Trumposios maisto tiekimo grandinės: ko trūksta proveržiui?

Dar 2015 m. Niujorke (JAV) vykusiame aukšto lygio susitikime valstybių ir vyriausybių vadovai priėmė dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį: Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų“. Dokumente yra nustatyta 17 darnaus vystymosi tikslų ir 169 uždaviniai, kurie apima daugelį politikos sričių ir skirti įgyvendinti iki 2030 m. Antrasis  darnaus vystymosi tikslas kelia iššūkį pasauliui susieti maisto gamybą ir vartojimą taip, kad tai atitiktų vietos aplinkybes ir suteiktų galimybę visiems mėgautis sveikatai palankiais maisto produktais, jie būtų gaminami tvariai ir prisidėtų prie kitų darnaus vystymosi tikslų.

Politiniai įsipareigojimai yra visuotiniai,  ilgus metus trukusių derybų tarp valstybių narių rezultatas. Tačiau tai nėra konkretus pasiekimų tvarkaraštis, su lengvai išmatuojamais tikslais, todėl sudėtinga sekti ir stebėti jų pasiekimų pažangą ir tiesiogiai transformuoti į vietos lygmenį.

Pastebimo teigiamos tendencijos

ES lygmeniu pastebimos teigiamos tendencijos. Įvairiose pasaulio šalyse daugėja su trumpąja maisto tiekimo grandine (TMTG) susijusių sumanių iniciatyvų. Kuriami nauji maisto produktų gamintojų ir valgytojų judėjimai, gimstantys iš poreikio bendradarbiauti, burtis į naujas maisto bendrystės grupes, erdves, kooperatyvus.

Šių grandinių vystymas yra kiekvienos ES šalies nacionalinės ir regioninės politikos  darbotvarkėje. TMTG teikiama nauda nacionalinei ir vietos ekonomikai, taip pat kaimo socialinei raidai yra neabejotina.

Agrarinis ir maisto sektorius orientuojamas tenkinti vietos gyventojų maisto poreikius, taip pat regioninės plėtros ir nacionalinius interesus. Sukuriama nauda nevienasmenė (kaip neretai įsivaizduojama Lietuvoje), o pagrįsta pasitikėjimu, santykiais, naujomis taisyklėmis, normomis, atsakomybe prieš bendraminčius ir klientus, gamtą ir plačiąją visuomenę.

Trumpųjų tiekimo grandinių valdymas gali būti: vidinis ir išorinis.

Vidinio valdymo atveju pasitelkiamos daugiafunkciais ryšiais ir susitarimais (tarp gamintojų ir grandinės partnerių) pagrįstos sprendimų priėmimo struktūros. O kai valdymas yra išorinis – reguliavimo sistema grindžiama įgalinančia vyriausybės politika ir viešųjų pirkimų konkursais pagal socialinius ir aplinkos kriterijus.

Vis labiau jaučiamas poreikis pasitelkti integruotas trumpųjų maisto tiekimo grandinių valdymo strategijas, derinti skirtingus verslo ir rinkodaros modelius, vienyti vidinį ir išorinį TMTG valdymą.

Kaip yra ES šalyse

ES šalyse gyvuoja panašūs TMTG organizavimo dėsningumai:

• aktyvus bendradarbiavimas tarp gamintojų, vartotojų ir kitų suinteresuotų šalių (verslo, pilietinės visuomenės, viešojo sektoriaus);
• nedidelė iniciatorių lyderių grupė, tačiau vyrauja telkiančioji lyderystė;
• tinklinis valdymo tipas, pagrįstas dalyvavimu ir pasižymintis operatyvumu, reikalaujantis „greitų" sprendimų;
• kolektyvinis, sutelkiantis visas dalyvaujančias šalis mokytis;
• organizuojant trumpąsias maisto tiekimo grandines svarbi socialinė infrastruktūra ir informacinių bei komunikacinių technologijų naudojimas;
• interaktyvi komunikacija, grandinės dalyvių lojalumas.

