Trąšų čiaupai užsukami: ko laukti žemės ūkiui?

Sugriežtino pasiūlą

Šiuo metu pasaulyje brangsta ne tik degalai, bet ir trąšos. Augančias kainas lemia sutrikusios tiekimo grandinės ir geopolitinė įtampa. Esamą situaciją dar labiau apsunkins Kinijos, vienos didžiausių trąšų eksportuotojos pasaulyje, sprendimas riboti jų eksportą. Šie veiksmai turės reikšmingą poveikį pasaulinei rinkai. Leidinys „China Global South Project“ rašo, kad Kinijos vyriausybė sustabdė trąšų eksportą didėjant Irano karo sukeltiems sutrikimams. Tokiu būdu Kinija pirmenybę teiks maisto saugumui ir nuo kainų šuolių saugos savo vidaus rinką. Pirkėjai tikėjosi, kad Kinija įsitrauks ir užpildys trąšų tiekimo spragas, tačiau trąšų trūkstant ji pasaulio negelbsti, tik dar labiau griežtina pasiūlą. Teigiama, kad eksporto ribojimai egzistuoja dėl įtemptos vidaus pasiūlos ir paklausos pusiausvyros. Leidinyje rašoma, kad Šanchajuje vykusioje trąšų konferencijoje, kurioje dalyvavo naujienų agentūra „Reuters“, penki pardavimų atstovai teigė nesitikintys, kad trąšų eksporto draudimai bus panaikinti iki rugpjūčio.

Šiuo metu stebima, kad tarptautinės karbamido kainos nuo prieškarinio lygio jau pakilo maždaug 40 proc. „Ūkininko patarėjo“ kalbinti grūdų augintojai pripažino, kad trąšos yra būtinos augalų augimui ir derliui, todėl jų stygius arba didesnės kainos privers ieškoti kitų sprendimų.

Kaip ŪP teigė Pakruojo r. ūkininkas Simonas Butkus, vieni jo kolegos svarsto sekti latvių pavyzdžiu – šiais metais nieko nesės, pasidarys pūdymus, kiti – pasėlių netręš. „Jei augalai nebus tręšiami, pirmais metais derlius bus 30 proc. mažesnis, o antrais – 50–60 proc. Šiais metais ūkio sąnaudas didins aukštos ne tik degalų, bet ir trąšų kainos. Preliminariais skaičiavimais, papildomos išlaidos 1 ha sieks 250 Eur ir daugiau“, – teigė S. Butkus.

Per ilgai delsia

Pavasario darbams trąšomis tik iš dalies apsirūpinęs Anykščių r. ūkininkas Dainius Arlauskas ŪP aiškino, kad trąšos yra pernelyg brangios, kad ūkininkai galėtų sau leisti pirkti visą kiekį, reikalingą kokybiškam pasėlių tręšimui. „Kol vyksta tokia suirutė, bus gana didelis trąšų stygius, o tos trąšos, kurios bus mūsų šalyje arba Europos Sąjungoje (ES), brangiai kainuos dėl pasienio anglies dioksido koregavimo mechanizmo (PADKM, angl. CBAM) mokesčio ir sutrikusių trąšų tiekimo grandinių. Mūsų valdininkai, politikai į tokią situaciją turi reaguoti čia ir dabar, tačiau jie vėluoja. Jie tam nėra pasiruošę ir per ilgai delsia. Jei jie būtų gaisrininkai, o žemės ūkis – degantis pastatas, tai kol jie svarstytų kokią žarną prijungti ar kaip atlikti kitus veiksmus, pastatas seniai sudegtų“, – įsitikinęs jaunas Anykščių r. ūkininkas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas, Kupiškio r. skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius apgailestavo, kad Europos Komisija (EK) iki šiol nepriėmė sprendimų, kurie padėtų žemdirbiams. „Žemės ūkiui atėjo labai liūdnas laikas. Šiuo metu visos Europos azoto trąšų gamyklos dirba tik 50 proc. pajėgumu, kai kurios nuostolingai dirba antrus–trečius metus. Jei taip tęsis toliau, prasidės griūtis“, – ŪP tvirtino Z. Aleksandravičius. Jis atkreipė dėmesį į tai, kokius strateginius sprendimus renkasi kitos šalys. „Pažiūrėkime, kaip gudriai elgiasi Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV). Jos panaikino sankcijas Baltarusijos kalio trąšų gamintojams „Belaruskalij“. Trąšos galimai bus išgabentos arba per Latvijos, arba per Lenkijos uostus, šios šalys iš to gaus ekonominės naudos“, – įsitikinęs LŪS vicepirmininkas.

