Turguje pristatytas romanas – prekeiviai ir pirkėjai taip pat dalyvavo performanse

Knygos pristatymo metu vyko improvizuotas performansas: susirinkę žiūrovai gavo paskaityti knygos ištraukas. Tuo pat metu greta vyko realios derybos dėl stalo, ant kurio buvo išrikiuoti romano „Modernus būdas mirti“ egzemplioriai. „Man patinka turgūs. Visokie: ir daržovių, ir sendaikčių. Juose galima rasti veikėjų prototipų“, – juokiasi romano autorė A. Župerkaitė, savo kūrinį nutarusi parodyti knygų pristatymams nebūdingoje aplinkoje.

Be to, būtent Dzūkijoje apsigyvena romano veikėjos, nusprendusios iš miesto persikelti į atokų kaimą. „Knygos veikėjoms parinkau populiarius mano kartos moterų vardus: Kristina, Inga, Gintarė, Evelina, Raminta, Giedrė. Įsivaizdavau kas būtų, jei kelios draugės senatvėje apsigyventų po vienu stogu. Tuomet būtų 2050-ieji, pasaulis kiek pakitęs, bet vienatvės baimė, apgailestavimas dėl prabėgusio gyvenimo detalių, noras nuveikti ką nors neįprasto nepaisant garbaus amžiaus – tai amžinos temos, kurias nagrinėju savo romane, – pasakoja A. Župerkaitė. – Atskleisiu porą pikantiškų kūrinio detalių: viena iš senučių ima auginti sraiges, kurios netikėtai tampa viso romano katalizatoriumi – esą jų gleivės turi stebuklingų savybių. Norėdamos prisidurti prie menkų pensijų, močiutės imasi uždarbiauti sekso programėlėje, tam pasijauninusios balsus“.

Kita romano linija vaizduoja dabartinį jaunimą, kurie 2050-aisiais vis dar jauni: madingi, turtingi, kupini energijos, nuobodulį bando užmušti ieškodami neįprastų pramogų. Robotai ir virtualūs vyrai, sekso kėdės ir skraidantys automobiliai. Viskas būtų gerai, jei ne sunkūs jausmai, kurių negali atsikratyti tiesiog paspausdamas mygtuką.

Autorė savo romane liečia tokias socialines problemas kaip senyvų žmonių vienišumas, vaikų atvaizdo naudojimas socialiniuose tinkluose ir to pasekmės, per didelio įsitraukimo į virtualų gyvenimą pavojai, noras „išjungti“ jausmus taip išvengiant kentėjimo, santykių su nerealiais ar išgalvotais draugais poveikis žmogui.

Knygoje „Modernus būdas mirti“ yra keletas iliustracijų – visų septynių draugių portretus pati autorė nupiešė pasitelkdama dirbtinio intelekto programėlę. „Žinojau, kad DI nemoka piešti žmogaus rankų, jas vaizduoja su šešiais pirštais arba keistai ir net gąsdinančiai interpretuoja žmogaus anatomiją, pavyzdžiui, sukeičia kojas su rankomis. Vaizduodama savo herojes atradau, ko dar negeba DI. Programėlė nemoka piešti chirurginiu būdu pagražintų veidų, kad ir kiek prašiau paputlinti moters lūpas ir pavaizduoti plastinėmis operacijomis atjaunintą veidą, nepavyko. DI nenupiešė ir sraigės, tik kažkokį siaubingą hibridą iš kriauklės ir ką tik išsiritusio paukščiuko galvutės. Viena knygos herojų nuolat rūko – ir to nesugebėjo nupiešti programėlė, tik paskleidė dūmus aplink moters veidą“, - portretų kūrimo subtilybes atskleidė rašytoja. A. Župerkaitė specialiai paliko dirbtinio intelekto „klaidas“, nes mano, kad greitai šis įrankis patobulės, o programėlės aušroje darytos klaidos liks kaip istorija.

Romano viršelį, o tiksliau – abu viršelius papuošė realios moters portretas. Fotomenininkė Nadežda Romanova užfiksavo itin stilingai pasipuošusią aštuoniasdešimt dvejų Anicetą.

„Mano bendražygė, kolegė ir puiki idėjų generatorė N. Romanova kūrė mano pirmojo romano „Geras kadras“ viršelį, todėl ir antrąjį patikėjau jai. Man patiko Nadios idėja, o kai feisbuke paskelbiau, kad ieškau drąsios senjorės, sulaukiau tikrai nemažai kandidačių – noriu joms visoms padėkoti“, – sako romano autorė. Viršelio iliustracijai pozavusi Aniceta tebėra itin aktyvi: užauginusi penkis sūnus moteris ir dabar padeda jiems prižiūrėti anūkus, reguliariai sportuoja bei dalyvauja lauko teniso varžybose Lietuvoje ir JAV.

Tad koks tas modernus būdas mirti? Kvėpuojant grynu kaimo oru ar be perstojo neršiant socialiniuose tinkluose?

Partnerio informacija