„Čekiukų“ skandalo narpliojimo naujienos: iškelta jau ir baudžiamoji byla

Į Šilutės rajono savivaldybės biudžetą turėtų būti grąžinta daugiau negu 228 tūkst. eurų suma

Ž. Kurlianskas, 2019-2023 metais būdamas Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, gaudavo su šiomis pareigomis susijusių išlaidų kompensavimą iš savivaldybės biudžeto. Remiantis gautais dokumentais, jis teikė savo išlaidų, susijusių su jo, kaip tarybos nario veikla, kuro įsigijimo, automobilių remonto, kompiuterinės technikos nuomos, telefoninių pokalbių ir interneto paslaugų dokumentus.

Iš buvusio tarybos nario pateiktų dokumentų matyti, kad tam tikrais laikotarpiais degalai buvo pilami kelis kartus per dieną, tarp kai kurių degalų pylimų trumpas laiko tarpas, bet pilti dideli degalų kiekiai. Nustatyta, kad degalai buvo pilami tuo metu, kai Ž. Kurlianskas dalyvavo Tarybos posėdžiuose ar jo nedarbingumo laikotarpiu.

Tyrimo metu gauta duomenų, kad minėtas tarybos narys kadencijos laikotarpiu pateikė sąskaitą-faktūrą už kitam asmeniui priklausančio automobilio remontą. Prokuratūros vertinimu, kitiems asmenims priklausančio turto remontavimas savivaldybės lėšomis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo principams, todėl kompensuotos išlaidos grąžintinos savivaldybės nuosavybėn.

Būdamas tarybos nariu, Ž. Kurlianskas savivaldybei teikė ir sąskaitas už kompiuterio nuomą, kuris, pasibaigus nuomos terminui, tapo jo asmenine nuosavybe. Tyrimo metu nustatyta, jog teisės aktai nenumato galimybės kompensuoti tokio pobūdžio išlaidas, t. y. savivaldybės lėšomis įsigyti asmeninėn nuosavybėn kompiuterinę įrangą.

Teisės aktuose numatyta, kad tarybos narys turi teisę gauti kompensaciją už išlaidos telefoniniams pokalbiams bei interneto paslaugoms, pateikęs šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Ž. Kurlianskas, teikdamas sąskaitas faktūras, nepateikdavo jų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, o iš sąskaitų faktūrų matyti, kad tarybos narys būdavo įsiskolinęs už suteiktas paslaugas, nors savivaldybės administracija išmokėdavo išlaidų kompensaciją. Net ir gavęs kompensaciją, įsiskolinimo sumą Ž. Kurlianskas dažnai vėl pateikdavo kaip naujai turėtas išlaidas ir vėl gaudavo kompensaciją.

Tyrimo metu nustatyti šie bei kiti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad remdamasi tokiais dokumentais Šilutės rajono savivaldybė minėtas kompensacijas Ž. Kurlianskui išmokėjo nepagrįstai, todėl prokuratūra siekia nepagrįstai išmokėtą 21 420 eurų sumą grąžinti į savivaldybės biudžetą.

Šis Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorų civilinis ieškinys yra keturioliktas, pateiktas Tauragės apylinkės teismui. Prokurorai jau kreipėsi į teismą dėl 2019-2023 m. kadencijos laikotarpiu minėtos savivaldybės narių: Lilijanos Lekavičienės, Algirdo Gečo, Zigmanto Merliūno, Genovaitės Kimbrienės, Arūno Jagmino, Stepono Kazlausko, Sandros Tamašauskienės, Daivos Žebelienės, Antano Martinkaus, Vlado Kainovaičio, Ričardo Stonkaus, Edvardo Jurjono ir Arūno Kurliansko nepagrįsto praturtėjimo.

Viešąjį interesą ginantys Generalinės prokuratūros prokurorai pateikė teismui ieškinių daugiau negu 228 tūkst. eurų sumai, kuri turėtų būti grąžinta į Šilutės rajono savivaldybės biudžetą.

Buvusiam Šiaulių miesto tarybos nariui – baudžiamoji byla

Šį ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Andrej Mirnyj, tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Baudžiamosios bylos duomenimis, nuo 2019 m. balandžio 9 d. iki 2023 m. balandžio 11 d. S. Stasiūnas, eidamas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario pareigas, manoma, suklastojo 12 avanso apyskaitų, melagingai nurodydamas duomenis apie patirtas kuro išlaidas, realiai nesusijusias su tarybos nario veikla.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tarybos narys, klastodamas avanso apyskaitas ir taip siekdamas pagrįsti su tarybos nario veikla susijusias gautas išmokas ir patirtas išlaidas karantino režimo metu bei galiojant viešojo ir privataus sektoriaus veiklos ribojimams, pasisavino 855 eurus Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto lėšų.

Tyrimo duomenimis, S. Stasiūnas kaltinamas, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas sau turtinės naudos, tyčia pažeidė tarybos nario veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir nuostatas, savo tyčiniais, aktyviais bei sistemingais, ilgą laiką trukusiais neteisėtais veiksmais iškraipė jam, kaip valstybės tarnautojui suteiktų teisių esmę, sumenkino tarybos nario autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą juo, taip pat pakenkė Šiaulių miesto savivaldybės ir tarybos įvaizdžiui bei sumenkino jų prestižą.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo yra nekaltas, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Atliekami tyrimai dėl 26 savivaldybių tarybos narių

Šiuo metu STT atlieka ikiteisminius tyrimus dėl 26 savivaldybių tarybos narių galimai netinkamo lėšų panaudojimo: Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio miestų bei Alytaus, Utenos, Ukmergės, Kretingos, Ignalinos, Mažeikių, Šilutės, Jonavos, Lazdijų, Pasvalio, Prienų, Telšių, Radviliškio, Joniškio, Tauragės, Zarasų, Akmenės, Kaišiadorių rajonų ir Birštono, Marijampolės, Neringos, Pagėgių, Druskininkų savivaldybėse.

Ikiteisminius tyrimus dėl savivaldybių tarybų narių galimo piktnaudžiavimo 2019–2023 m. kadencijos laikotarpiu kontroliuoja atitinkamų apygardų prokuratūrų Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrių prokurorai.

Prokuratūros informacija

123rf nuotr.