Ashburn +6,9 °C Debesuota
Trečiadienis, 8 Vas 2023
Spausdintų leidinių prenumerata
Ashburn +6,9 °C Debesuota
Trečiadienis, 8 Vas 2023

Tarp praeities ir „žalios“ ateities. Kaimas dūsta, apklijuotas lipdukais

2020/12/06

Politikai pamiršta, kad didžiausiu teršėju vadinamas žemės ūkis yra žmonių maitintojas. Besąlyginė orientacija į Žaliąjį agroverslo kursą parklupdys kaimą. Galvijų skaičius Lietuvoje pasiekė dramatišką ribą. Ir tai dar ne visos Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) metinio susirinkimo chore skambėjusios natos.

Pakoregavo aplinkybės

LŽŪBA prezidentas Petras Puskunigis apgailestavo, kad viešojoje erdvėje apie žemės ūkio bendroves formuojamas neigiamas požiūris.

LŽŪBA tradicija metams baigiantis sukviesti savo narius, aptarti metų veiklos rezultatus, aktualijas bei rengiamas naujoves, apsilankyti muziejuje ar kitame kultūros židinyje šiemet dėl COVID-19 grėsmės buvo įsprausta į netradicinį formatą. Be to, ir nuotaikos ne per linksmiausios – vis dar neaiškūs būsimosios Vyriausybės nuostatai žemės ūkio srityje, neaišku, kas vadovaus Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), įvairių klausimų kelia paskelbtas Europos žaliasis kursas, užmojai riboti išmokas.

Prie nuotolinės konferencijos visoje Lietuvoje prisijungė daugiau nei pusantro šimto dalyvių – žemės ūkio bendrovių bei įmonių vadovų ir finansininkų, vyriausiųjų buhalterių, svečių. LŽŪBA prezidentas Petras Pus­kunigis pasidžiaugė, kad modernios technologijos sudaro galimybę palaikyti ryšį ir karantino metu. Žinoma, gyvo bendravimo jis kompensuoti negali.

Įprastomis sąlygomis konferencijos dalyvių sąrašas ir programa būtų dvigubai turtingesni. Susirinkusieji į Vilnių veikiausiai vyktų į ŽŪM susitikti su ministru ir jo komanda, Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) atstovais. Būtų pasidalyta leidiniu apie žemės ūkio bendrovių ir įmonių veiklos rezultatus.

Toks leidinys ir dabar išleistas, tačiau jis LŽŪBA nariams bus siunčiamas paštu, o konferencijos svečiai – KRK pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis ir laikinai žemės ūkio ministro pareigas einantis Andrius Palionis – su renginio dalyviais susitiko virtualiai.

Naujos Vyriausybės laukimas

Virtualaus susitikimo dalyvių mintys krypo į ateitį – būsimąją Vyriausybę ir jos būsimą programą, 2021-aisiais laukiančius pokyčius.

Guodžia tai, kad bent jau mokesčių srityje, kaip konferencijos dalyvius patikino patyręs auditorius ir mokesčių konsultantas Artūras Kapitonovas, ateinančiais metais didesnių pokyčių nebus. Todėl tai būsiantys ramesni metai, bet pokyčiams derėtų nusiteikti 2022-aisiais, nes prezidentas Gitanas Nausėda jau buria darbo grupę visai mokestinei sistemai peržiūrėti.

Vis dėlto naujovės neaplenks žemdirbių ir 2021-aisiais: augalininkystės, gyvulininkystės, transporto, aplinkosaugos.

LŽŪBA prezidentas vylėsi, kad Vyriausybės programa bus ruošiama išklausius žemdirbių organizacijų atstovų nuomonę, pasitelkiant VDU Žemės ūkio akademijos, LSMU Veterinarijos akademijos, institutų mokslininkus. „Porinkiminis Vyriausybės formavimo laikotarpis rūpi mums visiems“, – pastebėjo P. Puskunigis, taip pat pripažino, kad atlėgsta nėrimas dėl asmenybių, užimsiančių žemės ir maisto ūkio sektorių svarbiausius valdžios postus. Asmenybės dabar itin svarbu, nes turi būti priimti ypač svarbūs sprendimai, galintys nulemti Lietuvos žemės ūkį net iki 2050 m.

