Ashburn +27,8 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 18 Lie 2024
Ashburn +27,8 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 18 Lie 2024

Tyrimas parodė: vartotojai pasitiki ūkininkais, bet ne maisto pramone

2024/06/03


Pasitikėjimas tarp gamintojo ir vartotojo labai svarbus abiem pusėms. Bet štai Europos maisto instituto „EIT Food“ atliktas tyrimas atskleidė įdomią tendenciją – žmonės labiau pasitiki žemdirbių auginamais maisto produktais nei perdirbėjais ir maisto gamintojais.

Pernai rugpjūtį ir rugsėjį atliekamo tyrimo metu buvo apklausta 19 642 žmonių 18-oje Europos valstybių (Belgijos, Čekijos, Vokietijos, Suomijos, Prancūzijos, Danijos, Graikijos, Airijos, Izraelio, Italijos, Nyderlandų, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos, Ispanijos, Šveicarijos, Turkijos ir Jungtinės Karalystės). Apklausoje dalyvavo 18 metų ir vyresni respondentai. Tokie tyrimai atliekami nuo 2018 m. ir per visą laikotarpį iš viso buvo apklausta apie 100 000 europiečių.

Užduodant daug įvairių klausimų, buvo siekiama išsiaiškinti, ar europiečiai pasitiki maisto sektoriumi. Didelė žmonių dalis aiškiai parodė, kad pasitikėjimas maisto pramone, pradedant perdirbimu ir baigiant mažmenine prekyba, gerokai smuktelėjo.

Mažiau nei pusė (45 proc.) apklaustųjų teigė pasitikintys maisto sistemos produktų sauga, tvarumu ir palankumu sveikatai. Pasitikėjimas ūkininkais gerokai didesnis nei likusioje grandinės dalyje ir išliko daugmaž toks pat kaip ir užpernai. 2023 m. 65 proc. vartotojų tikėjo ūkininkų gebėjimu veikti tvariai ir sveikai, o 2022 m. ši kartelė siekė 67 proc.

pasitikėjimas ūkininkais
Respondentų pasitikėjimo ūkininkais rodiklis (žalias stulpelis) (Šaltinis: „EIT Europe“).

Pasirodo, europiečiai mažiausiai pasitiki vyriausybe. Kai kalbama apie maistą, tik 45 proc. pasitiki aukštesnėmis institucijomis, procentu daugiau – perdirbimo pramone (46 proc.). O štai mažmeninė prekyba pakibo tarp ūkininkų ir perdirbimo pramonės – pasitikėjimo lygis siekė 50 proc.

Įdomu tai, kad tik 53 proc. vartotojų manė, jog maistas, kurį valgo, yra saugus. Dar gerokai mažiau (36 proc.) tikėjo maisto gamybos tvarumu ir šis aspektas, regis, europiečius ne itin domino. Nors 2020 m. 78 proc. respondentų nurodė, kad nori „gyventi kuo tvariau“, dabar šis rodiklis nukrito iki 71 proc.

Tačiau apklausa atskleidė ir kitą tvarumo „filosofijos“ pusę. Paaiškėjo, kad žmonės gerai supranta, kas yra sveikas maistas, bet maisto tvarumo sąvoka jiems nėra tokia aiški.

Daugelis europiečių taip pat nemano, kad maisto sauga yra svarbus politinės darbotvarkės klausimas. Tik šiek tiek daugiau nei trečdalis vartotojų sutinka, kad vyriausybėms rūpi ir jos įsiklauso į tai, ką paprasti žmonės galvoja apie maistą (38 proc.), arba kad jos pakankamai atvirai kalba apie tai, kaip reguliuojama maisto gamyba (37 proc.).

Sveikos mitybos klausimas

Nors apie sveiką mityba kasmet kalbama vis daugiau ir gali susidaryti įspūdis, kad sveikas gyvenimo būdas tampa šiuolaikinių žmonių mada, tyrimo metu paaiškėjo, kad vos 44 proc. apklaustųjų mano, jog europiečių mityba yra sveika. Matyt, neatsitiktinai kitas, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) inicijuotas, tyrimas parodė labai liūdną nūdienos tendenciją – vis didėjantį nutukusių žmonių skaičių.

Nutukimas jau nėra išimtinai vakarietiška problema. 2022 m. visame pasaulyje buvo milijardas nutukusių žmonių, parodė medicininiame žurnale „The Lancet“ paskelbti duomenys. Tuo tarpu nepakankamo svorio žmonių procentas sumažėjo.

Nutukusių suaugusiųjų skaičius nuo 1990 m. išaugo daugiau nei dvigubai. 2022 m. 43 proc. suaugusiųjų turėjo antsvorio. Nutukusių vaikų ir paauglių nuo 5 iki 19 metų skaičius per 1990 –2022 m. laikotarpį išaugo net keturis kartus. Iš viso beveik 160 milijonų (65 milijonai mergaičių ir 94 milijonai berniukų) 2022 m. buvo nutukę, o 1990 m. šis skaičius siekė vos 31 mln.

Ekspertai tokiais rezultatais nesistebi. „Per daug riebalų, cukraus, druskos ir nepakankamai skaidulų“, – portalui „Vilt“ teigė bioinžinierė ir KU Leuveno tvarios maisto ekonomikos tyrimų grupės tyrėja Tessa Avermaete, komentuodama žmonių mitybos įpročius.