Apčiuopiamos pasekmės

Anot partijos „Nemuno aušra“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio, kiekvienas protingas vadovas, galvojantis apie savo valstybę, paiso valstybės interesų, kaip JAV, kuri panaikino sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms. „Deja, kai kuriais atvejais Lietuva perlenkia lazdą. Valstybės vadovas turėtų žiūrėti, kaip sąlygos keičiasi ir daro įtaką sprendimams. Aš ne kartą sakiau apie trąšas, kad sankcijos turėtų būti panaikintos, nes į biudžetą įplauktų papildomų pinigų. Tarkim, dabartiniu atveju, kai trąšos brangsta, mes galėtume turėti baltarusiškų trąšų, o esant eksportui per Lietuvą ir gaunant į biudžetą pinigų, dalį jų galėtume skirti ūkininkams, kompensuoti pabrangusias trąšas. Dabar nėra nei tranzito, nei pigių trąšų, nei biudžete pinigų“, – pažymėjo R. Žemaitaitis. Parlamentaras savo socialinio tinklo paskyroje dalijosi mintimis ir apie Kinijos sprendimą riboti trąšų tiekimą. Į ŪP klausimą, kokios bus pasekmės žemės ūkiui, jis atsakė, kad jos jau dabar yra matomos ir apčiuopiamos. „Gal kažkas dar to nesupranta. Tačiau jei žiūrėsime kainas biržose, tas yra akivaizdu. Gamintojai stabdo gamybą, nes nežino, kokia bus galutinė trąšų kaina ir kokią bus galima pateikti pirkėjams. Jei kaina bus nepatraukli pirkėjams, jie nepirks ir automatiškai sustos vartojimas. Transporto, logistikos kompanijos taip pat negaus užsakymų. Prasidėjo didelė problema, tačiau kai kurie pasaulio lyderiai ir Lietuvos politikai nesupranta, kas vyksta“, – dėstė R. Žemaitaitis.

Jis priminė ir CBAM mokesčio poveikį trąšų kainoms bei tręšiamiesiems produktams. „Nemuno aušros“ lyderis ŪP teigė, kad tiek žemės ūkio, tiek aplinkos ministrai – „aušriečiai“ – dėl CBAM mokesčio trąšoms pasisakė kategoriškai prieš. „Mūsų pozicija yra suformuota ir perduota. Aišku, bus matyti, kokią poziciją palaiko mūsų šalies prezidentas bei užsienio reikalų ministras. Matysime, kokie yra jų vaidmenys“, – tvirtino parlamentaras.

Šiam mokesčiui nepritarė ir Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK). Jo pirmininkas Bronis Ropė ŪP teigė, kad KRK mano, jog CBAM taikymas turi būti atšauktas. Šis KRK siūlymas jau perduotas Vyriausybei. „Pasaulyje sutrikus trąšų tiekimo grandinėms, vėl iškyla baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą klausimas. JAV panaikino sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms, kurios bus gabenamos ar per Latvijos, ar per Lenkijos uostus. O štai Lietuva praranda ne tik trąšas. Mūsų valstybės vadovai tą žino, tik nežino, ką daryti, nes bet koks atsitraukimas nuo draudimo būtų kaltinimas išdavus vertybes“, – pažymėjo KRK pirmininkas.

Paveiks pasiūlą

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. kovo 27 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.