Tręšiame agurkus

2021/06/03

„Rasos",

Agurkus Lietuvoje mėgsta visi – šviežius, raugintus, marinuotus... O ką „suvalgo“ pats agurkas? Ką turėtume žinoti apie jų mitybą ir tręšimą?

Dr. Elena SURVILIENĖ

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos docentė

Reiklūs trąšoms

Agurkai – greitai auganti daržovė. Per gana trumpą laiką jie užaugina didelį derlių, tad ir jų apetitas nemenkas. Šios daržovės gerai auga ir dera dirvose, kuriose daug lengvai pasisavinamų maisto medžiagų.

Nelygu, kur auga ši daržovė (lauke ar šiltnamyje), kad užderėtų 10 kg agurkų, augalas sunaudoja 25–60 g kalio, 15–30 g azoto, 24–30 g kalcio, 10–15 g fosforo, 5–10 g magnio, o kur dar mikroelementai: boras, manganas, varis, molibdenas, cinkas ir geležis. Tiesa, šiltnamio agurkai iš dirvos paima daugiau maisto medžiagų negu auginami lauke.

Puiku, kai dirva humusinga, derlinga. O jei tokiomis savybėmis ji nepasižymi, tuomet duodame maisto augalams trąšų pavidalu. Beje, auginant daržoves toje pačioje vietoje ilgesnį laiką, su derliumi iš dirvožemio išnešame maisto elementus ir, jei išnaudoto kiekio nekompensuojame, laikui bėgant ir geriausią dirvą nuskurdiname.

Augalui dirvoje pritrūko molibdeno.

Negavę pakankamai kalio vaisiai deformuojasi.

Svarbu – optimalus kiekis

Stingant geležies, lapai gelsta ir ruduoja.

Be trąšų, yra nemažai produktų su įvairiais biologiškai aktyviais junginiais, huminėmis rūgštimis, jūros dumblių, kitų augalų ekstraktais ir tokių, kurie padeda augalams aklimatizuotis, lengviau atlaikyti nepalankias augimo sąlygas, stiprina jų imunitetą. Žinoma, pirmenybę reikėtų teikti organinėms trąšoms. Jos ne tik maitina augalą, bet ir gerina dirvos savybes, struktūrą, atkuria jos gyvybingumą.

Agurkų daigai užauga per 25–30 dienų. Jei durpių substratas tinkamai parinktas, sudaromos optimalios sąlygos daigams augti, paprastai papildomai tręšti nereikia.

Derantiems agurkams reikia daug azoto ir kalio, o kai jų trūksta, sumažėja derlius. Azotas reikalingas nuolat, ypač jo poreikis išauga derėjimo metu. Kai azoto per daug, augalai vėliau dera, vaisiuose kaupiasi daugiau nitratų, juos greičiau pažeidžia kenkėjai, greičiau suserga.

Derėjimo metu kalis, kalcis, magnis svarbūs vaisių kokybei. Kalis didina augalų atsparumą žemoms temperatūroms ir sausrai, stimuliuoja ląstelių dalijimąsi, sėklų dygimą, turi įtakos azotui pasisavinti. Jis ypač svarbus, kai augimo metu yra nepakankamas apšvietimas. Tada agurkai kalio sunaudoja 1,5–1,8 karto daugiau negu azoto ir beveik 3,5 karto daugiau negu fosforo.

Trūksta magnio.

Didžiausias kalcio kiekis kaupiasi lapuose, o vaisiuose – magnio daugiau negu kalcio. Kai dirvoje trūksta arba per daug drėgmės, kalcis lėčiau patenka į augalus. Tačiau kai kalcio per daug, augalai greičiau sensta, magnis, boras, manganas, cinkas ir kalis lėčiau į juos patenka.

Magnis padidina fosforo junginių judėjimą dirvoje, padeda augalams jį pasisavinti, paspartina agurkų derėjimą.

Fosforas svarbus šaknų vystymuisi, žydėjimui. Fosforo trąšas rekomenduojama naudoti ne tik pagrindiniam tręšimui, bet ir papildomai tręšti, nes dirvoje fosforas virsta sunkiai tirpstančiais junginiais, o augalams jo reikia nuolat, ypač derant.

Boras pasiskirsto visame augale ir reikalingas per visą vegetacijos periodą. Kai trūksta boro, žiedai neapsidulkina ir krinta, nes sutrinka angliavandenių apykaita ir susilpnėja fotosintezė.

Kai stinga vario, sutrinka vandens pasisavinimas. Esant didelėms fosforo ir kalcio normoms, pasireiškia vario ir cinko trūkumas. Kai trūksta mangano, vario ir cinko, agurkai mažiau dera.

Tręšti dažnai, bet saikingai

Vegetacijos metu agurkus patartina tręšti organinėmis ir mineralinėmis kompleksinėmis trąšomis, kuriose maistinių elementų kiekiai subalansuoti.

Šios daržovės nepakenčia didelės druskų koncentracijos, todėl jas tręškite dažnai, bet ne po daug, ypač žydint ir mezgantis vaisiams. Geriau tręšti ištirpintomis trąšomis: laistyti 0,15–0,2 proc. trąšų tirpalu (15–20 g į 10 l vandens).

Agurkus reikėtų papildomai laistyti skystomis organinėmis trąšomis arba jų skiediniais. Tinka atskiestas raugintas galvijų (ypač karvių, paukščių) mėšlas. Rauginama vasarą uždengtuose induose (1 dalis šviežio mėšlo ir 3 dalys vandens). Nelygu temperatūra, mėšlas rūgsta 2–3 savaites. Tręšiama atskiedus vandeniu (raugintas karvių mėšlas – 1:5, paukščių – 1:15).

Kai išryškėja atskirų maisto elementų trūkumas, galima jį koreguoti vienanarėmis ar mikroelementų trąšomis, tręšiant per lapus. Toks tręšimo būdas turi teigiamos įtakos augalų derliui, ypač kai aplinkos sąlygos yra nepalankios. Dažnai to daryti nereikia, bet 1–2 kartus per mėnesį nupurškus agurkus trąšų tirpalu, poveikis bus teigiamas.