Pusantrų metų ministro pareigas ėjęs A. Palionis išgirdo žemdirbių padėką už tai, kad sustabdė ŽŪM iškėlimo į Kauną vajų, konstruktyviai ir dalykiškai bendravo. Savo ruožtu jis dėkojo sektoriui „už pagalbą, kai kuriais atvejais krypties nustatymą priimant praktinių darbų sprendimus“. Beje, nuo žemės ūkio reikalų A. Palionis nenutols, su žemdirbiais susitiks, jų interesus gins kaip Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys.

Formuojamas neigiamas požiūris

Žemės ūkio produkcijos gamintojus užtarti, atrodo, šiandien nėra populiaru, nes vyrauja kitokios „mados“. LŽŪBA prezidentas P. Puskunigis apgailestavo, kad viešojoje erdvėje apie juos nematoma ranka formuoja neigiamą požiūrį, kabina gamtos niokotojų, teršėjų, gyvūnų kankintojų, mokesčių vengėjų etiketes, tai palieka pėdsaką ir paveikia jų veiklą. Populistines nuotaikas atspindi aukščiausių politikų nuostatos: Europos Komisijos pirmininkės teikiama socialinės rizikos vizija, besąlygiška orientacija į Žaliąjį kursą, o Lietuvos prezidentas, grįžęs po sėkmingų Europos Sąjungos (ES) biudžeto dalybų, pareiškė sieksiantis išmokų ribojimo.

Asociacijos vadovas stebėjosi, kad sprendimai daromi neatlikus jokios sprendimų poveikio analizės, modeliavimo, vertinimo. Joks žemdirbys, žemės ūkio bendrovė neleistų sau improvizuoti su išlaidomis, pirmiausia visada turi būti skaičiais pagrįsta sąnaudų ir tikėtinos naudos analizė.

Kietos odos apynasris


LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis: „Apynasris žemės ūkiui bus iš ganėtinai storos odos.“

Žvelgdamas į ateitį, dabar jau aišku, kad naujasis finansinis periodas prasidės 2022–2023 m., girdėdamas iš Briuselio ateinančias žinias, LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis nusakė taikliai: apynasris žemės ūkiui bus iš ganėtinai storos odos, iš politikų kalbų matyti, kad žemės ūkis šiandien neranda užuovėjos.

Apmaudu ir skaudu, kad politikai pamiršta, jog didžiausiu teršėju pravardžiuojamas sektorius pirmiausia yra žmonių maitintojas. Tik ir girdėti, kad reikia uždrausti, atimti... LŽŪBA didesnę grėsmę mato ten, apie ką viešojoje erdvėje nekalbama: kaip reikės konkuruoti su ES ir kitomis šalimis.

„Vengiama pasakyti, kad Rusija jau dabar pagamina geresnės kokybės javus negu mes. Užsidedame rožinius akinius ir giriamės. Girtis nėra kuo, kai trečdalis Lietuvos gyvena žemiau skurdo ribos, ypač kaime“, – konferencijoje kalbėjo J. Sviderskis, savo žodžius apie kaimo nykimą iliustruodamas skaičiais: iš buvusių 627 ikimokyklinių įstaigų liko 99, iš buvusių daugiau kaip 9 tūkst. mokytojų liko tik 1,6 tūkst.

Asociacijos generalinį direktorių šokiruoja tai, kad tarptautinis susirūpinimas aplinkosaugos sritimi užgožė dramatišką gyvulininkystės padėtį Lietuvoje, galvijų skaičius sumažėjo iki katastrofiškos ribos. „Pagal Europos teisę hektarui žemės ūkio naudmenų galime turėti 1,7 sąlyginio gyvulio, o šiuo metu yra vos 0,196, praėjusiais metais buvo apie 0,5“, – priminė J. Sviderskis, apgailestaudamas, kad Lietuvos aplinkos apsaugos politikai realybės nemato, už žemdirbius pasirašo vis aukštesnius aplinkosauginius įsipareigojimus.

