Teismas: VTEK sprendimas dėl Šilalės rajono politiko – pagrįstas

VTEK pripažino, kad R. Rimkus pažeidė įstatymo nuostatas nenusišalindamas nuo Šilalės rajono savivaldybės kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų paskirstymo ir objektų parinkimo darbo grupės posėdžių svarstant ir balsuojant dėl:

1) Šilalės rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) įrengimo, rekonstrukcijos ir remonto eiliškumo sąrašo, į kurį buvo įtrauktas Laukuvos sen. Kantautalių k. ir Kaštaunalių k. kelio Laukuva−Treigiai−Kaštaunaliai−Šilalės plentas, su kuriuo ribojasi jam nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai su statiniais ar be jų,

2) dėl 68,87 tūkst. Eur skyrimo šio kelio kapitalinio remonto projekto parengimo paslaugoms bei projekto ekspertizei apmokėti,

3) kapitalinio remonto projektui parengti, projekto ekspertizei, rangos darbams ir techninei priežiūrai atitinkamai siūloma skirti 76,60 tūkst. Eur ir 163,31 tūkst. Eur.

Pareiškėjas mano, kad priimdama sprendimą VTEK pažeidė „draudimo antrą kartą bausti (persekioti) už tą patį“ principą (jo atžvilgiu sprendimas buvo priimtas anksčiau, 2022 m. kovo 16 d.), be to, VTEK atlikdama tyrimą pažeidė teisės aktų nuostatas, taip pat nebuvo netinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad Komisija aiškiai ir konkrečiai suformulavo tyrimo dalyką (nurodė konkrečius sprendimus, svarstytus konkrečiuose subjektuose, konkrečiu laiku, bei įvardijo konkrečius tiriamojo asmens veiksmus, galbūt prieštaraujančius Įstatymo nuostatoms). Komisijos ir Šilalės savivaldybės tarybos Etikos komisijos atlikti tyrimai nebuvo dėl tų pačių faktinių aplinkybių. Taip pat teismas kaip nepagrįstą atmetė ir pareiškėjo argumentą, jog priimant ginčijamą sprendimą nebuvo objektyviai ištirtos ir įvertinos aplinkybės, netinkamai buvo pritaikytos materialiosios teisės normos.

Teisėjų kolegija pabrėžė, kad Komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, aiškiai ir konkrečiai nurodė, koks yra pareiškėjo privatus interesas ir asmeninis suinteresuotumas dalyvauti priimant su Plentu susijusius sprendimus, t. y. kad pareiškėjas ne tik turi keletą sklypų, tiesiogiai besiribojančių su minėtu keliu, bet ir naudojasi atkarpa važiuodamas į savo gyvenamąją vietą.

Interesų konfliktą Įstatymas apibrėžia kaip situaciją, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Tokį konfliktą sukelia deklaruojančiojo asmens ar jam artimų asmenų turimi privatūs interesai − suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas.

Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas asmeniškai neinicijavo Plento įtraukimo į remontuotinų kelių sąrašą, absoliučiai nepatvirtina, kad jis, eidamas tarnybines pareigas savivaldybėje, gali dalyvauti tolesniame procese, sprendžiant jo klausimus. Tarnybinių pareigų atlikimas bet kuriame Savivaldybės darinyje (Darbo grupėje, komitete ar taryboje), kai toks atlikimas susijęs su privačiais interesais, kelia interesų konfliktą.

Taigi teisėjų kolegija, išnagrinėjusi visas bylos aplinkybes, atsižvelgusi į aptartą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, padarė išvadą, kad skundžiamas Komisijos 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, tiek specialųjį teisinį reglamentavimą. Komisija atlikdama tyrimą ir priimdama sprendimą esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių lemti skundžiamo sprendimo neteisėtumą, nepadarė, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas. Tad atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Regionų administracinio teismo informacija

ŪP redakcijos nuotr.