KU Leuveno mitybos ekspertas Christophe'as Matthysas jai pritarė: „Šiandien pokalbiai apie sveiką maistą labai greitai susiaurėja iki vieno dalyko – kilokalorijų (kcal). Nors tiesa yra daug sudėtingesnė. Yra skirtumas tarp 500 kcal, kurias įsisavinate valgydami salotas, ir 500 kcal, kurios patenka valgant „Big Mac“. Jį suvalgę po valandos vėl būsite alkani. Skaidulos suteikia savotišką birumo efektą ir suteikia sotumo jausmą. Jos augins storosios žarnos florą ir pradės fermentacijos procesus, kurie naudingi žarnynui, o tai taip pat apsaugo nuo tokių ligų kaip divertikulitas ir storosios žarnos vėžys."

Krito pasitikėjimas restoranų ir kavinių maistu

2021 m. europiečių požiūris į viešojo maitinimo įstaigose gaminamą maistą buvo pastebimai didesnis nei ankstesniais metais, o pernai vėl krito. „EIT Europe“ tyrėjų nuomone, tam įtakos galėjo turėti ir dėl koronaviruso paskelbtas karantinas. Uždarius restoranus ir kavines, žmonės daugiau laiko praleido namų virtuvėje ir į maistą ėmė žvelgti kitaip.

Restoranų ir maitinimo įstaigų pasitikėjimo rodiklis pernai siekė 48 proc., vienu procentiniu punktu žemiau nei prieš metus. 44 proc. apklaustųjų tvirtino, kad restoranai rūpinasi savo klientais, tačiau tik 39 proc. buvo patenkinti produktų ir jų paruošimo skaidrumu.

Jaunoji karta atviresnė naujovėms

Pasitikėjimas naujais maisto produktais ir technologijomis taip pat yra menkas, tik jaunesnės kartos atstovai gerokai pozityviau vertina inovacijas. Iš viso vos trečdalis vartotojų (34 proc.) teigė esantys atviri „naujiems maisto produktams“.

avirumas naujiems maisto produktams
Atvirumas naujiems maisto produktams pagal demografinius rodiklius (Šaltinis: „EIT Europe“).

44 proc. 18–34 metų amžiaus žmonių išreiškė pozityvią nuomonę šiuo klausimu ir tik 24 proc. vyresnių nei 55 metų europiečių jiems pritarė. Pasak „EIT Europe“, tai rodo, kad jaunoji karta gali būti daug labiau linkusi naudoti naujus maisto produktus, kurie galėtų paskatinti sveikesnę ir tvaresnę mitybą.

Tačiau ne visi „nauji maisto produktai“ yra vienodi. Ūkininkavimo ir gamybos būdai, pagrįsti „natūraliais“ metodais, yra žymiai labiau vertinami nei technologinės naujovės. Nors dauguma apklaustųjų sutinka, kad mokslinės inovacijos yra svarbios apsirūpinimo maistu saugumui, bet pasitikėjimo nekelia didelio masto pramonės gaminami produktai.

Ne viskas taip aišku

Dar vienas svarbus tyrimo aspektas įvėlė šiek tiek painiavos. Tik 44 proc. europiečių manė, kad mityba yra sveika ir vos 56 proc. teigė ketinantys pradėti sveikai maitintis, nors 2020 m. tokių žmonių buvo 60 proc. Bet iš tiesų gali būti, kad Senojo žemyno gyventojai valgo sveikiau nei mano. Pavyzdžiui, 60 proc. apklaustųjų tyrėjams pateikė duomenis, iš kurių buvo galima daryti išvadą, kad jų mityba yra sveika.

„EIT Europe“ atlikto tyrimo duomenis analizavęs portalas „Vilt“ atkreipė dėmesį, kad vartotojų nepasitikėjimas sveiku maistu gali turėti pagrindo. Jis priminė istoriją, kai žurnalistas Teunas van de Keukenas viešojoje erdvėje pristatė savo knygą „De Mens is een Plofkip“, kurioje kalbama ir apie tai, kad pagrindinis pomidorų sriubos skardinės ingredientas yra bulvių krakmolas, sumaišytas su vandeniu, kvapiosiomis medžiagomis, konservantais ir vos šaukštu pomidorų pastos.

Maistas vs maisto technologija (Šaltinis: „EIT Europe“).

Knygos autorius įžvelgia aiškias sąsajas tarp parduotuvių lentynų ir nutukimo epidemijos. Jis įsitikinęs, kad neįmanoma gerinti maisto produktų kokybės nekeliant kainos, nors tai ir atsilieptų mažesnes pajamas turintiems vartotojams. Žurnalisto nuomone, žemės ūkis stengiasi kuo daugiau išspausti iš kuo mažiau žemės, bet tai yra nepateisinama.

Tokią nuomonę karštai palaiko ir mažmeninės prekybos ekspertas Pierre-Alexandre Billiet. Jis ragina labiau vertinti maistą ir siūlo jį branginti. „Sveikas, atsakingas maistas turi savo kainą ir ji yra daug didesnė nei ta, kurią šiuo metu už jį mokame“, – sakė jis „Vilt“.

 

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.

Dalintis