Teismui perduota byla dėl galimai suklastotų dokumentų ir kyšių Palangos miesto savivaldybėje

Šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras. Ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Tyrimo duomenimis, bendrovės direktorius, veikdamas šios įmonės vardu bei interesais, kaip įtariama, siekdamas sumažinti įmonei apskaičiuotą padidintą žemės mokestį už 2022 metus, parengė ir pateikė Palangos miesto savivaldybės administracijai suklastotus dokumentus, kuriuose nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija apie įmonei nuosavybės teise priklausančio sklypo būklę. Tokiems veiksmams jis buvo sukurstytas Palangos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo ir jo pavaduotojos. Minėtieji valstybės tarnautojai, veikdami bendrininkų grupėje, siekdami, kad bendrovės sklypas būtų neteisėtai išbrauktas iš apleistų teritorijų sąrašo, surašė dokumentą, patvirtinantį tikrovės neatitinkančias verslininko nurodytas aplinkybes, ir pateikė jį savivaldybės administracijai.

Po suklastotų dokumentų pateikimo administracijai, sklypas buvo išbrauktas iš minėto sąrašo, o Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), suklaidinta pateikta informacija, perskaičiavo žemės mokestį ir sumažino jį nuo daugiau nei 18 tūkst. eurų iki maždaug 2 tūkst. eurų.

Be to, įmonės direktorius, norėdamas atsilyginti už palankų sprendimą, kaip įtariama, perdavė trims valstybės tarnautojams kyšį – įvairių vertingų dovanų, tarp jų kvepalų, gurmaniškų rinkinių bei alkoholinių gėrimų. Šios dovanos, manoma, buvo priimtos kaip atlygis už neteisėtą veikimą vykdant tarnybinius įgaliojimus. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu viena kyšininkavimu įtariama valstybės tarnautoja pripažino savo kaltę. Klaipėdos apylinkės teismas, įvertinęs ir tai, kad moteris nuoširdžiai gailėjosi ir anksčiau nebuvo teista, patvirtino prokuroro nutarimą nutraukti bylą ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL (1250 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, už dokumentų klastojimą (BK 300 str. 1 d.) numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki trejų metų, už papirkimą (BK 227 str. 2d.) – iki penkerių metų, o už kyšininkavimą (BK 225 str. 2 d.) – iki septynerių metų laisvės atėmimo.

Juridiniam asmeniui dėl dokumentų klastojimo ir papirkimo gali būti skirta bauda, veiklos apribojimas arba likvidavimas.
Baudžiamoji byla perduota Klaipėdos apygardos teismui.

Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Generalinės Prokuratūros informacija