Kretingos muziejaus dvaro malūno kieme rinkosi jaunieji rajono amatininkai, kur mokėsi patys ir kitus mokė drožybos, kalvystės, audimo, pynimo ir kitų amatų paslapčių. Jaunųjų amatininkų turgelyje patikusią prekę buvo galima ir įsigyti. Šventės pradžioje pasėta Lietuvoje pamirštų linų simbolinė lysvė, sėjos pamoką mažiesiems šventės dalyviams surengė ūkininkas Povilas Turauskis.
Kretingos muziejaus Edukacijos informacijos skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkės Romos Luotienės teigimu, renginys jau yra tapęs tradiciniu, į jį susirenka jaunieji amatininkai iš Kretingos, Salantų, Kūlupėnų ir kitų vietovių. Pakalbinę atvykusių amatininkų vadovus sužinojome, kad kiekviena mokykla turi prioritetines veiklas, kurias mokiniai yra ypač pamėgę. - Salantų gimnazijos moksleiviai labai domisi drožinėjimu. Pirmiausia jie gauna užduotį išdrožti Užgavėnių kaukę, paskui šaukštą, o galų gale gali imtis skulptūrėlių. Savo darbelius jie eksponuoja parodose. Kaip tik dabar Plungėje vyksta Stanislovo Riaubos 15-asis tautodailės kūrinių konkursas, žiemą vaikai dalyvauja Plateliuose rengiamoje Užgavėnių kaukių parodoje, trečius metus vyksta Lietuvos moksleivių liaudies dailės konkursas „Sidabro vainikėlis“. Vaikai šiuose konkursuose ne tik dalyvauja, bet ir laimi prizines vietas, – pasakojo Salantų gimnazijos technologijų mokytojas, tautodailininkas ir tautinio paveldo meistras Viktoras Raibužis. Kūlupėnų M. Valančiaus pagrindinės mokyklos mokytoja Regina Tilvikienė vadovauja mokykloje veikiančiai valančiukų audimo mokyklėlei. - Tai bendras Kūlupėnų pagrindinės mokyklos ir Nasrėnų M. Valančiaus gimtinės muziejaus projektas. Audžia beveik visa mokykla – ir mergaitės, ir berniukai, mokau juos šio amato, nors pati esu matematikos mokytoja. Austi yra mano pomėgis, – sakė meistrė R. Tilvikienė, išaudusi daugybę jubiliejinių juostų, o neseniai pastatytos Kūlupėnų bažnyčios varpui – juostą skambinti mišioms. Ūkininkas P. Turauskis vaikams parodė, kaip senovėje buvo sėjami linai. Dabar šie augalai Lietuvoje beveik išnykę, ūkininko manymu, dėl to kalta nelygiavertė konkurencija. - Daug metų linai mano ūkyje buvo pagrindiniai augalai, iš jų prasigyvenau. Tačiau didieji Europos linų augintojai prancūzai ir belgai nelygiavertėje kovoje nukonkuravo lietuviškus linus. Jie žinojo, kad prieš karą Lietuvos linų pluoštas ir sėmenys buvo labai kokybiškos prekės, o šiais laikais keturis kartus besiskiriančios išmokos už juos privedė prie to, kad linų Lietuvoje nebeliko. Na, gal vienoje kitoje vietoje jie ir auginami etnografiniais tikslais, bet abejoju, kad ūkine prasme ši veikla dar atsigaus, – „Ūkininko patarėjui“ sakė P. Turauskis. Renginyje dalyvavo klubo „Kretingos krašto ainiai“ pirmininkas, premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas Antanas Vinkus, koncertavo Kretingos muzikos mokyklos, Salantų ir Kretingos pranciškonų gimnazijų saviveiklininkai. Jaunųjų amatininkų šventę Tarptautinės muziejų dienos išvakarėse surengė Kretingos muziejus.
Autoriaus nuotraukos Juozas SKRIPKAUSKAS „ŪP“ korespondentas