Kaunas -3,2 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 14 Grd 2024
Kaunas -3,2 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 14 Grd 2024

Tarpiniai modeliavimo rezultatai: Lietuva iš elektros energijos importuotojos taps eksportuotoja jau 2030 metais

2024/05/18


Įdarbinusi gausų atsinaujinančių energijos išteklių potencialą ir naudodama jį 100 proc. elektros gamybai, taip pat turėdama lanksčius gamybos pajėgumus ir tvirtas jungtis su kaimyninėmis ES šalimis, Lietuva jau iki šio dešimtmečio pabaigos galės tapti elektros eksportuotoja.

Tai rodo rengiamos modeliavimo studijos LT100 ką tik užbaigtas vienas iš etapų – 2030 m. Lietuvos elektros tinklo modeliavimas. Rengiantis Lietuvos energetikos sistemos transformacijai, studiją LT100 atlieka Lietuvos energetikos agentūra (LEA) ir JAV Energetikos departamento Nacionalinė atsinaujinančių išteklių laboratorija (NREL), įgyvendinant Energetikos ministerijos inicijuotą susitarimą dėl bendradarbiavimo atliekant tyrimus atsinaujinančios energetikos plėtros srityje.

„Lietuva atlieka sinchronizacijos su Europos elektros tinklais baigiamuosius darbus ir atnaujina Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, daugiausia dėmesio skirdama tikslui savarankiškai apsirūpinti energija, užtikrinant saugumą, ekologiją ir energijos prieinamumą. Bendradarbiavimas su lyderiaujančia JAV institucija, NREL, užtikrina optimalų ir mokslu pagrįstą politikos pasirinkimą, Lietuvai siekiant tapti saugia, energiją eksportuojančia šalimi“, – sako Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys.

„Siekiant subalansuoti greitą Lietuvos energetikos sistemos perėjimą prie 100 proc. atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo, būtina atlikti energetikos sistemos analizę. LEA bendradarbiaujant su NREL, bus sukurtas duomenimis grįstas modelis, kuris politinius sprendimus priimančioms institucijoms pasiūlys palankiausius energetikos sistemos transformacijos modelius“, – teigia LEA direktorė Agnė Bagočiutė.

Įvertinus modeliavimo rezultatus, bus pasirinkti sprendimai, kurie padės Lietuvai mažinti elektros importą, tapti elektros eksportuotoja ir suvaldyti kainų šuolius, lengvinant energijos kainų naštą verslui ir gyventojams.

Ką tik užbaigtame modeliavimo etape pagrindinis dėmesys skiriamas būsimai elektros sistemos veiklai. Sumodeliuoti penki galimi scenarijai, kurių kiekvienas numato, kaip Lietuvai iki 2030 m. pasiekti 100 proc. atsinaujinančios energijos išteklių (AEI) naudojimą elektros gamybai.

Elektros generacijos, energijos kaupimo ir perdavimo pajėgumų išplėtimo scenarijai yra pagrįsti ilgalaikiais tinklų operatorių planais ir rinkos specialistų tyrimais. Taip pat vertintas potencialus vandenilio poreikis pramonės ir transporto sektoriuose bei elektros energijos poreikis Lietuvoje pagamintam vandeniliui iki 2030 metų.

Pagrindinėse Lietuvos energetikos sistemos modeliavimo scenarijų iki 2030 m. išvadose sakoma, kad esant dabartiniams tikslams, Lietuva, pasiekusi 100 proc. AEI panaudojimo elektros energijos gamybai, gali tapti elektros energijos eksportuotoja.

Išaugusi vietinė, ypač AEI, generacija jau dabar leidžia Lietuvai mažinti elektros importą: 2024 m. per pirmuosius keturis mėnesius buvo importuota 40,7 proc., palyginimui, 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu importuota apie 63,5 proc., 2023 m. tais pačiais mėnesiais – 57,3 proc. vartojimui reikalingos elektros energijos.

Didėjant vietinei gamybai, elektros kainos mažėja. 2024 m. prasidėjo itin aukštomis elektros kainomis, tačiau nuo sausio vidurio dėl didesnės AEI generacijos regione ir mažesnių gamtinių dujų kainų fiksuotos žemesnės elektros energijos kainos nei atitinkamu laikotarpiu pernai ir užpernai: kainų vidurkis šiemet sausį-balandį siekė 79 Eur/MWh, 2023 m. – 93 Eur/MWh, 2022 m. – 137 Eur/MWh.

Prognozuojama, kad 2030 m. vidutinė elektros kaina, nevertinant infliacijos įtakos, bus apie 55 Eur/MWh – apie 30 proc. mažesnė nei dabar, 40 proc. mažesnė nei 2023 m. ir net 2,5 karto mažesnė nei 2022 metais.

Atsižvelgiant į AEI prigimtį, prognozuojama, kad didžiąją metų dalį vietinė elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių Lietuvoje gerokai viršys elektros vartojimo poreikį ir galimybes ją kaupti. Tada šalis galės eksportuoti elektros perteklių – dažniausiai didžioji dalis elektros bus eksportuojama per Lenkiją ir Latviją.

Tačiau bus ir tokių laikotarpių, kai dėl klimatinių sąlygų saulės ir sausumos vėjo elektrinės pagamins nepakankamai elektros Lietuvos vartojimo poreikiams patenkinti, ypač sausio–vasario mėnesiais. Tokiu atveju pagrindinė elektros importo šalis, kaip prognozuojama, bus Švedija.

Modeliavimo rezultatai rodo, kad vėjo ir saulės energijos ištekliai Lietuvoje yra gerai suderinami. Tai reiškia, kad artimiausiu metu mūsų šaliai nereikės kurti sezoninių elektros energijos kaupimo pajėgumų.

Elektros jungtys su kaimyninėmis šalimis bus pagrindinis veiksnys, siekiant subalansuoti nepastovios gamybos iš AEI laikotarpius. Esant nepakankamiems jungčių pralaidumams, įvykus avarijoms arba jungčių remonto metu, atsiradus elektros pertekliui, gali prireikti riboti elektros gamybos iš AEI apimtis. Kitu atveju, atsiradus elektros trūkumui, kurio negalima patenkinti vietine gamyba arba importu, gali tekti įjungti nuosavus, gamtinėmis dujomis kūrenamus, elektros gamybos pajėgumus.

Įgyvendinant LT100, bendros LEA ir NREL darbo grupės, pasitelkdamos mokslo sektoriaus žinias ir naujausius modeliavimo įrankius, toliau modeliuos galimus Lietuvos energetikos sistemos transformacijos scenarijus 2040 m. ir 2050 m., taip pat bus įvertintas būtinų investicijų poreikis, AEI naudojimo poveikis elektros tinklų veikimui, vandenilio gamybos ir naudojimo sistemos plėtrai, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms, oro kokybei ir žmonių sveikatai.

Lietuvos energetikos sistemos modeliavimo iki 2030 m. duomenys jau įtraukti į atnaujinamos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektą.

 

LEA informacija

Dalintis