Teismas dėl sėjomainos smogė Europos Komisijai ir Prancūzijai

Tai svarbus sprendimas ne tik Europos Komisijai, bet ir kitoms valstybėms narėms: Prancūzija privalo keisti savo strateginį bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu planą. Tai 2025 m. spalio 29 d. nusprendė Europos Teisingumo Teismas (ETT).

Ieškinį pateikė Europos aplinkosaugos organizacija „ClientEarth“ ir Prancūzijos organizacija „Collectif Nourrir“. Liuksemburge įsikūrusio teismo teisėjai daugiausia akcentavo „nepakankamą įvairios sėjomainos reglamentų“ (GAEC 7) įgyvendinimą.

Strateginis planas negalioja?

ETT nuomone, Europos Komisija leido Prancūzijos vyriausybei taikyti išimtis, kurios neatitiko BŽŪP strateginio plano reglamento. Tai iš dalies kenkia plane numatytam tinkamos sėjomainos tikslui.

Todėl Europos Komisijos sprendimas patvirtinti Prancūzijos strateginį planą 2023 m. gegužės 23 d. yra negaliojantis. Šis sprendimas yra ne tik akibrokštas Prancūzijos vyriausybei, bet ir antausis Europos Komisijai, nes ji neužtikrina vienodo ir nuoseklaus ES teisės taikymo valstybėse narėse.

BŽŪP yra pagrindinis subsidijų mechanizmas, finansuojantis ūkininkus visoje ES ir sudarantis trečdalį viso Bendrijos biudžeto – iš viso daugiau nei 55 mlrd. eurų per metus. O Komisijos pritarimas Prancūzijos planui leido prancūzų ūkininkams gauti daugiau nei 9 milijardus eurų subsidijų kasmet. 

BŽŪP išmokos priklauso nuo nacionalinių strateginių planų (NSP), kurie įrodo atitiktį ES teisės aktams, ypač tiems, kurie skirti apsaugoti žmones, gamtą, klimatą ir ūkininkavimo ateitį. Komisija privalo įvertinti visus nacionalinius planus prieš juos priimant, kad užtikrintų jų atitiktį Europos sistemai.

Prancūzai nusprendė savaip

Dar prieš patvirtinant Prancūzijos sėjomainos reglamentus, jie buvo tam tikra kliūtis Paryžiaus BŽŪP strateginio plano patvirtinimo procese. 2023 m. – pirmaisiais dabartinės BŽŪP reformos metais – reikalavimas dėl trejų metų sėjomainos buvo sustabdytas dėl agresyvaus Rusijos karo prieš Ukrainą ir jo pasekmių pasaulinei grūdų rinkai.

2024 m. Prancūzija nusprendė, kad ūkiams nuo 10 iki 30 hektarų pakaks dviejų skirtingų pagrindinių pasėlių, su sąlyga, kad pagrindinis pasėlis neviršys 75 procentų ariamos žemės. Didesniuose ūkiuose turėtų būti auginami bent trys skirtingi pasėliai, vėlgi laikantis 75 procentų ribos. Pagal prancūzų reikalavimus, jokie du pagrindiniai pasėliai neturėtų užimti daugiau nei 95 procentų ariamos žemės.

Kaimynų reikalavimai griežtesni

Kaip skelbia agrarheute.de, praėjusiais metais Vokietija taip pat pakoregavo savo nacionalinio BŽŪP strateginio plano taisykles. Pagal šį planą sėjomaina kiekviename lauke turi būti taikoma ne vėliau kaip trečiaisiais metais. Dėl to Vokietijos taisyklės yra griežtesnės nei Prancūzijos plane.

Prancūzijos vyriausybės ir ES Komisijos derybų metu dar prieš patvirtinant strateginį planą Prancūzijos ūkininkų asociacija (FNSEA) ypač ragino sušvelninti reglamentus. Šie reikalavimai buvo pagrįsti argumentais dėl kukurūzų auginimo, ypač sėklinių kukurūzų gamybos, svarbos.

Komentarai

Sarah Martin, „ClientEarth“ teisininkė, netrukus po teismo sprendimo pareiškė: „Šis sprendimas patvirtina Komisijos vykdymo užtikrinimo pareigą – tvirtinti tik tuos BŽŪP strateginius planus, kurie atitinka ES teisę. Komisija šios pareigos neįvykdė, kai 2022 m. patvirtino Prancūzijos BŽŪP strateginį planą.