TMTG nėra statiškos, jose sąveikauja daug suinteresuotųjų šalių, kurios turi savo veiklos strategijas. Grandinių funkcionavimas priklauso ir nuo savivaldos institucijų vadovų, ir specialistų gebėjimų palaikyti ir teikti paramą TMTG organizatoriams. 

Ypač svarbūs kritiniai sėkmės veiksniai, kurie dažniausiai yra TMTG konkurenciniai pranašumai, suinteresuotųjų vidinė ir išorinė komunikacija ir bendradarbiavimas.

Su kokiomis susiduriama kliūtimis?

Nepaisant augančios vietinių produktų paklausos ir akivaizdžių privalumų, kuriuos teikia trumposios tiekimo grandinės, vis dar yra keletas pagrindinių iššūkių. Su kokiomis susiduriama kliūtimis siekiant plėtoti žemės ūkio ir maisto sektorių bei didinti produktų pardavimo apimtį per trumpąsias maisto tiekimo grandines?

Daugelis smulkiųjų gamintojų visą gyvenimą gamino kokybiškas žaliavas, kurias pristato perdirbėjui ar didmenininkui, o maisto produktai paskui parduodami anoniminei rinkai su nežinoma vartotojų grupe.

Norint patekti į vietinį maisto sektorių (ūkininkų rinkas), reikia verslumo ir daug naujų įgūdžių.

TMTG organizavimas reikalauja specialių ūkininko / gamintojo žinių ir kompetencijos tokiais klausimais:

• kas potencialūs klientai/vartotojai (pvz., socialinės grupės, organizacijos, sektorius) ir kokie jų poreikiai;
• kokie populiariausi produktai ir jų kainodara;
• kokie pelningiausi prekybos kanalai;
• kas (pats ūkininkas ar tarpininkai) organizuos pardavimus ir kaip;
• kas didžiausi konkurentai;
• kaip geriau išlaikyti kokybiškus produktus rinkoje ir kt.

Senėjančiai ūkininkų bendruomenei sunku rasti motyvacijos savo versle padaryti tokius reikšmingus struktūrinius pokyčius, juolab kad reikia atsižvelgti ir į išteklių bei nenusistovėjusius vartotojų poreikius, TMTG vystymo rizikos veiksnius.

Jaunesni ūkininkai ir gamintojai gali būti verslūs ir pasirengę įgyti naujų įgūdžių, tačiau jiems (jaunimui ne iš ūkininkų šeimų) gali būti sudėtinga įsigyti žemės, nes kainos daugelyje Europos šalių ir toliau auga kaip ant mielių. Žemės ūkio paskirties žemė, esanti arčiausiai vartotojų ir todėl tinkamiausia vietinėms maisto iniciatyvoms, paprastai labiausiai konkuruoja su kitomis žemės paskirtimis (pvz., namų statyba, miesto plėtra).

Bendradarbiavimas ugdant pasitikėjimą: tam reikia laiko

Dirbti bendradarbiaujant daugeliui ūkininkų ir maisto gamintojų nėra norma. Būtina ugdyti pasitikėjimą kitomis įmonėmis, kurios anksčiau galėjo būti suvokiamos kaip konkurentės. Taip pat būtina plėtoti ryšius su viešuoju sektoriumi ir bendruomeninėmis organizacijomis. Tačiau tam reikia daug laiko ir pastangų.

Trumposiose tiekimo grandinėse yra svarbus šeimos narių darbas. Todėl kartų kaitos veiksnys šeimos ūkiuose, pasidalijimas pareigomis gali prisidėti prie trumpųjų tiekimo grandinių organizavimo tvarumo.

Kaip suvaldyti sezoniškumą ir subalansuoti paklausą bei pasiūlą?

Vietines grandines taip pat varžo didelis sezoniškumas ir trumpi tiekimo laikotarpiai. O siūlomų produktų krepšelis paprastai yra ribotas palyginti su vartotojo poreikiu siekti įvairovės.

