Bulvė turi ilgą istoriją, kuri prasidėjo Pietų Amerikos Anduose maždaug prieš 8 000 metų, kai medžiotojų ir rinkėjų bendruomenės pradėjo auginti laukinių bulvių augalus, paplitusius aplink Titikakos ežerą. Daug vėliau, apie XVI a., ispanai bulves iš Peru atgabeno į Europą. Iš Ispanijos bulvių gumbai paplito po Europą, pirmiausia kaip egzotiškos dovanos botanikams ir garsiems asmenims, tokiems kaip popiežius.
Bulvių maistinę vertę pirmieji įvertino jūreiviai, mitę gumbais ilgų kelionių per vandenynus metu. Laikoma, kad bulvės po pasaulį paplito ir buvo pradėtos auginti maistui padedant būtent jūrininkams.
Šiandien bulvė yra trečias labiausiai vartojamas maistas ir esminis žmonių mitybos komponentas visame pasaulyje.
Tačiau ištisus dešimtmečius Europoje buvo auginama labai nedaug bulvių veislių, nors jų yra labai daug. Dėl Europoje paplitusios sėklos genetinės įvairovės trūkumo bulvės tapo labai pažeidžiamos ligų. Ryškus pavyzdys – bulvių maras, Airijoje sunaikinęs pasėlius ir 1840 m. sukėlęs Didįjį badą.
Bulvių pasėlių įvairovės išsaugojimą FAO laiko prioritetu, siekdama užtikrinti, kad šis produktas ir toliau būtų tvaraus žemės ūkio ir aprūpinimo maistu saugumo ramstis. Todėl FAO Svarbios žemės ūkio paveldo sistemos (GIAHS) programa siekia apsaugoti neįkainojamas ūkininkų tradicijas ir tvarias žemės ūkio maisto produktų sistemas, kurios leidžia išsaugoti vietines, biologine įvairove pasižyminčias gyvybiškai svarbių kultūrų, tokių kaip bulvės, veisles.
Viena iš programos remiamų bendruomenių yra Chiloé salynas (Čilė). Naujausi DNR tyrimai rodo, kad šiandien visame pasaulyje auginamos veislės yra glaudžiai susijusios su Čilės bulvių augalais. Kadaise vietos bendruomenės augino 800–1000 vietinių bulvių veislių. Tačiau atsiradus ligoms ir plintant komercinėms sėkloms, šis skaičius sumažėjo iki 91 veislės. Šiandien bulvės yra pagrindinė kultūra, auginama atokiose Chiloé salose, ir ji turi didelę reikšmę vietos bendruomenių pragyvenimui, tačiau dar svarbiau, kad salyne auginamos veislės labai prisideda prie pasaulinio aprūpinimo maistu.
Anduose, Peru, yra įkurtas 12 tūkst. ha ploto bulvių parkas. Tai viena iš nedaugelio bulvių genetinės įvairovės išsaugojimo iniciatyvų, pagal kurias vietos bendruomenės saugo savo bulvių genetinius išteklius ir tradicines auginimo, augalų apsaugos ir veisimo žinias. Bulvių parkas padeda išsaugoti vietines žinias ir senovines technologijas, tuo pačiu užtikrina vietinių veislių auginimą toje vietovėje.
Dar kelios įdomybės
ŪP portalas su FAO
FAO nuotraukos