BŽŪP finansavimas – trečdalis ES biudžeto – turėtų būti varomoji jėga, skatinanti klimato kaitos veiksmus, atkurianti biologinę įvairovę ir apsauganti gyvybiškai svarbius išteklius, tokius kaip vanduo ir dirvožemis. Raginame politikos formuotojus užtikrinti, kad kita BŽŪP versija būtų aiškesnė ir kad viešosios lėšos būtų paskirstytos remiant tikrai klimatui ir gamtai palankią žemės ūkio praktiką.“

Mathieu Courgeau, organizacijos „Collectif Nourrir“ pirmininko pavaduotojas, akcentavo ateities derybų dėl BŽŪP svarbą: „Atsižvelgiant į aplinkosaugos ir geopolitinę įtampą bei siekiant apsaugoti mūsų apsirūpinimo maistu suverenitetą, ūkininkų pajamas ir kartų atsinaujinimą, šiandienos sprendimas kelia du svarbius klausimus: Komisijos vaidmenį užtikrinant „bendrą“ BŽŪP pobūdį ir nuolatinį aplinkosaugos tikslų silpninimą nuo tada, kai 2022 m. iškėlėme bylą. Aiškaus ir veiksmingo valdymo užtikrinimas bei ambicingų tikslų išsaugojimas yra nepaprastai svarbūs būsimoms deryboms dėl BŽŪP.“

Ekologinės BŽŪP schemos

Kritikams jau kelia nerimą esami skirtumai tarp nacionalinių BŽŪP strateginių planų, o ypač skiriasi aplinkosaugos standartai valstybėse narėse. Daugelis stebėtojų baiminasi, kad kita žemės ūkio reforma tik pablogins padėtį. Naujausi Europos Komisijos pateikti reformos pasiūlymai laikotarpiui po 2027 m. gali dar labiau padidinti šiuos skirtumus.

Kaip skelbia Prancūzijos nacionalinis žemės ūkio, maisto ir aplinkos tyrimų institutas, būsimoji BŽŪP suteikia valstybėms narėms didesnį subsidiarumą, įgyvendinant ES reglamentus nacionaliniu strateginių planų (NSP) lygmeniu. Visų pirma, šalys turi didelį lankstumą apibrėžti, įgyvendinti, stebėti ir kontroliuoti savo nacionalines ekologines schemas.

Prancūzija pateikė pirmąją savo NSP versiją Europos Komisijai 2021 m. gruodžio mėn. Po Europos Komisijos pastabų 2022 m. pavasarį Prancūzija liepos viduryje pateikė peržiūrėtą savo NSP versiją, kurią Europos Komisija patvirtino.

Prancūzijos nacionalinėje tvaraus žemės ūkio strategijoje (NSS) apibrėžiami trys būdai, kaip pasinaudoti ekologine schema: a) agroekologinio žemės ūkio paskirties žemės valdymo praktikos, kuri yra a priori palanki klimatui ir aplinkai, būdas; b) agroekologinės infrastruktūros būdas; ir c) aplinkosauginio sertifikavimo būdas. Visuose trijuose būduose numatyti du klimato ir aplinkosaugos reikalavimų lygiai, suteikiantys ūkininkams teisę į du išmokų lygius (maždaug 60 EUR/ha standartiniam lygiui ir 80 EUR/ha aukštesniam lygiui), o sertifikavimas suteikia 30 EUR/ha priedą.

Visose valstybėse narėse karštai diskutuojama apie būsimąją BŽŪP, kurioje susiduria du požiūriai: tų, kurie pasisako už griežtesnę BŽŪP klimato ir aplinkosaugos požiūriu, ir tų, kurie pritaria mažiau griežtoms klimato ir agrarinės aplinkosaugos priemonėms, prieinamoms kuo platesniam ūkininkų ratui. Prancūzijoje opozicija daugiausia dėmesio skiria ekologinės schemos prieinamumo sąlygoms, o tiksliau toms, kurios susijusios su aplinkosaugos sertifikavimo būdu. Tai yra svarbi problema, nes, remiantis Prancūzijos ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) duomenimis, 2020 m. išmokos pagal pirmąjį ramstį sudarė 22 100 EUR vienam ūkiui. Taigi, ūkiai, nedalyvaujantys ekologinėje schemoje, prarastų 25 proc. šios sumos, arba vidutiniškai 5 525 eurus.

Parengė Ričardas Čekutis