Turi keistis valdžios požiūris į žemės ūkio finansavimą

Europos Parlamento (EP) Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nariai Juozas Olekas ir Bronis Ropė, komentuodami EP ir ES Tarybos pasiektą neformalų politinį susitarimą dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos nuo 2023-iųjų, ragina Lietuvoje keisti požiūrį į žemės ūkio finansavimą – būtinas didesnis nacionalinio biudžeto prisidėjimas.

Sutarimas dėl ekologinių schemų

Derybininkai sutarė dėl kelių labai svarbių nuostatų – bent 35 proc. Kaimo plėtros biudžeto turi būti skiriama su aplinka ir klimatu susijusioms priemonėms ir ne mažiau kaip 25 proc. tiesioginių išmokų (TI) voko – ekologinėms schemoms.

Ekologinės schemos galės būti lanksčiau taikomos pradedant nuo 2023 m., tačiau dar dvejus metus truks pereinamasis laikotarpis. 25 proc. TI voko dalis ekologinėms schemoms taps privaloma nuo 2025 m. Ūkininkams jos bus neprivalomos – pasirenkamos savanoriškai.

Lietuva turės suderinti su Europos Komisija (EK) ekologinių schemų taikymą. Pasak europarlamentaro B. Ropės, galvojantieji apie ekologinę gamybą ir kitas galimas ekologines schemas tam turėtų ruoštis. „Pinigų bus sočiai, ir konkurencija nedidelė“, – tikino jis.

Išmokų perskirstymas arba lubos

Sutarta dėl paramos mechanizmo mažiems ir vidutiniams ūkiams schemos – mažiausiai 10 proc. nacionalinių TI voko, vadinamajai papildomai perskirstymo išmokai, arba TI lubos – palaipsniui mažinti išmokas ūkams, kurių gaunamos išmokos viršija 60 tūkst. Eur, ir apriboti jas 100 tūkst. Eur. Pasirinkus pastarąją schemą, nacionalinės vyriausybės galėtų atsižvelgti į šių subjektų išlaidas, susijusias su darbo užmokesčiu žemės ūkio darbuotojams. „Lietuva turės apsispręsti. Labai svarbu neperkelti daug lėšų į BŽŪP antrąjį ramstį“, – B. Ropė akcentavo, kad itin svarbu nekartoti praeities klaidų.

Atkreipdamas dėmesį į susitarimo suteikiamą lankstumą šalims narėms jis linki Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) „labai stipriai padirbėti su žemdirbių organizacijomis, surasti efektyviausius, pigiausius ir didžiausios naudos aplinkai duodančius sprendimus“.

Antrindamas jam europarlamentaras J. Olekas linkėjo, kad ministerija ūkininkams neužkrautų dvigubos naštos ir neprigalvotų reikalavimų, kurių ES nereikalauja.

Daugiau paramos jauniesiems ūkininkams

Pasiektas politinis sutarimas dėl paramos jauniesiems ūkininkams. Jiems remti ES valstybės galėtų atseikėti mažiausiai 3 proc. nacionalinio BŽŪP biudžeto. Lietuvos atstovus EP tai džiugina, nes paramos jauniesiems ūkininkams galimybės, palyginti su dabartine situacija, išaugs du kartus.

Dėmesys darbuotojų teisių apsaugai

ES taryba turėtų 2023 m. sukurti darbo kodekso mechanizmą, kuris nuo 2025-ųjų jau taps privalomas. Nacionaliniai darbo inspektoriai bus sujungti su mokėjimo agentūromis, būtų baudžiama už ES darbo taisyklių pažeidimus.

Europarlamentaras J. Olekas vertina dėmesį socialiniam aspektui. Anot jo, turės būti laikomasi socialinių garantijų, darbo teisės. Darbo inspektoriai informuos apie galimus darbo santykių pažeidimus, galės taikyti sankcijas. „Lietuvoje gal per lankstūs darbo santykiai, įdiegta kvitų sistema, daug pažeidimų. Darbo santykius reikėtų gryninti, ypač socialiniu aspektu, kad darbuotojai galėtų gauti sveikatos priežiūros paslaugas, atėjus laikui – pensijas“, – pokyčius, dėl kurių susitarta, komentavo europarlamentaras.

Daug priklausys nuo sprendimų šalyje

Europarlamentarai pripažįsta, kad susitarimas nėra idealus, TI išorinės konvergencijos kol kas nepavyko pasiekti. Tačiau dabartiniai sprendimai nuteikia optimistiškai, nors jiems dar turės būti formaliai pritarta.

Kartu B. Ropė ir J. Olekas ragina ŽŪM nespausti žemdirbių, neįpareigoti jų kažko daryti papildomai, ko nereikalauja ES. Apgailestavo, kad iš Atsigavimo fondo (RRF) žemės ūkiui paremti nerasta lėšų, išskyrus 16 mln. Eur pelkėms atkurti.

Visos galimybės klimato ambicijoms žemės ūkyje siekti – tai ekoschemos ir 35 proc. iš BŽŪP antrojo ramsčio. To tikrai negana. Todėl europarlamentarai siūlo keisti Lietuvoje požiūrį į žemės ūkį. Pasak jų, be paramos iš nacionalinio biudžeto nepavyks pasiekti klimato tikslų, išlaikyti gyvybingo kaimo.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė

2021-06-29