Toliau nebėra kur – dėl kritinės padėties pieno sektoriuje kreipėsi į EK

Dabar Vyriausybė kurčia ir akla

LPGA prezidento Jono Vilionio pasirašytas prašymas gelbėti Lietuvos pieno sektorių pasiekė EK praėjusią savaitę. Pavymui jam į šią ES instituciją nuskriejo ir EMB raštas, kuriame pritariama tokiam prašymui.

EMB – nuo 2006 m. Briuselyje veikianti, ES ir kai kurių kitų šalių pieno gamintojų interesus ginanti organizacija (angliškas jos pavadinimas – European Milk Board).

Birželio 20–21 d. Briuselyje vyko EMB generalinė asamblėja. Joje dalyvavęs LPGA direktorius Eimantas Bičius pokalbiuose su EMB vadovybe užsitikrino šios organizacijos paramą dėl kreipimosi į EK, prašant suteikti pagalbą Lietuvos pieno sektoriui.

„Kai Lietuvą 2020 m. pradžioje užklupo COVID-19 pandemija ir balandį drastiškai krito pieno supirkimo kainos, LPGA parašė raštą Vyriausybei, prašydama paramos pieno ūkiams, ir ji staigiai sureagavo. Netrukus pieno ūkiai sulaukė piniginės paramos. Ją iš nacionalinio biudžeto skyrė Lietuva, taip pat ES. Nė nereikėjo ūkininkams streikuoti, kad gautų paramą. Dabar situacija katastrofiška. Antrus metus nei LPGA, nei visa šalies pieno gamintojų bendruomenė niekaip neprisibeldžia iki Vyriausybės, Prezidentūros, Seimo, prašydamos padėti šalies pieno sektoriui“, – kas privertė pagalbos kreiptis į EK, „Ūkininko patarėjui“ aiškino LPGA direktorius Eimantas Bičius. Pasak jo, Lietuvos pieninė galvijininkystė gelbėtina, nes ji sukuria vieną didžiausių pridėtinių verčių iš hektaro dirbamos žemės ir labai prisideda, kad gyvuotų šalies kaimai.

Pieno supirkimo kainos toliau krenta

LPGA rašte EK užsimena apie aplinkybes, kurios palankios vystyti pieninę galvijininkystę Lietuvoje ir visame Baltijos regione. Šis regionas yra „žaliausias“. Karvių tankumas Lietuvoje – apie 3 vnt./kv. km. O kai kuriose kitose ES šalyse jis perkopia 30 vnt./kv. m. Nepaisant to, Lietuvos pieninė galvijininkystė sparčiai nyksta. Kreipimesi vardijamos priežastys, kodėl tai vyksta.

Lietuvoje aplinkosauginiai reikalavimai – vieni griežčiausių ES. Mat valstybė neretai sugriežtina ES reikalavimus. Šalyje tiesioginės išmokos – vienos žemiausių ES. Tai lemia dideles ūkių sąnaudas gaminant pieną ir mažas pajamas už jį, užkerta kelią jiems plėstis, investuoti į gyvūnų gerovę ir laikytis kitų reikalavimų. Dėl to ūkiai masiškai traukiasi iš pieno gamybos.

Tad, kaip teigiama LPGA kreipimesi į EK, situacija Lietuvos pieno sektoriuje yra kritinė: nuolat mažėja karves laikančių ūkių ir pačių karvių. Antai per pastaruosius 12 mėnesių – nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d. – ūkių, laikančių pienines karves, sumažėjo apie 3 tūkst., o karvių skaičius sumažėjo daugiau nei 13 tūkst.

Iš pieno gamybos traukiasi net didesni ūkiai. Mat, pabrangus pašarams, priedams, energetikai, už pieną gaunamos pajamos nekompensuoja jo gamybos savikainos. Pernai dėl itin mažų pieno supirkimo kainų šalies pieno ūkiai gavo 176 mln. Eur mažiau pajamų nei 2022 m. Užtat gerokai padidėjo pieno perdirbėjų ir prekybininkų pelnas.

Praėjusių metų pabaigoje pieno supirkimo kainos stabilizavosi – nustojo mažėti. Nuo šių metų pradžios jos toliau kas mėnesį krenta.

Pernai Lietuvoje buvo 20 736 pieno ūkiai, šįmet jų liko 18 020. Šių metų sausį vidutinė bazinių rodiklių (riebalų kiekis – 3,4 proc., baltymų – 3 proc.) žalio pieno supirkimo kaina buvo 335 Eur/t, o gegužę – tik 311 Eur/t. Mažesniems ūkiams už tokį patį pieną supirkėjai moka mažiau – nuo 18 ct/kg iki 23 ct/kg.

Investuotos lėšos – šuniui ant uodegos

LPGA kreipimesi į EK pripažįsta, jog Lietuvos pieno sektorius per narystės ES laikotarpį gavo reikšmingą šios Bendrijos ir nacionalinę piniginę paramą ūkiams kurti, plėsti, modernizuoti, tuo pačiu – gerinti galvijų laikymo sąlygas bei pieno kokybę.

LPGA nuomone, apmaudu, neracionalu ir neekonomiška, kad paramą gavę ūkiai dabar priversti parduoti gyvulius ir likviduotis. Ne mažiau apmaudu, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė pernai nepaklausė ES rekomendacijos prisidėti prie 10,6 mln. Eur paramos, kurią ji skyrė šalies pieno gamintojams. Tuomet EK leido Lietuvai šią paramą padidinti 200 proc. iš nacionalinio biudžeto – skirti pieno gamintojams dar apie 21 mln. Eur.

LPGA paprašė EK dvejopos pagalbos: skirti Lietuvos pieno gamintojams tikslinę finansinę paramą, padėsiančią stabilizuoti kritinę situaciją pieno sektoriuje, bei visoje ES užtikrinti, kad pieno gamintojui už žalią pieną būtų mokama ne mažesnė kaina nei jo savikaina. Toks reguliavimas leistų pieno gamintojams matyti perspektyvą šiame sektoriuje bei pritrauktų į jį jaunimo.

LPGA raštu pranešė Lietuvos Prezidentui Gitanui Nausėdai ir Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei, kad ji, palaikoma EMB, kreipėsi į EK pagalbos šalies pieno sektoriui. Pranešdama ragino nedelsiant spręsti gilėjančias pieno sektoriaus problemas, bendradarbiaujant su EK bei randant tam politinės valios ir lėšų valstybės biudžete. Taip pat reikalavo nedelsiant vėl teikti nuo 2023 m. pieno gamintojams nebemokamą Pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą, pakoregavus referencinius dydžius.

Autorės nuotraukos

Viršelyje: Lietuvos pieno gamintojų asociacijos direktorius Eimantas Bičius ir prezidentas Jonas Vilionis ne kartą vyko į Briuselį ginti šalies pieno gamintojų interesų.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.