Ūkininkai atranda trąšas su mikroorganizmais: kuo jos išskirtinės?

„Ūkininkams apskritai tenka dirbti deficito sąlygomis: augalams reikia apsauginių produktų, dirvožemiams trūksta vandens, mineralinių ar organinių medžiagų. Todėl investicijos į reikalingas priemones turi būti tikslios ir veiklios. Kompleksinės trąšos, praturtintos mikroorganizmais, – viena tokių galimybių, kaip ne tik praturtinti pasėlius reikalingomis medžiagomis visu vegetacijos laikotarpiu, bet ir pasiekti aukštą ekonominį naudingumą“, – sako „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė.

Atlikti bandymai patvirtina veikimo efektyvumą

Kaip paaiškina „Linas Agro“ trąšų prekybos vadovas Simas Veržbickas, kompleksinėse azoto, fosforo ir kalio (NPK) trąšose esantys mikroorganizmai įterpiami į pastarųjų granules: tai, anot jo, yra patogiausia veikimo forma, o jų gamyba dabar – nebrangi, nes gamintojai iš Lietuvos atrado veiksmingą būdą, kaip įterpti mikroorganizmus į trąšas.

„Jei įprastai trąšų granulės būdavo apvelkamos mikroorganizmų sluoksniu, dabar pastarieji gamybos metu yra įterpiami į granules. Trąšoms palaipsniui tirpstant, palaipsniui išsiskiria ir mikroorganizmai. Tad pirmiausia turime suveikiančias trąšas, kurias papildomai stimuliuoja pagalbinės medžiagos, o ne atvirkščiai“, – teigia S. Veržbickas.

Šios trąšos sukurtos kaip alternatyva gamyboje populiariai trąšai, taip pat naujos formulės trąša optimizuoja agrotechnologinius procesus ir mažina šilumos efektą sukeliančių dujų emisijas.

„Mikroorganizmai mobilizuoja dirvožemyje „užfiksuotą“ fosforą ir kalį, „užrakina“ azotą ir suaktyviną augalų šaknų zoną: tai reiškia, kad dalis maisto medžiagų tampa prieinamos be papildomo pirkimo. Šie elementai taip pat stiprina augalų imunitetą grybelinėms ir kitoms infekcijoms, klimato sąlygų poveikiui ir pan. Galiausiai, mikroorganizmai padeda pasėliams užaugti didesniems ir sukaupti daugiau sausųjų medžiagų, nei naudojant įprastas trąšas“, – sako trąšų ekspertas.

Tokio tipo trąšų veiksmingumą patvirtina naujausi moksliniai tyrimai. Pagal 2025 m. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkų atliktų vegetacinių tyrimų vertes, NPK trąšomis su mikroorganizmais tręšti kviečių pasėliai buvo 1,5 cm aukštesni už įprastomis NPK trąšomis tręštus kviečius. Be to, ir jų sausoji masė buvo vidutiniškai 8–9 proc. didesnė. Vertinimas buvo atliktas praėjus 14 dienų nuo augalų sėjos.

Tyrimų metu taip pat nustatyta, kad tręšiant pasėlius NPK trąšomis su mikroorganizmais, jų lapuose užfiksuotas pastebimai didesnis chlorofilo kiekis: 4 proc. daugiau tręšiant per 5 cm nuo sėklos ir 2 proc. daugiau, kai trąšos įterpiamos šalia sėklos. Pastebėta ir tai, jog didžiausias azoto kiekis – net 8 proc. didesnis – augaluose gautas būtent įterpus trąšas prie sėklos. Remiantis šiais tyrimų rezultatais, trąšos rekomenduojamos įterpti šalia sėklos, o jų tręšimo būdas pilnai atitinka ūkio poreikius.

„Trąšos su mikroorganizmais puikiai maitina augalus deficito sąlygose, nes mikroorganizmai pagerina maisto medžiagų įsavinimą bei stimuliuoja augalus jas įsisavinti greičiau ir efektyviau – ypač ankstyvais augimo tarpsniais. Mikroorganizmai gamina enzimus – biologiškai aktyvias medžiagas, kurios pagreitina svarbias chemines reakcijas. Todėl gauti rezultatai įrodo, kokia svarbi yra mikroorganizmų ir trąšų sinergija, taikant augalų auginimo technologijas“, – komentuoja G. Pšibišauskienė.

Ekspertė pabrėžia, kad kompleksinės trąšos su mikroorganizmais tinkamos tiek skurdesniuose, tiek ir įprastuose dirvožemiuose visiems žemės ūkio augalams tręšti. „Didesnę naudą pajaučia ir įprasti ūkiai, bet prastesnėse dirvose augantys pasėliai susiduria su įvairiais veiksniais, kurie neleidžia jiems augti. Todėl kompleksinės trąšos, praturtintos mikroorganizmais, sustiprinta augalų imunitetą, ir jie tampa atsparesni nepalankioms sąlygoms.“

Mažinamas poveikis aplinkai

Be jau paminėtų privalumų, mikroorganizmais praturtintos trąšos išsiskiria ir savo poveikiu aplinkai. Anot S. Veržbicko, šios trąšos – saugesnės augalams, o tręšiant prie sėklos, ne tik sumažinama trąšų norma, bet ir sutaupoma lėšų.

„Tie patys tyrimai atskleidžia, kad trąšas išberiant kartu su javų sėklomis, pačių trąšų reikia apie 20 proc. mažiau nei įprastų, norint pasiekti tą patį poveikį: tam padeda būtent mikroorganizmai. Jos leidžia pasėliams gauti reikalingą maisto medžiagų kiekį ne per didesnes trąšų normas, o per efektyvesnį jų panaudojimą. Taip ir pasiekiama tikroji ekonominė nauda: mažesnės įplaukos į hektarą ir stabilesnės derliaus grąžos – net ir sudėtingomis sąlygomis“, – paaiškina „Linas Agro“ trąšų prekybos vadovas S. Veržbickas.

"Linas Agro" informacija