Kaunas +25,1 °C Mažai debesuota
Šeštadienis, 19 Lie 2025
Kaunas +25,1 °C Mažai debesuota
Šeštadienis, 19 Lie 2025
Asociatyvi 123rf nuotr.

Suskaičiavo, kiek mokesčių mokėtojams atsiėjo treji rinkimai ir referendumas

2024/12/31


Rinkimų metams priartėjus prie pabaigos Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) suskaičiavo, kiek kainavo surengti trejus rinkimus ir referendumą ir pateikė išlaidų suvestinę. Komisija skelbia sutaupiusi 3,8 mln. eurų, kurie liks valstybės biudžete.

Gegužės, birželio ir spalio mėnesiais šiemet rinkėjus prie balsadėžių kvietusi VRK iš viso trejiems rinkimams ir referendumui organizuoti išleido per 52,7 mln. eurų.

Didžioji jų dalis 41,8 mln. eurų buvo skirta rinkimų komisijų narių darbo užmokesčiui. Dar 27,4 tūkst. buvo panaudota socialinio draudimo įmokoms – darbdavio mokamai socialinių įmokų sumai apmokėti. Tai yra didžiausia rinkimų išlaidų dalis, siekianti beveik 80 proc., tačiau įspūdingas ir dirbusiųjų rinkimuose skaičius. Šiemet VRK buvo vienas didžiausių darbdavių Lietuvoje. Iš viso bent vienuose rinkimuose šiemet dirbo apie 20 tūkstančių rinkimų komisijų narių. Didžioji dauguma jų dirbo visuose šių metų rinkimuose.

VRK duomenimis, pavasarį, kai vyko dveji rinkimai ir referendumas, savivaldybių rinkimų komisijų nariai, dirbę vasario–birželio mėnesiais, vidutiniškai per šį laikotarpį uždirbo po 2 868 eurus neatskaičius mokesčių. Tuo tarpu apylinkių rinkimų komisijų narių vidutinis darbo užmokestis per visą pavasarį vykusių rinkimų laikotarpį (nuo balandžio iki birželio mėnesio) siekė 1 522 eurus neatskaičius mokesčių. Rudenį, per Seimo rinkimus, apygardų komisijų nariai uždirbo vidutiniškai po 1477 eurus, o apylinkių komisijų nariai – po 923 eurus.

Kiek daugiau kaip 6,4 mln. eurų kainavo trejiems rinkimams ir referendumui organizuoti: rinkimų dokumentų spausdinimas, specialių išankstinio balsavimo metu naudojamų hologramų gamyba, balsadėžių plombos, specialiosios priemonės, skirtos balsuoti rinkėjams su negalia, savivaldybių rinkimų komisijose ir 1895-se apylinkių rinkimų komisijose naudotos kanceliarinės prekės ir pan. Taip pat iš šios sumos buvo apmokėtos ir visos organizuojant balsavimą užsienyje patirtos išlaidos.

Beveik 2,3 mln. VRK skyrė informacinių technologijų paslaugoms, kad trejų rinkimų ir referendumo metu būtų užtikrinta sklandi ir saugi rinkimų informacinių sistemų veikla.

Apie 1 mln. eurų išleista transporto paslaugoms. Didžioji dauguma jų buvo skirta apmokėti už degalus apygardų ir savivaldybių rinkimų komisijoms ir apylinkių rinkimų komisijoms organizuojant balsavimą rinkėjų namuose, ligoninėse, socialinės globos įstaigose, kariniuose vienetuose bei bausmių atlikimo vietose.

Kiek daugiau kaip 288 tūkst. eurų panaudota ryšių paslaugoms apmokėti – 60-ies savivaldybių rinkimų komisijų, 70 Seimo rinkimų apygardų rinkimų komisijų ir 1895-ių apylinkių rinkimų komisijų telefono ryšio ir interneto paslaugoms padengti.

721 tūkst. eurų VRK panaudojo informacijai apie rinkimus paskleisti įvairioms rinkėjų grupėms, į šią sumą taip pat įeina ir įstatymo numatyta pareiga nufilmuoti ir transliuoti rinkimų debatų laidas.

