Trūkstamas KPP lėšas kompensuos iš SP

Padėtis yra laikina

Šie sprendimai inicijuoti atsižvelgus į lapkričio 17 d. Nacionalinėje mokėjimų agentūroje (NMA) susitikime ūkininkų išsakytas rizikas, kylančias dėl laikino paramos lėšų suspendavimo, kol keičiamas finansavimo šaltinis, bei susijusias su jų veiklos vykdymu, santykiais su kreditoriais ir tiekėjais.

Siekdama palengvinti ūkininkų situaciją, ministerija kreipėsi į bankus ir kitas kredito institucijas, pabrėždama, kad susiklosčiusi padėtis yra laikina ir nepriklauso nuo ūkininkų veiklos, ragindama taikyti lankstesnį požiūrį. NMA aktyviai dirba su finansų įstaigomis, technikos ir įrangos tiekėjais, kad šiems būtų aiškiai pristatyta ūkininkų padėtis ir užtikrintas kuo sklandesnis bendradarbiavimas.

Agentūra įsipareigojo ūkininkams pateikti raštus, kuriuose bus informacija, kad ūkininko mokėjimo prašymas įvertintas teigiamai, kokia paramos suma bus pervesta per pirmuosius ateinančių metų mėnesius.

Šiuos raštus ūkininkai galės pateikti kredito institucijoms, technikos tiekėjams, rangovams.

Visi šie sprendimai priimti atsižvelgus į susiklosčiusią situaciją dėl rizikos, kad dalis ūkininkų gali vėluoti apmokėti tiekėjų sąskaitas ir bankų palūkanas.

„Žinoma, kai kurie ūkininkai šiuo metu patiria nepatogumų, bet tai laikina, po keleto mėnesių jie paramos pinigų tikrai sulauks. Bus kažkiek sunkumų, bet mes jau baigiame derinti garantinių raštų tekstus kreditavimo įstaigoms, kurie joms garantuotų, kad pinigų ūkininkai tikrai gaus. Jų tekstas baigiamas derinti ir su Lietuvos banku. Tad dar šią savaitę ūkininkai, kurie nesulaukė paramos lėšų, gaus šiuos raštus. Kol kas lieka neišspręsta, kaip bus su palūkanų ir netesybų dengimu. Bet ir šiuo atveju ieškome galimybių kompensuoti šias išlaidas“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė žemės ūkio viceministras Ramūnas Krugelis. 

Liktų nepanaudotų

Lietuvai skirta Europos Sąjungos (ES) parama turi būti panaudota maksimaliai efektyviai. Kiekvienas nepanaudotas euras – prarasta galimybė modernizuoti ūkius ir stiprinti šalies žemės ūkio konkurencingumą. Tai ypač svarbu įvertinant nežinomybę dėl būsimo laikotarpio po 2027 m. Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo ir galimo lėšų investicijoms mažėjimo. ŽŪM ir NMA siekia, kad visos lėšos būtų panaudotos ir nė vienas pareiškėjas neliktų be sprendimo.

2014–2020 m. KPP priemonė „Investicijos į žemės ūkio valdas“ išlieka viena svarbiausių, padedančių ūkininkams modernizuoti savo ūkius ir didinti jų konkurencingumą. 2014–2025 m. pagal šią priemonę patvirtinti 7 326 projektai, kuriems skirta net 743 mln. Eur paramos.

Baigiantis KPP įgyvendinimui, visi likę mokėjimai turi būti atlikti iki 2025 m. pabaigos, o dalis projektų, kuriems trūksta KPP lėšų, kaip numato ES teisės aktai, gali būti perkelti į 2023–2027 m. strateginį planą.

Tačiau pastaraisiais metais projektų įgyvendinimą paveikė daugybė išorinių veiksnių – COVID-19 pandemija, infliacija, geopolitinė įtampa, tiekimo grandinių trikdžiai, sudėtingas statybos leidimų išdavimas ir ekstremalios klimato sąlygos, įskaitant 2025 m. liūtis. Dėl šių priežasčių dalis projektų buvo nutraukti, o į KPP grįžo net 100 mln. Eur nepanaudotų lėšų. Iki šiol nėra buvę tokių didelių svyravimų ūkininkų sprendimuose dėl paramos panaudojimo, todėl, laikotarpiui einant į pabaigą, kilo reali rizika, kad dalį lėšų gali tekti grąžinti ES.

Kodėl susidarė trūkumas?

