Kaunas +9,0 °C Rūkas
Trečiadienis, 4 Bir 2025
Kaunas +9,0 °C Rūkas
Trečiadienis, 4 Bir 2025

Tyrimas: prasta kelių ir tiltų būklė lemia gyvenimo kokybę bei šalies saugumo situaciją

2025/06/02


Prastos būklės keliai Lietuvoje tampa ne tik vairuotojų galvos skausmu, bet ir gilesnių visuomenės problemų veidrodžiu. Naujausia apklausa atskleidžia, kad beveik pusė šalies gyventojų dėl blogos susisiekimo infrastruktūros patiria regioninę atskirtį. Dar daugiau lietuvių mano (61 proc.), kad šalies saugumas priklauso nuo kelių būklės, o pagrindiniu iššūkiu, trukdančiu pagerinti infrastruktūrą, įvardina nepakankamą finansavimą. 

„Tyrimo rezultatai aiškiai rodo, kad šalies gyventojai kelių būklę vertina prastai ir tą sieja su regionine atskirtimi. Prastas susisiekimas su didžiaisiais miestais apriboja galimybes dirbti, mokytis ar pasinaudoti svarbiausiomis paslaugomis. Geri keliai yra būtini ne tik patogioms kelionėms – jie svarbūs žmonių gyvenimo kokybei, regionų ekonomikai ir net šalies saugumui“, – sako susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis. 

Beveik pusė lietuvių (45 proc.) įsitikinę, kad kelių būklė lemia regioninę atskirtį ir turi didelę įtaką ekonominei plėtrai jų savivaldybėje. Tam, kad keliai daro didžiulę įtaką gyvenimo kokybei, pritaria ir regioninės atskirties priežastis analizuojantis Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo instituto direktorius, prof. dr. Andrius Stasiukynas. 

„Toliau nuo regionų centrų įsikūrę gyventojai tampa savotiškais įkaitais: dėl prastos kelių būklės jiems sunkiau pasiekiamos viešosios paslaugos. Talentingiems vaikams sudėtingiau pasiekti būrelius ar mokyklas, ligoniams – gydymo įstaigas. Krinta gyvenimo kokybė, didėja socialinė žmonių atskirtis“, –  apibendrino  A. Stasiukynas.  

Apklausos duomenimis, 38 proc. gyventojų kelių infrastruktūrą savo savivaldybėje vertina blogai. Dar prasčiau įvertinta šalies tiltų valstybinės reikšmės keliuose būklė, ji bloga anot 44 proc. apklaustųjų. 

Kaip pagrindines kliūtis, trukdančias tobulinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūrą, respondentai nurodo finansavimo stoką,  tvaraus ir nuoseklaus finansinio modelio nebuvimą (po 32 proc.). 

„Taigi, turime skirti daugiau dėmesio ir lėšų keliams, ypač tiems, kurie jungia atokesnius regionus. Tik taip galėsime mažinti regioninę atskirtį ir kurti stipresnę, saugesnę ir labiau sujungtą Lietuvą“, – sako susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis. 

Primename, kad sparčiai blogėjant kelių, tiltų ir viadukų būklei bei sprendžiant nepakankamo finansavimo problemą, nuo kitų metų Lietuvoje turėtų pradėti veikti Valstybinis kelių fondas. Fondo lėšos padės mažinti šalies kelių degradaciją ir užtikrins susisiekimo infrastruktūros saugą. Skaičiuojama, kad jau kitąmet finansavimas šalies keliams, įskaitant šio fondo lėšas, turėtų siekti beveik 1 milijardą eurų. 

„Spinter tyrimai“ Susisiekimo ministerijos užsakymu apklausą atliko š. m. kovo 18–28 d. Tyrimo metu buvo apklausta daugiau kaip 1000 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

 

Susisiekimo ministerijos informacija

Dalintis
Politika