – taip. Japonijoje jau ketverius metus veikia ūkis, tiesa, kol kas bandomasis, kuriame visi lauko darbai atliekami vien robotais“, – sakė jis.

D. Valaitis pabrėžė, kad šiuo metu neįmanoma parduoti traktoriaus be autonominio vairavimo funkcijos, nors dar prieš dešimt metų ūkininkai į šią technologiją žiūrėjo skeptiškai. Tuo tarpu danų kompanijos sukurtas robotas visus metus prižiūri daržų pasėlius, naikina piktžoles, o ūkininkas atvyksta tik derliaus nuimti. „Šiuo metu tokių robotų Europoje yra apie 300, bet jų skaičius auga eksponentiškai. Jie leidžia sutaupyti nuo 15 iki 300 valandų žmogaus darbo. Pinigine išraiška – tai didelis našumo šuolis“, – teigė pranešėjas.

Ūkininkavimas – nuolatinis mokymasis

Po pranešimų apie naujas technologijas konferencijos dalyviai buvo pakviesti į diskusiją su ūkininkais. Joje dalyvavo ūkininkė, nuomonės formuotoja Jolanta Greinienė, modernios augalininkystės ir tvarios žemdirbystės principus savo ūkyje taikantis Vaidas Žukauskas bei Šakių r. ūkininkų sąjungos valdybos narys Mindaugas Martinaitis. Pokalbį moderavo AB „Linas Agro“ grūdinių kultūrų pirkimo vadovas Justas Eimontas.

„Girdėjome ne vieną pranešimą apie ateitį, futuristiką. Nusileiskime ant žemės ir pašnekėkime, kaip jūsų kieme sekasi diegti naujoves“, – diskusiją pradėjo J. Eimontas.

Mindaugas Martinaitis pasakojo, kad savo ūkyje bando tiesioginę sėją. „Sakiau, kad praeis penkeri metai – žinosiu, mokėsiu. Dabar sakau, kad turi praeiti dar penkeri metai, kad tikrai žinočiau, kur link einu. Tos technologijos yra įdomios, tik nebūkime prisirišę prie vieno dalyko, būkime įvairūs“, – sakė jis.

J. Greinienė pridūrė, kad nors jos ūkis modernus, dalyvauja CO₂ mažinimo programoje, tačiau kieme vis dar yra ir plūgas. „Turime sėjamąją, kuriai reikia plūgo pasėti rapsą. Negyvenkime tik viename burbule – prisiperkame tų sėjamųjų, kurios skirtos tiesioginei sėjai, bet plūgai ir toliau gaminami. Negi jie yra kvaili?“ – svarstė ji.

Tiksliąsias technologijas savo ūkyje taikantis M. Martinaitis taip pat teigė neatsižadantis plūgo, tačiau jo naudojamų tiksliųjų technologijų tikslas – sumažinti sąnaudas, atiduodant augalui tiek, kiek reikia.

Visi sutarė, kad ūkininkavimas yra nuolatinis mokymasis. Apibendrindamas diskusiją, J. Eimontas pastebėjo, kad grūdų kokybė Lietuvoje per trejus metus pablogėjo, todėl naujų technologijų diegimas yra itin aktualus. „Mes nekaltiname klientų, bet keliame problemą – su prastesne kokybe išeiti į tarptautinę rinką yra sudėtinga“, – pabrėžė jis.

 Ką turime, bet neišnaudojame?

„Agrokoncerno“ komercijos direktorius Arnas Radzevičius inovacijas ir progresą palygino su Niutono obuoliu – jis gali būti ne tik nokstantis, bet jau ir nukritęs, t. y. kai kurios technologijos egzistuoja seniai, bet nėra pakankamai išnaudojamos.

„Toks ant žemės gulintis obuolys – nuo 2014 m. egzistuojanti sėja kintama norma. Kas po 2014 m. atnaujino savo techniką, tikėtina, kad šią funkciją turi, tačiau beveik niekas jos nenaudoja“, – pastebėjo jis.

Kintamoji sėja – tai inovatyvus žemės ūkio metodas, leidžiantis sėklas sėti nevienodu tankiu skirtingose lauko vietose, atsižvelgiant į dirvožemio derlingumą, drėgmę ir kitus veiksnius. Ši technologija remiasi duomenimis iš GPS, dronų, dirvožemio analizės ir derlingumo žemėlapių. Ji padeda optimizuoti sėklų sunaudojimą, sumažinti sąnaudas ir padidinti derlingumą.

Kita pažangi technologija – taškinis purškimas. Dronai arba vaizdo kameros ant purkštuvų strėlių nustato piktžolių koordinates, o purkštuvas purškia tiesiai ant šių pavienių augalų. Taip pat jau egzistuoja technologijos, kurios geba purkšti tik tam tikrų rūšių piktžoles, kenkiančias konkretiems augalams.

Pranešimų įvairovė ir politikų įžvalgos

Kiti pranešėjai kalbėjo apie bendrus verslo principus, kurie taikomi ir agroversle: investavimo subtilybes, finansų valdymą, prekės ženklo svarbą, kūrybiškumą.

Konferenciją atidarė pranešėjai, kvietę pažvelgti į agroverslo ateitį platesniame kontekste. Marius Vaščega, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas, pristatė Lietuvos agroverslo vietą Europos ir pasaulio rinkose, aptarė iššūkius ir augimo perspektyvas. Tuo tarpu Indrė Genytė-Pikčienė, Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė, įvardijo pasaulio ekonomikos lūžius ir jų įtaką agroverslui, akcentuodama finansinius iššūkius ir galimybes.

Konferencijos atidarymo metu vyko ir diskusija su politikais, kurią moderavo įmonės „East West Agro“ generalinis direktorius Gediminas Kvietkauskas. Joje dalyvavo Seimo nariai Kazys Starkevičius ir Viktoras Pranckietis bei žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.

Daugeliu aspektų skirtingų partijų politikai sutarė gana vieningai. Visi paminėjo, kad būtinas žemės ūkio politikos tęstinumas ir palaikė idėją pasirašyti nacionalinį susitarimą tarp partijų dėl ilgalaikės žemės ūkio strategijos.

Kalbėta ir apie tolesnę žaliojo kurso perspektyvą žemės ūkyje. I. Hofmanas pastebėjo, kad Europos Komisija ilgai rėmė nevyriausybines organizacijas, kad šios spaustų politikus šiuo klausimu. „Manau, kad tai nenormalu – mums buvo jėga brukamas žaliasis kursas. Be abejo, pokyčių reikia, bet jie turi kilti iš visuomenės“, – tvirtino I. Hofmanas.

K. Starkevičius sakė, kad ūkininkai nėra prieš žaliojo kurso idėjas, tačiau tam reikia ne mažinti gamybą, o diegti naujausias technologijas: „Tai neturi vykti per gamybos mažinimą. Esu pateikęs skaičius, kad dėl to jau praradome kelis šimtus milijonų eurų.“

V. Pranckietis taip pat įsitikinęs, kad reikia vengti kraštutinumų: „Esu sakęs – mano karta pergyveno raudonąją bangą, pergyvensime ir žaliąją. Mes neturime vieną dieną pažaliuoti, kitą dieną keisti spalvą. Turime nuosekliai dirbti, nes žemės ūkis tuo ir pasižymi – jis turi užtikrinti nuoseklumą.“

Komunikacijos agentūra VIRTUOZAI