Siekiant užtikrinti, kad visos galimos lėšos būtų panaudotos, 2025 m. buvo skelbiamas papildomas supaprastintas paraiškų rinkimas. Nors jam skirta 40 mln. Eur, paraiškų pateikta už 75,5 mln. Eur – dvigubai daugiau, nei planuota. ŽŪM priėmė sprendimą finansuoti visas vienodą atrankos balų skaičių surinkusias paraiškas ir taip suteikti galimybę beveik 130 ūkininkų gauti 9 mln. Eur paramą, tad dėl šio sprendimo bendras galimų finansuoti ūkininkų skaičius padidėjo nuo 489 iki 619. Šis sprendimas padidino lėšų poreikį 6,4 mln. Eur, tačiau apsaugojo pareiškėjus nuo investicinių galimybių praradimo.

Be to, dar 2024 m. susitikimų su ūkininkais metu buvo sulaukta prašymų pratęsti projektų įgyvendinimo ir nukelti mokėjimo prašymų pateikimo terminus. Sunkiausia numatytais terminais įgyvendinti projektus buvo gyvulininkystės sektoriaus atstovams dėl problemų, gaunant statybos leidimus. Įvertinus ūkininkų ir socialinių partnerių prašymus, mokėjimo prašymų pateikimo terminas buvo nukeltas iš birželio 30 d. į rugsėjo 30 d.

Šiuo pakeitimu pasinaudojo 270 projektų vykdytojų, kurių projektų bendra vertė – 125,8 mln. Eur. 24 projektams, kurių bendra vertė 14 mln. Eur, mokėjimo prašymų pateikimo terminas vėliau pratęstas dar kartą – iki lapkričio 14 d. Dauguma šių projektų susiję su fermų statyba, jų modernizavimu. Jei ŽŪM nebūtų nukėlusi mokėjimo prašymų pateikimo terminų, šiandien būtų kalbama apie šių lėšų grąžinimą Europos Komisijai. „Jei nebūtume pratęsę mokėjimo prašymų pateikimo terminų, būtume į ES biudžetą priversti grąžinti 125 mln. Eur. Vargu ar tai būtų buvusi geriausia išeitis. Tokia situacija tikrai nebūtų tenkinusi nei ūkininkų, nei politikų, nes būtų likę Lietuvai skirtų, bet nepanaudotų pinigų“, – ŪP aiškino NMA direktorius Fortunatas Dirginčius. Jis neslėpė, kad gal kai kas ir tikėjosi, jog ne visi suspės laiku įgyvendinti savo įsipareigojimus, todėl natūraliai sumažės paramos gavėjų. Tačiau buvo nutarta iš sąrašo neišbraukti nė vieno pretenduojančiojo į paramą.

„Mes nenorėjome elgtis, kaip buvo daroma anksčiau – nepanaudotos lėšos tiesiog būdavo grąžinamos ES. Mes norėjome, kad jos pasitarnautų mūsų žemdirbių labui. Nes jų grąžinimas būtų nusikaltimas prieš žemės ūkį. Todėl buvo priimtas gana rizikingas sprendimas, kuris, manau, pasiteisino, nes 270 ūkininkų turi galimybę, pasinaudodami ES parama, modernizuoti savo ūkius. Manau, tai buvo valstybiškas žingsnis ir valstybiškas požiūris, nors ir rizikingas, bet būtinas“, – redakcijai tvirtino viceministras R. Krugelis.

Lėšų poreikis ir SP sprendimai

Dėl visų šių aplinkybių KPP lėšų poreikis susikoncentravo į 2025 m. pabaigą. NMA duomenimis, KPP biudžete trūksta 20,5 mln. Eur patvirtintiems projektams finansuoti. „Šiuo metu KPP fondas yra išnaudotas iki cento ir pinigų dar pristigo“, – tvirtino NMA direktorius. Šią sumą planuojama išmokėti SP lėšomis, tokiu būdu užtikrinant visų paramos gavėjų teisėtus lūkesčius gauti paramą.

F. Dirginčiaus teigimu, kvietimas bus paskelbtas sausio mėn. Pagal jį ir bus išmokama parama, nes projektai jau įgyvendinti, mokėjimo prašymai pateikti. Lėšos bus išmokėtos kaip įmanoma greičiau, t. y. dedamos visos pastangos, kad paramos lėšos paramos gavėjus pasiektų jau 2026 m. sausio–vasario mėn., bet nė vėliau kaip iki I ketvirčio pabaigos.

NMA duomenimis, iki šiol gauti preliminarūs paramos gavėjų sutikimai pakeisti projektų finansavimo šaltinį iš KPP į SP planą sudaro 18,1 mln. Eur. Likę projektų vykdytojai svarsto dėl sutikimo arba, preliminariais duomenimis, išreiškė nesutikimą pakeisti finansavimo šaltinį.

