Kaunas +4,1 °C Debesuota
Pirmadienis, 8 Grd 2025
Kaunas +4,1 °C Debesuota
Pirmadienis, 8 Grd 2025

Trąšų gamintojo tikslas – ne tik užtikrinti derlių, bet ir tausoti aplinką

2025/08/27


Padidink tekstą

Inovatyvių trąšų gamintoja „Agroconsult LT“ mini keturioliktą gimtadienį. Veiklos pradžioje įmonė atstovavo kitus Europos trąšų gamintojus, tačiau ilgainiui jos vadovai pastebėjo, kad kitose šalyse gaminamos produkcijos kokybė nebetenkina. „Atsižvelgdami į Šiaurės Europos klimato sąlygas bei besikeičiančius ūkininkų poreikius, nusprendėme patys gaminti trąšas. Dabar savo produktus eksportuojame į 10 šalių, – pasakoja įmonės direktorius Erikas Butnoris ir komercijos direktorius Marius Urmonas.

2011 m. veiklą pradėjusios inovatyvios trąšų kūrimo ir gamybos įmonės „Agroconsult LT“ vadovai gana greitai suprato, kad vietos ūkininkams reikia labiau pritaikytų sprendimų. Taip gimė pirmosios skystųjų trąšų „Viva Fertilis“ formulės, skirtos Šiaurės Europos klimato sąlygoms ir aukštiems žemės ūkio technikos reikalavimams.

„Mūsų stiprybė yra mokslu grįstos inovacijos ir nuolatiniai tyrimai. Bendradarbiaujame su mokslo institucijomis, atliekame lauko bandymus, ieškome naujų būdų mažinti cheminių medžiagų naudojimą, tausoti dirvožemį ir vandenį. Greitai reaguodami į besikeičiančius klimato ir rinkos iššūkius, klientams siūlome ekonomiškai pagrįstus, aplinkai draugiškus sprendimus“, – pasakoja pašnekovai.

Įmonės komercijos direktorius atskleidžia, kad 2021 m. įrengtoje gamykloje pagaminama ir supakuojama 20 000–25 000 l trąšų per darbo dieną.

VIVA FERTILIS

Lietuvių reikalavimai aukštesni

„Pradėję veiklą, skystųjų trąšų rinkoje turėjome dar nedidelę paklausą, todėl pirmiausia ją reikėjo „užsiauginti“, kad galėtume vystyti gamybą. Iš pradžių importavome produktus iš kelių Ispanijos gamintojų – aplankėme daugelį jų, tačiau mūsų netenkino jų trąšų kokybė, – veiklos pradžią prisimena „Agroconsult LT“ direktorius. – Pietų Europos šalyse žemės ūkio technikai keliami reikalavimai yra mažesni, todėl naudojama pigesnė įranga/technika ne tokia jautri purškiamiems produktams ir žaliavoms. Todėl nusprendėme patys kurti ir gaminti skystąsias trąšas, labiau pritaikytas Šiaurės Europos, ypač mūsų regiono, klimato sąlygoms ir ūkininkų poreikiams. Tai suteikė galimybę greičiau reaguoti į besikeičiančius orus ir ūkininkų poreikius, sumažinti logistikos sąnaudas tiek laiko, tiek kaštų prasme. Taip pat galime pasiūlyti lankstesnes pristatymo ir tiekimo sąlygas mūsų partneriams, užtikrinti aukštesnę kokybę, atitinkančią vietos ūkių technikos reikalavimus. Itin reikšminga ir tai, kad greičiau galime sukurti pagal poreikius pritaikytas trąšas, nei būdavo galimybė jas gauti iš kitų gamintojų.“

Kuria unikalius produktus, skirtus tręšti net agro-dronais

„Viva Fertilis“ skystąsias trąšas gaminančiai įmonei vadovaujantis E. Butnoris pasakoja, kad jų produktai kuriami atsižvelgiant į agronominius poreikius ir pritaikyti tiek profesionaliam ūkininkavimui, tiek mėgėjams sodininkams. „Kiekvienoje produktų kategorijoje turime bent po keletą unikalių sprendimų, kurių analogų rinkoje nėra. Stengiamės kurti ne tai, kas jau egzistuoja rinkoje, o naujus, išskirtinius produktus, pritaikytus realioms ūkininkų problemoms spręsti.