Kadenciją baigiančios Vyriausybės dabar jau laikinasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pasirašė deklaraciją sumažinti azoto, fosforo išmetimą į Baltijos jūrą tiek, kiek išmeta kelios kitos šalys kartu sudėjus, o prieš kelis mėnesius vėl priimta deklaracija, įpareigojanti stabdyti Baltijos jūros taršą, tačiau ir vėl tai padaryta neatlikus jokios analizės.

Efektyviausi gamintojai

Žemės ūkio bendrovės ir įmonės išlieka efektyviausios žemės ūkio produkcijos gamintojos, jos žaliavomis stabiliai aprūpina maisto ir perdirbimo pramonę. Panaudodamos apie 13 proc. šalies žemės ūkio naudmenų jos teikia beveik 30 proc. visos bendrosios žemės ūkio produkcijos.

Bendrovės ir įmonės 2019 m. valstybei sumokėjo mokesčių po 142 Eur už kiekvieną žemės ūkio naudmenų hektarą (kiti žemės ūkio veiklos subjektai – 58 Eur/ha), bendrosios žemės ūkio produkcijos vertė siekia 1821 Eur/ha, kai kitų žemės ūkio veiklos subjektų – 761 Eur/ha. Tačiau, palyginti su ES vidurkiu, Lietuvos žemės ūkio bendrovių ir įmonių produktyvumas vis dar apie penktadaliu yra mažesnis.

Vidutinis bendrovės valdomas žemės ūkio naudmenų plotas per praėjusius metus padidėjo nežymiai – 1,2 proc., palyginti su 2018 m., ir siekė 945 ha. Nuosava žemės sudarė apie 29 proc., likusi dalis – nuomojama. Vienam darbuotojui vidutiniškai teko apie 27 ha žemės ūkio naudmenų.

„Tai mažiau negu perskirstymo išmokai gauti nustatytas 30 ha slenkstis, tačiau šis kriterijus skiriant ES perskirstymo išmoką bendrovėms nebuvo pritaikytas“, – priminė LŽŪBA prezidentas. Jis akcentavo, kad žemės ūkio bendrovės ir įmonės – tvariai ūkininkaujantys žemės ūkio veiklos subjektai, telkiantys aukščiausią intelektualinį kapitalą. Posūkį į tvarumą lemia vadybos metodų tobulinimas pritaikant naujausias mokslo žinias, modernizavimas. Visa tai padeda taupiau eikvoti išteklius, gerinti darbo vietų patogumą, mažinti aplinkos taršą.

 

Esame apriboti, bet turėtume būti vieningesni

Viktoras Pranckietis

Seimo KRK pirmininkas

Kaimo reikalų negalime atskirti nuo kaimo bendruomenių, nuo tų žmonių, kurie dirba, ir tų, kurie suteikia galimybę dirbti. Žemės ūkio bendrovės suteikia turbūt daugiau darbo galimybių, negu kitos kaimiškosios organizacijos yra sukūrusios ypatingų verslų visoje Lietuvoje.

Specialistų rengimas – viena iš problemų, iškilsiančių ateityje. Agronomija, kuri yra viena svarbiausių žemės ūkyje, neturi tapti dingusia profesija, kad mūsų studentams netektų vykti studijuoti kur nors į kitų valstybių aukštąsias mokyklas. Specialistų kaita Lietuvoje turi būti užtikrinta, nes ateitį užtikrins tiktai žmonės.

Visi suprantame, kad esame apriboti tam tikrų sąlygų, tam tikrų įstatymų, tam tikros veiklos ribojimo ar skatinimo, tam tikrų išmokų, tam tikrų pinigų ir visa tai – mūsų dėmesio centre. O finansų, išmokų politika negali būti atsieta nuo ES politikos, tuos iššūkius mato ir žemdirbiai, LŽŪBA, ir KRK.

