Tęsiasi gamtinių dujų ir biokuro pigimas

Pirmoje praėjusios savaitės pusėje išliko žiemiški orai ir didelis elektros suvartojimas. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 60 proc. elektros suvartojimo, daug elektros gamino šiluminės elektrinės, taip pat augo importas. Daugiau nei trečdaliu sumažėjus vėjo elektrinių generacijai ir dėl apniukusių orų 30 proc. kritus saulės elektrinių gamybai, didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę padidėjo 6 procentais.

Gamtinių dujų kainų vidurkis Nyderlandų TTF prekybos taške vasario 24–28 d., palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo nuo 53 Eur/MWh iki 50,1 Eur/MWh. 2023-iaisiais tuo pačiu laikotarpiu gamtinių dujų TTF kainų savaitės vidurkis buvo 48,6 Eur/MWh, o prieš metus tuo pačiu metu – 25,8 Eur/MWh. Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos apie 2–3 Eur/MWh mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 33–44 Eur/MWh ribose.

Gamtinių dujų pigimui šiuo metu turi įtakos šiltėjantys orai ir mažesnis gamtinių dujų vartojimas.

Inčukalnio dujų saugykla šiuo metu užpildyta apie 42,2 proc., prieš savaitę buvo 44,5 proc., prieš metus – 49,2 procento.

Europos Sąjungos gamtinių dujų saugyklos šiuo metu yra užpildytos 38,2 proc., ankstesnę savaitę užpildymas siekė 40,8 proc., o prieš metus saugyklos buvo užpildytos 62,2 procento.

Vasario 24–28 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 304,1 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 382,2 GWh). Iš Latvijos gauta 56,6 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 142,6 GWh). Į Lenkiją išsiųsta 31,2 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 124,0 GWh). Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 2,28 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 2,16 GWh).

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas 2025 m. vasario 24–28 d., palyginti su vasario 17–21 d., sumažėjo 15,4 proc., suvartota 322,7 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 381,4 GWh). Dujų suvartojimas mažėjo dėl šiltesnių orų.

Didmeninės elektros energijos kainos nagrinėjamą savaitę, palyginti su ankstesne savaite, dėl sumažėjusios vėjo ir saulės elektrinių generacijos, didėjo beveik visose Baltijos jūros regiono valstybėse.

Praėjusią savaitę šalti orai vis dar lėmė didelį elektros suvartojimą. Praėjusią savaitę Lietuva pasigamino 60 proc. visos suvartotos elektros energijos, likęs reikalingas energijos kiekis importuotas iš Švedijos bei Lenkijos. Bendra elektros gamyba mūsų šalyje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 6,4 proc. ir siekė 148,8 GWh.

 Lietuvoje elektros kainos didėjo nuo 138,1 Eur/MWh iki 146,2 Eur/MWh. Palyginimui, 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo apie 66,2 Eur/MWh, o 2023-ųjų tą pačią savaitę – apie 118,37 Eur/MWh.

Praėjusią savaitę Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati: elektros kainos padidėjo 6 proc. – nuo 138,1 Eur/MWh iki 146,2 Eur/MWh. Švedijos SE 4 zonoje elektros kainos sumažėjo 45 proc. – nuo 88,7 Eur/MWh iki 48,7 Eur/MWh, o Vokietijoje padidėjo 12 proc., nuo 106,3 Eur/MWh iki 119,4 Eur/MWh, Lenkijoje – 4 proc., nuo 120,9 Eur/MWh iki 125,7 Eur/MWh. Suomijoje tuo tarpu didmeninės elektros kainos sumažėjo 12 proc., nuo 35,4 Eur/MWh iki 31,0 Eur/MWh.

Dėl oro sąlygų daugiau nei trečdaliu sumažėjo vėjo elektrinių ir saulės elektrinių gamyba. Per savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino šiluminės elektrinės – 64,9 GWh elektros, arba tai 38,5 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 46,8 GWh ir 4 kartus daugiau nei lygiai prieš metus, kai šiluminės elektrinės pagamino 16,5 GWh energijos.

Vėjo elektrinės per savaitę pagamino 46,9 GWh, arba 38,7 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 76,6 GWh ir 22,9 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai vėjo elektrinės pagamino 60,9 GWh elektros energijos.

Saulės elektrinės per savaitę pagamino 9,4 GWh – tai 30,3 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 13,5 GWh ir 24,3 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai buvo pagaminta 12,4 GWh 

Hidroelektrinės per savaitę pagamino 12,4 GWh – tai 13,0 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 14,3 GWh ir 49,2 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai buvo pagaminta 24,4 GWh.

2025 m. vasario 24 d. – kovo 2 d. Lietuvoje elektros energijos vartojimas, sumažėjus šalčiams, palyginus su ankstesne savaite, sumažėjo 1,9 proc. – iki 248,7 GWh.

Vidutinė Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę siekė 73,5 USD/bbl – tai 2,8 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai nafta kainavo 75,6 USD/bbl. Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina buvo 83,4 Eur/MWh, o 2023-ųjų tuo pačiu laikotarpiu – 82,6 Eur/MWh. Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus 1– 2 USD/bbl mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Prognozuojama, kad artimiausiu metu Brent naftos kainos gali svyruoti 67–73 USD/bbl lygyje.

Vidutinės degalų kainos Lietuvos degalinėse nežymiai didėjo. Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos Estijoje ir Latvijoje sumažėjo atitinkamai 0,6 proc. ir 0,1 proc., Lietuvoje ir Vokietijoje padidėjo atitinkamai 0,3 proc. ir 0,1 proc., o Lenkijoje vidutinė kaina nepakito. Dyzelino vidutinės kainos sumažėjo Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje 0,1–0,5 proc., Lietuvoje ir Vokietijoje padidėjo po 0,1 procento.

Tarp Baltijos šalių benzinas pigiausias Lietuvoje, dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų mūsų šalyje sudaro 0,112 Eur/l.

Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 12 proc., o dyzelino – 1 proc. mažesnė.

LEA informacija