Mūsų gaminamos trąšos išsiskiria didele koncentracija – daugelio produktų veikliųjų medžiagų koncentracija yra viena didžiausių rinkoje, nes skiriame dėmesį ne tik sudėčiai, bet ir produkto tankiui. Todėl 1 litro daugelio mūsų produktų svoris siekia net iki 1,7 kg. Vienas pagrindinių išskirtinumų yra ingredientai ir naujausios technologijos: į daugelio produktų sudėtį įtraukiame biostimuliacines funkcijas turinčius komponentus, vieninteliai Baltijos šalyse pradėjome gaminti suspensines trąšas, gaminame inhibitorius, stabilizuojančius karbamidą, ir padedančius efektyviau panaudoti azotą, – produktų unikalumą atskleidžia pašnekovas. – Galime pasiūlyti itin platų asortimentą – nuo biologinių produktų, skirtų įvairioms augalų kultūroms, iki specializuotų sprendimų, tokių kaip sėklų ir gumbavaisių apvėlimui skirti inokuliantai. Taip pat sukūrėme atskirą trąšų liniją, skirtą tręšimui agro-dronais. Mūsų tikslas – ne kopijuoti esamus sprendimus, bet kurti inovatyvius produktus, atitinkančius šiuolaikinio ūkininkavimo iššūkius.“

VIVA FERTIS

Ūkininkai žino vis daugiau

Trąšas gaminančios įmonės vadovai pastebi, kad per keturiolika veiklos metų kito ūkininkų požiūris į tręšimą: vieni buvo įsitikinę, kad papildomas tręšimas nereikalingas arba jį galima pakeisti pigesnėmis alternatyvomis, kiti visiškai atsisakė trąšų, treti – kaip tik pradėjo jas naudoti, o dalis – nuosekliai gilino savo žinias ir ieškojo efektyvesnių sprendimų.

„Pokyčiai yra akivaizdūs: prieš dešimtmetį dar reikėdavo aiškinti, kas yra amino rūgštys ar biologiniai produktai, ir ne visi norėdavo apie tai diskutuoti. Šiandien situacija visai kitokia – įmonių organizuojami seminarai, švietėjiška veikla bei išmaniosios technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas, padeda ūkininkams greičiau gauti informaciją ir drąsiau išbandyti naujos kartos produktus. Mes patys gaminame biologines trąšas, kurios nekenkia dirvožemiui, ir matome augantį jų poreikį“, – pažymi M. Urmonas.

Tikslas – ne tik didesnis derlius

„Agroconsult LT“ vadovai sako matantys bendrą tendenciją Europos Sąjungoje mažinti cheminės kilmės produktų naudojimą, bet tuo pačiu ūkininkai nori neprarasti efektyvumo. „Todėl vienas mūsų prioritetų – kurti didesnės koncentracijos ir kartu aplinkai draugiškesnes trąšas. Tikime, kad artimiausioje ateityje dalį insekticidų ir fungicidų bus galima pakeisti itin efektyviais biologiniais junginiais. Džiugina, kad vis daugiau ūkininkų pradeda suprasti organinių liekanų vertę – jas mato kaip trąšą, kurią reikia tinkamai panaudoti, o ne tiesiog palikti pūti laukuose.

Mūsų įsitikinimu, šiuolaikinės trąšos turi derinti du esminius tikslus – užtikrinti derlių ir tausoti aplinką. Todėl, kurdami savo produktus, daug dėmesio skiriame azoto taupymui – didesnės veikliųjų medžiagų koncentracijos leidžia naudoti mažesnes normas ir rečiau važiuoti į lauką, taip taupant degalus, išlaidas ir laiką. Taip pat trąšų gamybai renkamės saugesnes, aplinkai mažiau kenksmingas žaliavas. Chelatizuojame elementus natūraliomis priemonėmis, nenaudodami mineralinių ar sintetinių rūgščių. Tokie chelatiniai junginiai leidžia augalams greičiau įsisavinti maistines medžiagas, mažiau išsiplauti ir nesikaupti dirvožemyje, – paaiškina pašnekovai. – Siekiame užtikrinti dirvožemio tausojimą – biologiniai mūsų produktai (inokuliantai ir biostimuliatoriai) gerina dirvos struktūrą, padeda efektyviau panaudoti trąšas ir sumažina maistinių medžiagų išplovimą į gruntinius vandenis bei prisideda prie ilgalaikės dirvožemio sveikatos.“

Pasak M. Urmono, ne visada gamintojo ir ūkininko požiūris į tvarumą sutampa, todėl daug pastangų skiriama edukacijai ir konsultacijoms.

agroconsult LT

Neketina sustoti

„Agroconsult LT“ direktorius atskleidžia, kad tolesnė vizija yra kurti vis naujus produktus ir, remiantis bandymų rezultatais, siūlyti ūkininkams ekonomiškai pagrįstus sprendimus bei plėsti eksporto galimybes. Šiuo metu savo produkciją į 10 užsienio šalių eksportuojančios įmonės vadovas ruošiasi savo produktus registruoti ir JAV.