Seimo komitetas konkrečių tikslų dar neišsikėlė. Ateityje, kai Vyriausybė patvirtins savo programą, mes drauge su LŽŪBA ir kitomis žemės ūkiui atstovaujančiomis organizacijomis suformuluosime tikslus, ko turime siekti. Tačiau turi būti vienas apibendrinantis dalykas – gamybos stabilumas. Žmonės turi žinoti, ką jie galės daryti po trejų metų, o ne tik po pusės metų. Vyriausybės ministrams linkėčiau neieškoti naujų krypčių, nedaryti staigių posūkių, kad kaimui neiškiltų klausimų kryžkelėje, kaip elgtis pasikeitus naujai valdžiai. Turi būti tęstinumas. Tai ateities uždavinys mums, atsakomybė ateinančioms kartoms. Turime galvoti apie dirvožemio kokybę, taršą, kad derlius labiausiai kiltų dėl mūsų įdedamo proto, o ne dėl fizinių pastangų.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė

 

Redakcijos nuotraukos

2020-12-06

Dalintis

2023/02/07

Konkurso „Metų ūkis 2022“ geriausiųjų pagerbtuvės Panevėžyje

Penktadienį Panevėžyje, Juozo Miltinio dramos teatre pagerbti ir apdovanoti konkurso „Metų ūkis 2022“ laureatais tapę 33 pirmos, antros ir trečios vietos laimėtojai – 99 ūkiai. Ūkininkai sulaukė gausybės sveikinimų, visi buvo apd...
2023/02/08

Rytoj – neeilinė Seimo sesija

Opozicinių frakcijų narių iniciatyva ketvirtadienį, vasario 9 d., šaukiama Seimo neeilinė sesija. Posėdis prasidės 12 val.
2023/02/08

Duotas leidimas vykdyti sandorį automobilių prekybos rinkoje

Estijos bendrovė „BRC Eesti“ galės įsigyti 100 proc. įmonės „Intrac Holding“ akcijų ir perimti tiek pastarosios, tiek jos valdomos „Intrac Group“ vienvaldę kontrolę, o netiesiogiai – dar trijų bendrovių &b...
2023/02/08

Po obuoliais – rekordinė 2,58 mln. eurų vertės rūkalų siunta

Lietuvos muitininkai šiomis dienomis baigė neatidėliotinus ikiteisminio tyrimo veiksmus dėl sausio 24 d. Kaune sulaikytos didelės cigarečių kontrabandos. Tądien Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) pareigūnai, padedami VSAT pareigūnų, Petra...
2023/02/08

Aplinkosaugininkai nustatė įtariamuosius, savavališkai kirtusius mišką Molėtų rajone

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Miškų kontrolės departamentas, pernai lapkritį gavęs pranešimą dėl galimai neteisėtos veiklos miške Molėtų rajone šalia Dundulių kaimo, pradėjo tyrimą. Informacija pasitvirtino &ndas...
2023/02/08

Žvilgsnis į praėjusius metus: pieno supirkimas

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslas skelbia apibendrintus duomenis apie pieno supirkimą iš gamintojų bei 2022 m. sausio–gruodžio mėnesiais mokėtą kainą. Taip pat pateikiama kita sektoriaus pokyčius bei gyvybingumą nusakanti infor...
2023/02/08

Pasisėkime salotų į daigyklas

Pelutavos kaimo (Kėdainių r.) ūkininkai Modesta ir Alvydas MISEVIČIAI pasidalijo patirtimi, kokias salotų rūšis ir veisles rinktis sezonui prasidėjus. Jų pastebėjimu, pasisėję salotų į daigyklas ir augindami daigais, rūpesčių turėsite mažia...
2023/02/08

Pradedami elektrifikavimo darbai geležinkelio ruože Kaišiadorys–Radviliškis

Pagreitį įgauna geležinkelio linijos Vilnius–Klaipėda elektrifikavimo – darbai. Nuo vasario 6 dienos jie prasidėjo atkarpoje Kaišiadorys–Radviliškis. Numatoma, kad kontaktinio tinklo rangos darbai 125 km ilgio atkar...
2023/02/08

Tikėtina, kad pavasarį nebus lengva

Pasaulyje 20 proc. dirbamos žemės ir 33 proc. drėkinamos žemės yra paveiktos druskų ir nualintos, o tai turi įtakos dirvožemio maistinių medžiagų prieinamumui ir augalų aprūpinimui maisto medžiagomis, todėl sumažėja augalų produktyvumas ir derliau...