Finansavimo šaltinio pakeitimas nekeičia projektų vykdytojų prisiimtų įsipareigojimų ir nepablogina paramos sąlygų, šiems projektams galios KPP taisyklės. Taip pat į SP perkeltų KPP projektų suma nebus įskaičiuojama į maksimalią laikotarpio sumą, kurią bus galima gauti per SP. Šiam tikslui pasiekti buvo atlikti atitinkami teisės aktų pakeitimai.

Pasigirsta siūlymų papildyti KPP nacionalinėmis lėšomis, dėl jų raginama kreiptis į Finansų ministeriją, Vyriausybę. Tačiau pagal ES reglamentus, po rugsėjo 30 d. lėšų perskirstyti tarp priemonių ar papildyti nacionaliniu finansavimu nebegalima, todėl visi sprendimai dėl KPP projektų finansavimo galėjo būti priimti iki šios datos, o tai ir buvo padaryta 2025 m. rugsėjo 3 d. vykusiame Lietuvos kaimo plėtros 2014–2022 m. programos stebėsenos ir vertinimo komitete. Šiame posėdyje dalyvavo ir ūkininkų atstovai, kurie pozityviai įvertino ministerijos siekį panaudoti visas KPP lėšas, o projektus, kuriems pritrūks KPP lėšų, finansuoti iš SP lėšų.

Prašė gelbėti

Patvirtintos paramos negaunantys ūkininkai Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) išklojo apie savo finansinius sunkumus, atsiradusius ne dėl jų kaltės, ir prašė juos gelbėti. Rietavo sav. ūkininkaujantis Žygimantas Kidikas aiškino, kad yra vienas iš 160 ūkininkų, patekusių į „juodąjį sąrašą“, kuriems stinga daugiau nei 20 mln. Eur.

„Mums patvirtintos paramos sutartys su aiškiais įgyvendinimo ir mokėjimo terminais. Tuo vadovaujantis mes pasirašėme rangos sutartis, prisiėmėme įsipareigojimus bankams, rangovams ir tiekėjams. Kai projektai įgyvendinti arba yra arti pabaigos, išgirdome, kad KPP krepšelyje pinigų nebėra. Ir siūlomas vienintelis kelias – perkelti projektus į SP, o parama gali būti gaunama 2026 m. pirmąjį ketvirtį. Jeigu nesutinkame, galime iš viso likti be paramos arba eiti į teismą. Tai reiškia, kad valstybės neįvykdytus įsipareigojimus mėginama perkelti ant ūkininkų pečių, mes turime finansuoti ne tik savo, bet ir NMA ir ŽŪM dalį, nors daugelis ūkių jau yra pasiekę savo kreditavimo ribas“, – tikino ūkininkas. 

Daivaras Skiotys iš Telšių r. antrino, kad jis rangovui jau skolingas 200 tūkst. Eur, tai yra tiek, kiek jam skirta investicinės paramos, kurios negauna. „Turiu didelę paskolą, viską užstačiau, kas tik yra įmanoma ūkyje. Rangovas gali mane perduoti antstoliams, nes nevykdau įsipareigojimų – neatsiskaitau už atliktus darbus. Esu paliktas „ant ledo“, nes valstybė nesumoka to, ką įsipareigojo. Gelbėkite“, – pagalbos prašė ūkininkas.

Kaltųjų ratas

ŽŪM Europos Sąjungos paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė KRK teigė, kad tiek ŽŪM, tiek NMA dėjo pastangas, kad padėtų įgyvendinti projektus tiems ūkininkams, kurie turėjo įvairių sunkumų. „Kai kurie projektai buvo pateikti dar 2022 m., jiems buvo pratęstas įgyvendinimo laikotarpis. Didžioji dalis ūkininkų, kurie šiandien skundžiasi, pasinaudojo visomis ŽŪM sudarytomis galimybėmis nusikelti projektų vykdymo terminus ir mokėjimus. Jeigu to nebūtų ir viskas būtų vykę pagal planą, mes būtume tiksliai žinoję, kiek mums pinigų prireiks ir kiek ūkininkų užbaigs projektus. Tuomet nebūtų organizuoti nei papildomi kvietimai, nei būtų atsiradę pilkųjų zonų, kada buvo užkontraktuota daugiau lėšų, kad kuo daugiau ūkininkų galėtų pasinaudoti parama“, – priminė ŽŪM atstovė.

J. Stakėnienė patvirtino tai, ką yra žadėjęs žemės ūkio ministras Andrius Palionis – kad ūkininkai nenukentės ir jų projektai bus finansuoti.

ŽŪM, ŪP informacija