Teismas leido „Marijampolės pieno konservų“ akcininkams keisti valdybą

Lietuvos apeliacinis teismas gegužės 30 dieną panaikino pirmosios R. Karpavičiaus žmonos Audronės prašymu Klaipėdos apygardos teismo kovą pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – Apeliacinio teismo sprendimu įmonė gali sušaukti akcininkų susirinkimą ir atšaukti dabartinę bei rinkti naują valdybą.

„Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl jo nutartis naikinama, o prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas“, – rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.

Ankstesnį draudimą teismas pripažino nesusijusiu su A. Karpavičienės ieškinio R. Karpavičiaus palikimo byloje reikalavimais: „Ieškovė nepagrindė, kaip prašomos laikinosios apsaugos priemonės gali užtikrinti jai galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą“.

Tuo metu Klaipėdos apygardos teismas kovą teigė, kad tokiu sprendimu siekiama išsaugoti „Marijampolės pieno konservų“ valdybą nepakeistą, kol byla dėl pradinio R. Karpavičiaus testamento nėra pasibaigusi ir galutinai nežinoma, kas yra jo teisių perėmėjai.

A. Karpavičienė tuomet teismui teigė, kad į „Marijampolės pieno konservų“ valdybą norėta įtraukti bent du asmenis, susijusius su mirusio verslininko antrąja sutuoktine Aiste Karpavičiene, – jos atstovą šioje byloje bei šeimos draugą. Pirmoji žmona, be to, siekia, kad nesumažėtų turto, į kurį ji pretenduoja, vertė.

„Ieškovės (Audronės Karpavičienės – BNS) argumentas, kad „Marijampolės pieno konservų“ akcininkai savo veiksmais gali sumažinti „Karpis“ akcijų vertę, nėra savaime pakankamas tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kadangi ieškovė siekia tik apriboti akcininkų susirinkimo sprendimų priėmimą, tačiau jomis nėra siekiama paveikti ieškovės nurodomą ginčo objektą“, – teigė Apeliacinis teismas. 

Skundą teismui pateikusi Aistė Karpavičienė teigė, kad draudimas apribojo byloje nedalyvaujančios bendrovės „Karpis“, valdančios 90 proc. Marijampolės įmonės akcijų, teises ir pareigas.

Jos teigimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė teisinio pagrindo, kodėl „Karpio“ teisė balsuoti „Marijampolės pieno konservų“ akcininkų susirinkime turi būti apribota, nes laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalima apriboti įmonės ūkinės veiklos.

Pasak jos, dabartiniai valdybos nariai neužtikrina tinkamos įmonės veiklos, ji dirba nuostolingai, nuostolis didėja, tačiau valdyba nesvarsto, ar generalinis direktorius Henrikas Karpavičius tinka eiti šias pareigas.

Kovą pirmosios instancijos teismas vertino, kad teiginiai apie esą nuostolingą veiklą yra nepagrįsti. 

Audronė Karpavičienė dar pirmos instancijos teismui teigė, jog „Karpio“ vadovė „Marijampolės pieno konservų“ akcininkų susirinkimą, kuriame ketinta perrinkti valdybą, o vėliau ir vadovą, inicijavo kitą dieną po to, kai Aukščiausiasis Teismas (LAT) vasario 8 dieną nurodė Vilniaus apygardos teismui iš naujo nagrinėti bylą dėl R. Karpavičiaus testamento – LAT panaikino pirmos instancijos teismo 2023 metų rugpjūčio nutartį pripažinti testamentą negaliojančiu. 

Pirmoji verslininko žmona tvirtino, kad taip bandoma ne išsaugoti esamą padėtį, bet sumažinti turto, į kurį ji pretenduoja, apimtį ir vertę. 

Tuo metu antrosios žmonos teigimu, tikrosios akcininkų susirinkimo šaukimo aplinkybės yra ne LAT nutartis, bet tai, kad vasario 6 dieną nustojo galioti laikinas teismo draudimas „Karpiui“ į susirinkimų darbotvarkę įtraukti su valdyba susijusius klausimus. 

Iki tol „Karpis“ 14 mėnesių neturėjo galimybės balsuoti dėl Marijampolės įmonės valdybos narių pakeitimo. 

R. Karpavičius per bendrovę „Karpis“ valdė „Marijampolės pieno konservus“, „Rarkarpį“ Tenerifėje, Lukšių ir Širvintų pienines, „Ferogamą“, Ukrainos „Vitaut“. Skaičiuojama, kad R. Karpavičiaus palikimo vertė siekia apie 120 mln. eurų.

Autorius Giedrius Gaidamavičius / BNS

Bendrovės "Marijampolės pieno konservai" nuotr.