Ugnies magija vakarėjančios sodybos peizaže

Ugnies ir metalo menas

Metaliniai rutulio formos aukurai gana dažni užsienio apželdintojų projektuose, pristatomuose garsiose kraštovaizdžio formavimo parodose kaip „Chelsea Flower Show“ Anglijoje. Neįprasta ne tik pati forma, bet ir raštas, kuriuo išpjaustyta sfera – menininkai metalinį rutulį traktuoja kaip popieriaus lapą, kuriame meistro rankos gali pavaizduoti bet ką. Mechaniko inžinieriaus specialybę turintis aukurų kūrėjas pasakojo, kad, dirbdamas su me­talais, susižavėjo tokio stiliaus aukurais ir nusprendė pradėti juos kurti.

„Nebuvau matęs, kaip šie aukurai daro­mi – mačiau jau gatavą gaminį. Pasigilinus paaiškėjo, kad yra ne viena gaminimo technologija, todėl nusprendžiau naudoti plazminio pjoviklio būdą“, – sakė G. Čapas.

Piešia pats

Į klausimą, kas piešia raštus būsimam aukurui, pašnekovas atsako šypsena: dažniausiai viską daro pats. Piešia ne vien ranka. Šovus idėjai, trafareto eski­zą pirmiausia modeliuoja kompiuterio ekrane. Jei klientas pasiūlo savo idėją, ji dažnai „užkabina“ ir paskatina sukurti kažką unikalaus. G. Čapas sako, kad jam sekasi – paprastai pas jį gaminius užsako malonūs, šilti žmonės, todėl kuriama kartu ir rezultatu džiaugiamasi kartu.

Gediminui patinka metale atskleisti gamtos motyvus, istorinę, karinę tematiką – tai ir atsispindi jo kūryboje: „Kuriu tai, kas man atrodo įdomu, kas man patinka, gražu.“ Jis pasakoja su džiaugsmu kūręs aukurą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tematika – tokio pageidavęs klientas kažkiek pakoregavo meistro pasiūlytą eskizą, bet pačią idėją pavyko sėkmingai įgyvendinti. Stebina ir aukurai, vaizduojantys vikingus, karžygius, kurie išskiria Gedimino kūrybą.

Meistras sako, kad neprisiriša vien prie šios gaminių rūšies ar prie kokios nors vienos tematikos – jį labiau žavi degančios ugnies ir metalo vaizdas, kuris sutemus atrodo kerinčiai ir šiek tiek mistiškai.

Gamybos procesas

Kartais klausiama, ar tokio tipo ugnia­vietėse galima gaminti maistą. Meistras sako, kad įmanoma, tačiau gaminys tam neskirtas. Tai daugiau meninis objektas, skirtas papuošti aplinkai dieną ir vakare, ir jį taškyti riebalais vargu ar verta. Jei prioritetas yra būtent maisto gamyba, tai už tokią kainą galima įsigyti kepsninę, kuri bus patogesnė, tačiau, žinoma, ir atrodys kaip kepsninė.

Aukurai gaminami iš 5 mm storio juodojo metalo. Pirmiausia dvi 70 cm skersmens metalinės sferos pusės suvi­rinamos, o tada atliekamas svarbiausias darbas – išpjaustomi paveikslėliai. Pri­klausomai nuo to, kur aukuras stovės, jam privirinamos aukštesnės ar žemesnės kojelės. Galiausiai dėl didesnio atsparumo oro sąlygoms profesionalioje dažykloje jis nudažomas 1 000 °C karščiui atspariais dažais. Tokių dažų flakonėlį gauna ir užsakovas, kad, netyčia įbrėžus aukurą, galėtų tai uždažyti.

Puošnus dieną ir naktį

Meistro rankų gaminiai gali papuošti specialiai poilsiui sukurtą aikštelę greta terasos. Žmonių pamėgtoje sodyboje jie gražūs ir tada, kai kūrenasi, ir neužkurti. Vieta turėtų būti patogi prieiti, antraip bus sudėtinga užkurti aukurą.

Parenkant vietą tokiam objektui, reikia atsižvelgti į ugniakurų statymo taisykles – nestatyti greta pastatų ar lengvai užsi­degančių augalų (tarkime, smilginių, spygliuočių, kurie sausros metu gali užsi­degti nuo menkiausios žiežirbos). Svarbu neužmiršti, kad toks gaminys sveria apie 70 kg (priklausomai nuo to, kiek metalo privirinta kojelėms ir kiek jo išpjauta, ku­riant individualų piešinį), taigi paprastai pernešti jį į kitą vietą nepavyks.

Žiemą šiuos gaminius galima laikyti sandėliuke ar garaže, tačiau dažniau­siai jie paliekami lauke. Nors aukuras padengtas karščiui atspariais dažais, vis dėlto pagamintas iš juodojo metalo – taigi, nevisiškai atsparus korozijai. Jei paviršiuje atsiranda pažeidimų, ilgainiui gali pradėti rūdyti. Todėl vertėtų aukurą apdengti, kad neprilytų, lygiai taip, kaip saugant paprastą šašlykinę.

Aukuro skleidžiama magija naktį ki­tokia nei vaizdas dieną. Ugniai užkurti paprastai naudojamos malkos, bet jeigu norisi dažniau pasimėgauti šviesa, tinka ir bioetanolio degikliai, neskleidžiantys dūmų ir kvapo. Be to, bioetanolis ne­kibirkščiuoja – tai aktualu, kai aukuras stovi arti pastato. Galima naudoti ir dujinį degiklį, tiesa, tada reikės dujų baliono. Neblogas vaizdas būna ir į aukuro vidų įstačius saugias LED lempas.

„Rasų“ korespondentė Giedrė RYMEIKYTĖ

Gedimino ČAPO nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.