„Mūsų plėtrą labiausiai lėmė keli esminiai veiksniai. Vienas iš jų – tinkamų partnerių pasirinkimas. Nuo pat pradžių dirbame su partneriais „Scandagra“, su kuriais sutapo požiūris į plėtrą, veržlumas ir darbo principai. Daug dėmesio skiriame nuosekliam rinkos įdirbiui: būdami naujas vardas užsienio rinkose, investuojame į produktų pristatymą ir registracijas, bandymus ūkiuose ir ilgalaikius santykius su klientais. Žinoma, vienas svarbiausių veiksnių tolesnei veiklai ir šiandieninei sėkmei yra augantis ūkininkų pasitikėjimas. Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje vis daugiau ūkininkų įsitikina mūsų produktų kokybe ir grįžta prie jų kasmet, – džiaugiasi E. Butnoris. – Toliau sieksime plėsti asortimentą ne tik trąšų, bet ir kitose žemės ūkiui aktualiose srityse. Mūsų veiklos kryptį ateityje lems klimato pokyčiai, ūkininkų poreikiai ir derliaus kainų dinamika. Todėl didelį dėmesį skirsime inovacijoms, tyrimams ir bandymams. Įmonės sėkmė neatsiejama ne tik nuo stiprių partnerių, bet ir nuo ūkininkų.“

 

UAB AGROCONSULT LT fotoinformacija

Dalintis
2025/12/08

Šaudyklos: būti ar nebūti?

Karo Europoje grėsmės akivaizdoje ne viskas mūsų šalyje „klijuojasi“ taip, kaip reikėtų. Mat pagalba šaudykloms, kuriose būtų galima mokytis šaudyti, pamiršta, net bandoma joms pakenkti, privesti šaud...
2025/12/08

Įvyko 23-asis konkursas „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda“

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA) kartu su Aplinkos ministerija jau daugelį metų organizuoja konkursą „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda“, skirtą įvertinti atsakingai ir tvariai savo mi&scaro...
2025/12/08

Po incidento Pagiriuose nustatyti teršalų viršijimai

Aplinkos apsaugos departamentas praneša, kad gauti vandens ėminių rezultatai po 2025 m. lapkričio 21 d. įvykusio incidento Vilniaus r., Pagiriuose.
2025/12/08

Neariamoji žemdirbystė: tvarus kelias į ateitį

Siekdami tausoti dirvožemį ir prisitaikyti prie klimato kaitos iššūkių, vis daugiau Lietuvos ūkininkų pereina prie neariamojo ūkininkavimo. Ši tvari žemės dirbimo technologija ne tik mažina poveikį aplinkai, bet ir tampa ekono...
2025/12/08

Vyriausybė pritarė subalansuotai gaminančių vartotojų plėtros schemai

Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos parengtam įstatymų pakeitimų paketui, kuriuo siekiama užtikrinti tolimesnę gaminančių vartotojų plėtrą, išlaikant dabartinį dvipusės apskaitos (angl. net-metering) modelį, tačiau kartu sudara...
2025/12/08

Tikimasi, kad 2025 m. pasaulinė žalio pieno pasiūla bus didesnė nei 2024 m.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (toliau – FAO) prognozuoja, kad, nepaisant neapibrėžtumo, susijusio su pasaulinėmis krizėmis, taip pat su įvairių gyvūnų ligų protrūkiais, 2025 m., palyginti su 2024 m.,  pasaulinė ...
2025/12/08

Užsitęsęs kosulys ar dusulys gali būti susiję su lėtine obstrukcine plaučių liga

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – viena iš dažniausių lėtinių kvėpavimo sistemos ligų ir trečia pagal dažnumą mirties priežastis pasaulyje, tačiau apie 70 proc. susirgimų vis dar lieka nediagnozuoti. Kauno klinikų Pulmonol...
2025/12/08

Vilnius–Utena magistralė keičiasi iš esmės: kas laukia vairuotojų?

Magistralės Vilnius–Utena 40 kilometrų ilgio atkarpoje nuo Nemenčinės–Maišiagalos sankryžos iki Molėtų šiuo metu vyksta intensyvūs darbai: įrengiami nauji konstrukciniai sluoksniai, diegiamos modernios saugumo priemonės, ...