Gamintojams, kurie nusprendžia realizuoti produktus per trumpąsias grandines, taip pat sudėtinga tinkamai apskaičiuoti tiekiamos produkcijos kiekį (ypač greitai gendančių produktų).

Viena vertus, jie valdo atsargas ir išvengti produkcijos pertekliaus. Kita vertus, ūkininkai vengia palikti klientus be pageidaujamo pirkti produkto, nes tai galiausiai sudarys palankesnes sąlygas konkurentams.

Sėkmės veiksnys – užsitikrinti nuolatinį realių klientų skaičių. Glaudūs santykiai tarp gamintojų ir vartotojų padeda subalansuoti pasiūlą ir paklausą.

Galvosūkis valdžios institucijoms

Viešojo sektoriaus, valdžios institucijos susiduria su galvosūkiais: ne tik kaip tinkamai paremti sektoriaus plėtrą, bet ir kaip perorientuoti savo vaidmenį, nuo įstatymų leidėjos iki galimybių ir sąlygų kūrėjos, žaliųjų viešųjų pirkimų organizatorės.

Aktyvus darbas su galiojančiais teisės aktais siekiant nustatyti būdus, kaip užtikrinti, kad jie būtų palankūs vietos ūkininkams, smulkiems gamintojams ir perdirbėjams, yra nauja užduotis daugeliui specialistų ir valstybės tarnautojų. Tai reikalauja platesnio įvairių sektorių (pvz., žemės ūkio, sveikatos ir socialinės apsaugos, aplinkosaugos) palaikymo ir naujų strategijų (pvz., maisto ir maitinimo, žaliųjų viešųjų pirkimų).

Iššūkių kyla ir vartotojui

Novatoriškesnės tiekimo grandinės reikalauja, kad vartotojams būtų tiekiamas ne tik produktas, bet ir informacija. Tokia, kuri ne skatina pirkti, bet leidžia suprasti maisto vertę.

Sukurti rinkodaros schemas, kurios padėtų tinkamai informuoti apie produkto savybes ir įtrauktų vartotojus per komunikacijos priemones, yra didelis iššūkis.

Prekės ženklo kūrimo schemos gali nueiti ilgą kelią perduodant šią informaciją, siejant ją su kitais produktais, tam tikra vietove ar gamintoju. Tačiau rinkoje, kur pilna prekių ženklų, etikečių ir akreditavimo schemų, reikia laiko ir pastangų, kad įsitikintume, jog vietinės rinkodaros pranešimas yra aiškiai girdimas ir yra geresnis nei konkurentų.

Nauda įvairialypė, bet aiškių receptų dar nėra

TMTG nauda yra įvairialypė. Jų dėka vartotojas gali padidinti vartojamų produktų biologinę vertę. Gamintojas gali tikėtis didesnės pridėtinės vertės ir pelningumo. Trumpųjų tiekimo grandinių organizavimas gali padėti kompleksiškai spręsti egzistuojančias problemas.

Kita vertus, TMTG valdymas ir plėtojimas kelia daug iššūkių. Vis dar sudėtinga atsakyti į klausimus, koks būdas yra geriausias, siekiant tvarių gamintojo ir vartotojo santykių, kaip turėtų bendradarbiauti gamintojai, koks yra viešojo sektoriaus vaidmuo.

Reikalingi tiek gamybos, tiek vartojimo revoliuciniai pokyčiai.

Dažnai užduodamas klausimas – kas trukdo pokyčiams? Priskaičiuojama daug „užraktų“, iš kurių pagrindiniai, labiausiai ribojantys trumpųjų maisto tiekio grandinių spartų vystymąsi yra: galios koncentracija  pigaus, įprastinio  maisto tiekėjų rankose; net ir mažų, vidutinių ūkių orientacija į eksportą; priklausomybė nuo tradicinio veikimo kelio... Daug kalbame, bet iš tikrųjų labai mažai darome.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.