Apie 62 tūkst. eurų buvo skirta rinkimų ir referendumo organizavimą stebėti atvykusių užsienio valstybių rinkimų organizatorių bei tarptautinių organizacijų atstovų apgyvendinimo, transporto ir maitinimo išlaidoms padengti.

Iš viso rinkėjai šiemet prie balsadėžių buvo kviečiami net 5 savaitgalius. Respublikos Prezidento rinkimai ir referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo vyko gegužės 12 d., antrasis Prezidento rinkimų turas – gegužės 27 d., rinkimai į Europos Parlamentą – birželio 13 d., o Seimo rinkimai – spalio 13 d., antrasis jų turas – spalio 27 d.

2024 m. VRK buvo skirta beveik 64,7 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Didžioji dalis jų – 52,7 mln. eurų panaudoti trejiems rinkimams ir referendumui organizuoti. Dar beveik 2,2 mln. buvo skirta institucijos išlaikymui, o daugiau kaip 6 mln. – politinėms partijoms skirtiems valstybės biudžeto asignavimams, kuriuos VRK turi pareigą paskirstyti du kartus per metus.  

 

VRK informacija

Dalintis
2025/07/19

Ekologinių ūkių mažėja – tarša didėja?

Lietuvoje maždaug prieš tris dešimtmečius prasidėjo domėjimasis ekologiniu ūkininkavimu ir entuziastų dėka atsirado pirmieji ekologiniai ūkiai. Iki 2030 m. pagal Europos Sąjungos (ES) žaliąjį kursą numatyta pasiekti dabar sunkiai įsi...
2025/07/19

Septyniolika dienų – iki Žalgirio mūšio lauko

Šiauliai („Šiaulių kraštas“). Žmogus ir žirgas. Septyniolika dienų šiuo metu Kelmės rajone, Skruzdėlynės viensėdyje, gyvenantis Rytis Dragūnas savo Žemaitukų veislės žirgeliu Alniu jojo iki Griunvaldo, kur Ž...
2025/07/19

Grėsmė spygliuočių miškams

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pristato Europos Sąjungos prioritetinių karantininių kenkėjų sąraše įtrauktą drugį – Dendrolimus sibiricus. Šio kenkėjas Lietuvoje kol kas neaptiktas, tačiau ...
2025/07/19

Baltijos šalyse pigiausi degalai yra Lietuvoje, o benzinas Lietuvoje pigesnis nei Lenkijoje

Praėjusią savaitę Lietuvoje benzino vidutinė kaina sumažėjo 0,8 procento, o dyzelino kaina padidėjo 0,3 procento. Europos Sąjungos šalių vidutinė svertinė benzino kaina nepakito, o dyzelino vidutinė kaina padidėjo 1 procentu. Palyginti su E...
2025/07/19

Žemės ūkio produkcijos ir trąšų prekybos grupei metai buvo nuostolingi

Žemės ūkio produkcijos ir trąšų prekybos grupė „Imlitex Holdings“ po pelningų 2023-ųjų pernai patyrė 1,86 mln. eurų grynojo nuostolio (užpernai – 757 tūkst. eurų pelno), jos konsoliduotos pajamos mažėjo 9,8 proc. iki 306 m...
2025/07/19

Nematomas pavojus duše: kodėl svarbu po atostogų bent minutei atsukti karšto vandens čiaupą?

Lietuvoje kiekvienais metais fiksuojama legioneliozės atvejų. Dėl šios priežasties gyventojams svarbu neužmiršti laikytis kelių paprastų taisyklių, kurios padės apsisaugoti. Efektyviausias būdas išvengti šios infekcijos...
2025/07/19

Rusijos alkoholio pramonė traukiasi

Rusija – keistų paradoksų šalis: nors rusai apskritai vartoja daugiau alkoholio, nei 2024 m., tačiau alkoholinių gėrimų gamyba smarkiai sumažėjo. Dėl to jau kenčia šalies biudžetas.
2025/07/19

Valstybės kontrolė: taikydama dirbtinį intelektą valstybė galėtų sutaupyti iki 30 proc. darbo laiko

Pritaikydama dirbtinį intelektą (DI) valstybė galėtų sutaupyti iki 30 proc. darbo laiko, bet tik 15 proc. institucijų juo naudojasi. Lietuvos viešajame sektoriuje neužtikrinama DI sistemų veikimui reikalinga infrastruktūra. 2021–...