Trąšos neišvengiamai brangs

Kaip rašo tygodnik-rolniczny.pl, pigios trąšos iš Rusijos užplūsta ES rinką. Didžiausia šių prekių gavėja yra Lenkija, kuri 2024 metų sausio-rugsėjo mėnesiais importavo beveik 940 tūkst. tonų trąšų iš šalies-agresorės. Didžiulis trąšų importo mastas neigiamai veikia Lenkijos gamintojų finansinę padėtį.

Prašo didinti muitus

Todėl lapkričio 20 dieną Lenkija kartu su Lietuva, Latvija ir Estija paprašė Europos Komisijos padidinti muitą mineralinėms trąšoms iš Rusijos ir Baltarusijos. Anksčiau buvo įvestas 30 proc. tarifas, tačiau Europos trąšų pramonė kreipėsi dėl muitų didinimo.

„Rusijos ir Baltarusijos trąšų gamintojai turi naudos iš specifinės padėties Europos rinkoje. Atsižvelgiant į tai, kad trąšų gamyba grindžiama dujomis (ir kaip žaliava, ir kaip energijos šaltinis), tokių trąšų eksportas į ES gali būti vertinamas kaip nustatytų sankcijų apėjimas. Importo iš Rusijos ir Baltarusijos pakeitimas kitais tiekėjais ir vietine produkcija taip pat sumažins pavojingo sektoriaus priklausomybę ir pagerins ilgalaikį aprūpinimą maistu“, – konstatavo Michalas Jarosas, Lenkijos plėtros ir technologijų viceministras.

Kainų šuoliai

Vokiečių agrarheute.de akcentuoja, jog gamtinių dujų kainos Europoje nuo pavasario išaugo daugiau nei dvigubai. Tai yra didžiulis iššūkis Europos azoto gambai. Gamtinių dujų kainos TTF centre neseniai pasiekė aukščiausią 12 mėnesių lygį – 49 eurus už MWh, todėl žemės ūkio karbamido ir kitos azoto gamybos maržos tampa neigiamos.

Gamtinės dujos naudojamos kaip žaliava amoniako, mineralinių azoto trąšų žaliava, gamybai. ES azoto trąšų pramonės, kaip didžiausio gamtines dujas suvartojančio pramonės sektoriaus, konkurencingumą pirmiausia lemia dujų kainos. Kadangi gamtinės dujos paprastai siekia 60-80 proc. gamybos sąnaudų, dujų kainos daro lemiamą įtaką tiek trąšų kainoms Europoje, tiek azoto trąšų tiekimui ir tiekimo situacijai visoje Europos trąšų rinkoje.

Ūkininkai baiminasi kainų augimo

Lenkų ūkininkai baiminasi, kad padidinus tarifus trąšų kainos padidės, nes pigių trąšų pasiūla gerokai sumažės. Kaip komentuoja „Erste Securities Polska“ analitikas Jakubas Szkopekas, Lenkijos ūkininkai turėtų atsižvelgti į kainų augimą, tačiau muito įvedimo efektą žemdirbiai pajus ne iš karto: „Darau prielaidą, kad trąšų kainos augs, nes sumažės jų prieinamumas. Tačiau prireiks daug laiko, kol įsigalios didesni tarifai. ES nėra labai lanksti. Be to, importuotojai įveža pakankamai trąšų, kad galėtų užsitikrinti pardavimą kitam pavasario tręšimo sezonui. Netgi kyla grėsmė, kad metų sandūroje šie importuojami kiekiai padidės, kad būtų galima pasiruošti naujam sezonui.“

Jis atkreipia dėmesį, kad aukštų tarifų įvedimo efektą žemdirbiai galėtų pajusti anksčiausiai 2025 m. antroje pusėje.

Neperka trąšų

„Argus“ analitikai teigia, kad šiais metais ūkininkai labai menkai pirko trąšas. Apskaičiuota, kad azoto trąšų rinkos apimtis Vokietijoje 2024–2025  m. sezonui siekė vos 40–45 proc., o lapkričio viduryje – 60–65 proc.

Akcentuojama, jog žemos gūdų kainos, sumažėjusios pajamos ir pilni sandėliai neparduotos žemės ūkio produkcijos ir yra žemos trąšų paklausos priežastis.

Kai kurie didmenininkai tikisi, kad pardavimai išliks silpni iki 2025 m. pradžios.

Lapkričio pradžioje vykusioje Prancūzijos trąšų gamintojų konferencijoje trąšų gamintojai neslėpė nerimaujantys dėl būsimo sezono. Po nuviliančių paskutinio derliaus rezultatų ūkininkams trūksta pinigų investicijoms. Prekybininkai nenori įsipareigoti su tiekėjais dėl kiekių, todėl Europos gamyklos beveik nebegamina trąšų.

Dujų efektas

J. Szkopekas taip pat akcentuoja, kad aptardami trąšų rinkos prognozes turime atsižvelgti ir į pastaruoju metu brangstančias dujas bei dėl to išaugusias azoto trąšų kainas.

„Stebime precedento neturinčią situaciją: dujų atsargos Europoje yra aukšto lygio, tačiau, kita vertus, dujų kainas lemia informacija, kad Rusija dujų neeksportuoja... Kalbama apie tai, kad rusai negalės eksportuoti dujų per Ukrainą, taip pat apie nutrauktą OMV ir „Gazprom“ susitarimą, dėl kurio dujos neturėtų būti tiekiamos į Austriją, nors kol kas tiekiamos. Tuo pačiu metu, nepaisant santykinės taikos Artimuosiuose Rytuose, dujų kainos dramatiškai nesumažėjo. Tai yra veiksniai, kurie daro įtaką trąšų kainoms”, – sako J. Szkopekas.

Analitikas sako, kad ūkininkų požiūriu situacija dabar dviprasmiška: viena vertus, trąšų kainos kils, nes įvedus muitus bus mažesnė pasiūla. Tačiau, kita vertus, galbūt problema Artimuosiuose Rytuose bus visiškai išspręsta ir atsiras daugiau dujų.

Be to, net ir apribojus importą iš ne ES šalių, bent jau Lenkijoje problemų dėl trąšų pasiūlos neturėtų kilti, nes „Anwil“ atidaro dar vieną azoto trąšų gamybos liniją, tad įmonės salietros gamybos pajėgumai padvigubės.

Parengė Ričardas Čekutis