Teisme – didelės apimties byla, kurioje nuo sukčių nukentėjo 49 fiziniai ir 6 juridiniai asmenys

Didelės apimties, net 53 tomų, ikiteisminį tyrimą atlikę Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai nustatė organizuotą grupę asmenų, kurie 2021–2022 metais nusikaltimams vykdyti įsigijo du juridinius asmenis bei sukčiaudami įvairiais būdais savinosi žmonių pinigus. Kaltinamieji nukentėjusių asmenų vardu ėmė greituosius kreditus ir siekė įgyti bei įgydavo įvairių Lietuvos miestų gyventojų turtą. Iš viso kaltinamieji pasikėsino įgyti ar įgijo turtą, kurio bendra vertė 147 370 eurų.

Įtariama, kad kaltinamieji nusikaltimų padarymo metu buvo parengę nusikalstamos veikos planą ir tarpusavyje pasiskirstę užduotimis. Organizuota grupė, įtariama, veikė dviejų bendrovių vardu, kontroliavo šių įmonių veiklą ir valdė bankų sąskaitas. Kaltinamieji fiktyviai įdarbindavo šiose įmonėse nukentėjusiuosius bei ėmė vartojimo kreditus iš finansines paslaugas teikiančių įmonių.

Tyrimo duomenimis, grupės nariai dėjo neva parduodamų automobilių, buitinės technikos prietaisų, įvairių įrankių, medžio granulių ir kitokių prekių bei paslaugų skelbimus socialiniuose tinkluose bei skelbimų portaluose. Kaltinami asmenys reikalaudavo sumokėti už prekes iš anksto, bet gavę pinigus prekių nepristatydavo. Kai kuriais atvejais nukentėjusieji sudarydavo su kaltinamos įmonės atstovu sutartį dėl butų remonto, tačiau pervedę pinigus statybinėms medžiagoms įsigyti, taip ir liko be sutvarkyto būsto ir pinigų.

Iš viso baudžiamojo byloje nukentėjusiaisiais pripažinti 49 fiziniai ir 6 juridiniai asmenys. Nukentėjusieji pareiškė civilinių ieškinių padarytai žalai atlyginti už beveik 108 tūkstančių eurų sumą.

Baudžiamasis kodeksas už sukčiavimą, neteisėtą elektroninių duomenų perėmimą ir panaudojimą, neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos, netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimą, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimą ar neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis, neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą, dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu numato griežčiausią bausmę fiziniams asmenims – laisvės atėmimą iki 8 metų.

Baudžiamoji byla bus nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme.

Prokuratūros informacija

123rf nuotr.