Tik vienai dienai – bet kasdien iš naujo: didysis viendienių žydėjimas prasidėjo

Kasdien naujas žiedas

Viendienės žavi savo įvairove ir trumpalaikiais, paprastai tik vieną dieną žydinčiais žiedais. Tačiau augalo žiedynas kasdien išskleidžia vis naujus žiedus, tad žydėjimo metas gali tęstis kelias savaites. Botaninį pavadinimą Hemerocallis (gr. hemera – diena, kallos – grožis) šiam augalui suteikė pats Karlas Linėjus, o lietuvišką „viendienę“ pasiūlė Jurgis Pabrėža.

Nors viendienės nėra savaiminis Lietuvos augalas, tačiau nuo seno auginamos kaip dekoratyvi, atspari Lietuvos klimatinėms sąlygoms gėlė. Rašytiniuose kinų šaltiniuose minimos keli tūkstančiai metų prieš Kristų, tik XV a. viendienės atkeliavo į Europą iš Rytų Azijos: tai buvo dvi laukinės rūšys – rusvoji viendienė (H. fulva) ir geltonoji viendienė (H. lilio-asphodelus). Netrukus, apie XVI a., jos pasiekė ir Lietuvą. Gan seniai mūsų krašte auginama ir rusvosios viendienės veislė 'Kwanso' (išvesta 1860 m.) bei jos forma variegata.

Viendienės priklauso plėnūninių (Asphodelaceae) šeimai. Skirtingi literatūros šaltiniai gentyje nurodo nuo 20 iki 26 rūšių.

Naujas viendienių veisles registruoja nuo 1946 metų JAV veikianti Amerikos viendienių augintojų draugija (American Hemerocallis Society) ir jų esama itin daug: šiuo metu žinoma daugiau kaip 100 tūkstančių viendienių veislių!

Kolekcija, kurią verta pamatyti

Sodo centre, priešais pergolę, susodintoje viendienių kolekcijoje galima pamatyti daug tiek senųjų, tiek modernių viendienių veislių, sukurtų pasaulio selekcininkų. Iš viso VDU Botanikos sode auginama per 684 viendienių veislių ir rūšių.

Pasak viendienių kolekciją prižiūrinčios vyr. botaninių kolekcijų kuratorės Ritos Maršelienės, tai yra kantrus, atsparus ir ištvermingas augalas: didelė dalis VDU Botanikos sodo viendienių auga ilgiau kaip 40 metų. 

„Daug viendienių esame gavę iš Vroclavo universiteto Botanikos sodo Lenkijoje. O nesenai įkurtame Baltijos sode auginamos viendienės, gautos iš Latvijos, Estijos, Lietuvos selekcininkų. Štai beveik 100 veislių padovanojo Lietuvos selekcininkai Viktorija ir Kęstutis Vyšniauskai, daug veislių gavome iš Edvino Misiukevičiaus, Antano Markevičiaus ir kitų selekcininkų“, – apie gražų bendradarbiavimą pasakoja R. Maršelienė.

Įvairovė – nuo spalvų iki kvapo

Viendienių skirstymas be galo įvairus, kaip ir skiriasi paties augalo rūšys bei veislės. Tad pasirinkti augintojams tikrai yra iš ko: tiek pagal kero formą (ji gali būti kompaktiška arba išsidraikiusi), tiek pagal aukštį (nuo 40 cm siekiančių žemiausių iki daugiau kaip metrą išstypstančių aukščiausių), pagal žiedų formą, spalvą, dydį.

Smulkiažiedžių veislių žiedo skersmuo gali siekti tik iki 7,5 cm, o itin stambūs žiedai gali būti didesni negu 20 cm. Skirtingos viendienės kasdien gali pražydinti ir skirtingą žiedų skaičių ant vieno žiedkočio: kai kurios – po vieną, o kitos – po 3 ir daugiau. Esama tokių veislių, kurios ant vieno žiedkočio gali išauginti net iki 100 žiedų! 

