Teismui perduota byla dėl skirtingose valstybėse organizuotų ir planuotų įvykdyti teroro aktų

Ši baudžiamoji byla atskirta nuo didelės apimties sudėtingo Lietuvos kriminalinės policijos biuro atliekamo tyrimo, kuriame šiuo metu nustatyta ne mažiau kaip 16 įvairių valstybių piliečių, organizavusių, planavusių ir prisidėjusių vykdant teroristinius nusikaltimus skirtingose šalyse. Tyrimo metu aktyviai bendradarbiauta ir su VSD pareigūnais. 

Teismui perduotos baudžiamosios bylos medžiagą sudaro 49 tomai.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2024 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos pilietis, veikdamas kartu su bendrininkais, pasinaudojo DHL bei DPD bendrovių tarptautinių siuntų pristatymo bei transportavimo paslaugomis ir iš Vilniaus išsiuntė 4 siuntas su savadarbiais sprogstamaisiais-padegamaisiais užtaisais.

Dvi iš šių siuntų buvo adresuotos ir DHL krovininiais lėktuvais išsiųstos į Jungtinę Karalystę, kitos dvi – adresuotos ir išsiųstos į Lenkiją DPD krovininiais vilkikais.

Pirmoji siunta, veikiama iš anksto užprogramuoto elektroninio laikmačio, detonavo ir užsidegė Leipcigo (Vokietija) oro uoste ankstų liepos 20 d. rytą, prieš pat krovinio pakrovimą į jungiamojo skrydžio (Vilnius-Leipcigas-Jungtinė Karalystė) DHL krovininį lėktuvą. Antroji siunta užsidegė liepos 21 d. naktį DPD krovininiame vilkike, važiavusiame per Lenkiją. Jungtinę Karalystę pasiekusi siunta Birmingeme esančiame DHL sandėlyje užsidegė dar maždaug po paros, taip pat nakties metu. Ketvirtas siuntinys, gabentas DPD krovininiu sausumos transportu, neužsidegė dėl gedimo įtaise ir buvo perimtas pareigūnų. Jį ištyrus buvo nustatytas šių įrenginių sprogstamųjų-padegamųjų įrenginių mechanizmas ir įvertintas keltas pavojingumas.

Atsižvelgiant į tai, kad teroro aktai buvo vykdyti skirtingose valstybėse ir itin pavojingu būdu, galinčiu sukelti labai sunkias ir negrįžtamas pasekmes, Eurojuste buvo įkurta ir koordinuojama jungtinė tyrimo grupė, kurią sudarė Lietuva, Lenkija, Vokietija, Nyderlandai ir Jungtinės Karalystė. Tyrimo metu įvairią pagalbą tyrėjams teikė Estijos, Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados teisėsaugos ir žvalgybos institucijų pareigūnai bei Europolas.

Aktyviai vykęs tarptautinis bendradarbiavimas, kurio metu buvo nuolat derinami nacionalinių tyrimų veiksmai, keičiamasi duomenimis ir tikrinamos atskirų atvejų sąsajos, leido nustatyti, kad du bandomieji siuntiniai buvo išsiųsti ir į Jungtines Amerikos Valstijas bei Kanadą ir padėjo tyrėjams aptikti dar du tokius pat siuntinius į šias šalis Amsterdame.

Tarptautinio tyrimo metu nustatyta, kad nurodytus nusikaltimus organizavo ir jų įgyvendinimą koordinavo asmenys, siejami ir turintys ryšių su Rusijos Federacijos karinėmis-žvalgybos tarnybomis.

Nustatyta, kad minėti asmenys veikė labai suderintai, laikydamiesi itin griežtos konspiracijos, išskaidydami atskiras užduotis, tokias kaip siuntų ir padegamųjų medžiagų gabenimas, jų perdavimas kitiems, slėpimas specialiai parengtose slėptuvėse ar kitose vietose, padegamųjų užtaisų aktyvavimas bei kitas, ir pavesdami jas atlikti skirtingiems, dažniausiai – tarpusavyje nesusijusiems, vykdytojams ir jų grandinėms.

Tyrimo duomenimis, organizuojant ir rengiantis įvykdyti teroro aktus, atskiroms užduotims buvo pasitelkiami Rusijos, Latvijos, Estijos, Lietuvos, Ukrainos piliečiai, dažniausiai – socialiai pažeidžiami asmenys, kurie tuo tikslu buvo ieškomi pasinaudojant pažintimis, verbuojant ir palaikant ryšį per „Telegram“ programą bei siūlant atlygį ir atsiskaitant kriptovaliuta.

Tyrėjai nustatė, kad didelio padegamojo poveikio savadarbiai sprogstamieji-padegamieji užtaisai buvo valdomi elektroniniais laikmačiais, paslėptais masažinėse (vibro) pagalvėlėse, o papildomi degiųjų medžiagų mišiniai, skirti sustiprinti padegamąjį poveikį – higienos ir kosmetikos priemonių tūtelėse. Sprogstamajam-padegamajam poveikiui naudota pramoniniams bei kariniams tikslams naudojama medžiaga – termitas, pasižymintis itin aukšta degimo temperatūra.

Tyrimo metu Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje buvo atlikta daugiau nei 30 kratų.

Atliekant kompleksinius tyrimo veiksmus iš neteisėtos apyvartos taip pat buvo išimtos sprogstamosios medžiagos, kurios buvo parengtos panaudoti, o taip pat ir jų detonatoriai. Dalis rastų sprogstamųjų užtaisų buvo pagaminti taip, kad sprogimo efektas būtų stipresnis tam tikra kryptimi. Sprogstamųjų medžiagų gamybai naudotas heksogenas. Iš neteisėtos apyvartos išimtų sprogstamųjų užtaisų bendra sprogstamoji galia pagal trotilo ekvivalentą siekia daugiau kaip 6 kg. Remiantis turimais duomenimis, kaip įtariama, iš neteisėtos apyvartos išimti sprogstamieji užtaisai galėjo būti panaudoti kitų teroro aktų planavimui ir įgyvendinimui.

Pažymėtina, kad keli šių nusikaltimų įvykdymo koordinatoriai taip pat yra siejami su bandymu įvykdyti teroro aktą 2024 m. gegužės 9 d. Vilniuje, kuomet buvo padegtas prekybos centras „IKEA“.

Teismui vasario 27 d. perduotoje baudžiamojoje byloje kaltinimai dėl nurodytų nusikalstamų veikų organizavimo ir įvykdymo pareikšti 5 asmenims. Kitų įtariamųjų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas tęsiamas toliau.

Už nurodytų nusikaltimų padarymą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 249 str. „Teroristinės arba organizuotos teroristinės grupės kūrimas ir veikla“ 3 d. ir 4 d. numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 5 metų iki gyvos galvos, o 250 str. „Teroro aktas“ 1 d. ir 2 d. – laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų.

Iš viso Lietuvos, Lenkijos, Nyderlandų, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijos, veikdamos Eurojusto koordinuotoje jungtinėje tyrimo grupėje nustatė 22 šiuos nusikaltimus planavusius ir vykdžiusius asmenis, įskaitant ir 5 Lenkijoje teismui jau perduotus asmenis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniu asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Eurojusto, Generalinės prokuratūros ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro informacija