Gaisrams miškuose ir atvirosiose teritorijose ruošiamasi iš anksto

Valstybinių miškų urėdijos direktorius Valdas Kaubrė pažymėjo, kad perfrazuojant žinomą posakį, jog gaisrines reikia ruošti žiemai, be to, dar ir miškininkams želdinimo darbai neprasidėję, yra pats laikas pasikalbėti apie artėjantį gaisrų sezoną miškuose. Jis pasidžiaugė pernykščiu bendradarbiavimu ir vykdytais reidais, kurie davė rezultatų.

Departamento direktorius Saulius Greičius akcentavo gaisrų atvirosiose teritorijose pavojų, ypač Vilniaus rajone: „Kiekvienais metais deginant žoles, yra sudeginama po kelias sodybas, o jei tokie gaisrai dar persimeta į miškus, visiems padaroma daug rūpesčių ir yra patiriama didelių nuostolių. Todėl ir būtina prevencija, ir yra labai svarbus mūsų visų bendradarbiavimas,“ – sakė S. Greičius.

Jis taip pat pažymėjo, kad žolės deginimas nėra ūkininkavimo būdas, o nustačius žolės deginimo atvejus, reikėtų pranešti aplinkosaugininkams, kad taikytų baudas už žalą gamtai, kurios yra gerokai didesnės, ir tai prevenciškai turėtų veikti.

Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus pavaduotojas miškininkystei Mindaugas Petkevičius kalbėjo apie didelių gaisrų Europoje gausą, pabrėždamas, kad tokias gaisrų rizikas ir mūsų šalyje reikia labai rimtai vertinti.

Jis pasidžiaugė, kad reikšmingų pokyčių Lietuvoje padėjo pasiekti įdiegta antžeminė automatinė gaisrų stebėjimo sistema, taip pat ir naujos gaisrinės technikos galimybės – įsigyti visureigiai su antstatais, turintys aukšto slėgio siurblius su žarnomis.

„Esame mobilūs surasti ir užgesinti nedidelių gaisrų židinius. Be to, iš Aplinkos projektų valdymo agentūros tęstinio projekto lėšų aprūpinsime visus padalinius šešiaračiais, turinčiais sumontuotus priešgaisrinius modulius. Tai turėtų palengvinti mūsų visų darbą,“ – sakė M. Petkevičius.

Departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas supažindino su atvirų teritorijų gaisrų statistika ir jų padariniais. Per metus dėl gaisrų šiose teritorijose vidutiniškai sulaukiama 3300 iškvietimų, o išdegintas plotas siekia 200 tūkst. ha. Vilniaus apskritis buvo įvardinta kaip rizikingiausia. Tokių gaisrų skaičiais pasižymi ir Kauno apskritis.

A. Gudžiauskas pažymėjo, kad Departamentas kasmet vykdo prevencines priemones – informacinę akciją „Nedegink žolės“, keičiamasi informacija su Nacionaline mokėjimų agentūra, vyksta prevencinė akcija „Saugi vasara“. 2022 m. buvo nustatyti ir nubausti 42 asmenys, sukėlę žolės gaisrus.

Vaizdo konferencijos metu buvo aptarti gaisrai, kurie kyla komercinės paskirties plotuose, taip pat supažindinta su dronų naudojimo galimybėmis, akcentuota komunikacijos svarba. Buvo sutarta dėl tolesnio bendradarbiavimo ir reidų vykdymo. Miškininkai taip pat buvo pakviesti dalyvauti ir į gaisrų gesinimą miškuose orientuotas pratybas, kurios vyks Varėnos rajone šiais metais birželio 27 d.

PAGD informacija

Asociatyvi 123rf nuotrauka