Kai kurių viendienių žiedai saulės šviesoje spindi: jų spindesys dar kartais skirstomas į deimantinį ir auksinį.

Viendienes galima pasirinkti ir pagal žydėjimo laiką: ankstyviausios pražysta iki birželio 20 d., vėlyviausios – rugpjūčio pradžioje, dar kitos žydi pakartotinai, tad spalvomis džiugina ir šiltą rudenį.

Ne visos viendienės yra dienos augalas: esama tokių, kurios išsiskleidžia ir žydi nakties metu – rytą žiedai susiskleidžia ir nuvysta. Dar kitos žydi ilgiau nei parą – pirmąją dieną žiedai būna pusiau praviri, antrąją dieną pilnai išsiskleidžia ir baigia žydėti vakare.

Na ir, žinoma, pačių žiedų formų įvairovė gniaužia kvapą: nors rūšinių viendienių žiedų vyraujanti forma primena varpelį, tačiau selekcininkų sukurtos veislės stebina įmantriais siluetais ir faktūromis. Vien pagal žiedo formą viendienės skirstomos į 20 grupių: nuo tuščiavidurių, trikampiškų, žvaigždiškų iki bijūniško žiedo.

Ne mažiau skirstymo ir į spalvų grupes, kuriose spalvų skalė itin plati.

Pagaliau, net ir savo kvapu viendienės gali būti labai skirtingos: nuo nekvepiančių ar kvepiančių silpnai iki kvepiančių stipriai ir maloniai ar stipriai ir nemaloniai.

Tvirti ir kantrūs augalai

Norint auginti viendienes, specialių žinių nereikia. Tai vieni nereikliausių augalų, tinkamai parinkus vietą, sudarius optimalias augimo sąlygas, jos augintoją džiugins ilgus metus. Dirvai nereiklios, tačiau geriausiai auga purioje, vidutinio sunkumo, daug humuso turinčioje dirvoje.

Manoma, kad vienoje vietoje viendienės gali augti iki 15 metų. Dauguma veislių mėgsta saulėtas arba su minimaliu pavėsiu vietas. Svarbu, kad saulės spinduliai jas apšviestų ne mažiau kaip 6 valandas per parą.

Tinkamai prižiūrimi, persodinami ir padauginami šie augalai sėkmingai auga ir veši ilgai.

Kaip prižiūrėti?

Lietuvos klimato sąlygomis geriausia vienadienes sodinti gegužę ir rugpjūtį (žydėjimo pabaiga). Atstumas tarp augalų – 45-60 cm. Tiesa, naujos, įvairiausiais raštais ir formomis žavinčios viendienių veislės toli gražu ne visos tokios atsparios.

Viendienės turi galingą šaknų sistemą, tad Lietuvos klimato sąlygomis pavasarį drėgmės joms užtenka, o vasarą – neretai užklumpa sausra. Tuomet viendienes reikia laistyti nedažnai, bet gausiai, geriausia vakare, stengiantis, kad kuo mažiau vandens pakliūtų ant kero. Tai ypač aktualu žydėjimo metu, nes jeigu ant žiedpumpurių lieka lašai, tai kitą dieną skleidžiasi dėmėti žiedai.

Skoniui ir atradimams lėkštėje

Viendienės nuo senų laikų Azijoje naudojamos kulinarijoje bei medicinoje. Šios gėlės valgomos – daugiausia vartojami žiedai ir žiediniai pumpurai, jais šviežiais puošiami patiekalai, iš žiedų daromos salotos.

Kaip pastebi VDU Botanikos sode veikiančios kavinės, savo patiekaluose naudojančios šiuos žiedus, kulinarai, skiriasi ir žiedlapių skonis: pasak jų, pačios gardžiausios yra geltonos spalvos viendienės.

Tik reikia nepamiršti, kad viendienės žiedai – kaip Pelenės kurpaitės: puošti žiedais maistą galima iki vakaro. Vėliau žiedai suglemba, ištęžta, atrodo neestetiškai.

VDU turinys