Ūkininkai broliai Dainius ir Gediminas prašo valdžios nežudyti lietuviško kaimo

Lietuvos ūkininkai savo laukuose prie kelių stato žalius kryžius. Tai protesto akcijos prieš netinkamus valdžios sprendimus ir visuomenės požiūrį į žemdirbius pirmasis etapas. Net keturis žalius kryžius prie tarptautinio greitkelio „Via Baltica“ vieni pirmųjų pastatė jaunieji ūkininkai broliai Dainius ir Gediminas Sabuliai.

Išseko ūkininkų kantrybė

„Prisidedame prie taikios protesto akcijos ir mes, dalelė ūkininkų. Kaip sakoma, visi norime geresnio rytojaus, o kol kas mūsų žemės ūkio politika rytojui žada tik blogėjančias sąlygas, nors jos jau ir taip pačios prasčiausios Europoje. Neverkiame, kad mums blogai. Ne, lietuviai kantrūs, prašome tiesiog nebloginti ir taip ne ypač gerų sąlygų“, – viešai socialiniuose tinklapiuose skelbia pamario krašto ūkininkai.

Per kelias akcijos dienas, nuo lapkričio 7-osios, šalies ūkininkai pakelėse surentė jau šimtus žalių kryžių. Protesto akcija tęsis ir toliau, mat tokių kryžių turi būti tūkstančiai.

Visa tai tik dėl to, kad valdžia ir visuomenė atkreiptų dėmesį. Žemės ūkio ministerija ir kai kurie Seimo komitetai, pasak ministro Andriaus Palionio, pasisako už tai, kad mokestinė našta žemdirbiams nedidėtų tiek daug, kaip numačiusi Vyriausybė. Bet šioje vargo istorijoje tašką turėtų padėti Seimas.

Skaičių kreivė sminga žemyn

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius paprasto, kryptingo žemės ūkio naikinimo programą pateikė skaičiais. Pasak jo, augant ekonomikai, atkakliai mažinami asignavimai žemės ūkiui. Idėja: „Mes jus vis tiek sunaikinsime.“

K. Starkevičiaus teigimu, asignavimai žemės ūkiui didėja labai lėtai. 2020 metais planuojama 978,4 mln. Eur arba tik 17,6 proc. daugiau nei prieš aštuonerius metus – 2012-aisiais.

„2012 metais, ką tik išgyventos krizės laikotarpiu, asignavimai žemės ūkiui bendruose valstybės biudžeto asignavimuose sudarė apie 12 proc., o 2020 metais, kai Lietuvoje stebime didžiausią ekonomikos augimą tarp Europos Sąjungos valstybių, siekia tik 7,7 proc. O jau 2020 metais žemės ūkio sričiai numatyta skirti 978,4 mln. Eur arba 5,6 mln. Eur, t. y. 0,6 proc. mažiau nei 2019-aisiais. Bendras skaičius sumažėjo nežymiai, užtat ES paramos lėšos sumažėjo net 35,559 mln. Eur arba 4,7 proc.“, – teigė K. Starkevičius.

KRK pirmininko pavaduotojo manymu, per mažai numatyta lėšų bendrajam finansavimui, kad būtų galima įsisavinti ES skiriamus asignavimus. Krizės metu, 2007–2013 metų laikotarpiu, Kaimo plėtros programos bendrajam finansavimui buvo skiriama 25 proc. lėšų, o štai 2014–2020 metų laikotarpiu bendrajam finansavimui skiriama tik 15 proc.

Dėl šio, žemdirbiams itin nepalankaus sprendimo, pagal 2019 m. pateiktas paraiškas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonei „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių“ finansuoti trūksta 20,415 mln. Eur bendrojo finansavimo lėšų.

Iš viso žemės ūkio sektoriui būtinoms priemonėms finansuoti 2020 metams, pagal tai, kas numatoma, trūksta beveik 77 mln. Šios lėšos grįžtų, mokslininkų skaičiavimais, koeficientu 1,6.

„Gal dyzelino pabranginimas dar labiau „pagerintų“ situaciją?

Brolių ūkininkų nerimas

Kėdainių rajono Pelėdnagių seniūnijoje ūkininkaujantys broliai D. ir G. Sabuliai, šių metų konkurso „Metų ūkis“ pirmosios vietos laimėtojai, irgi gali tapti pavyzdžiu, kaip sunku plėtoti augalininkystę. Dainiaus ir Gedimino ūkiai registruoti atskirai, bet dirba kartu. Grūdinių derliaus sudorojimas yra Dainiaus rūpestis, o cukrinių runkelių nukasimu užsiima Gediminas.

Bendrame 490 ha plote jiedu augina grūdines kultūras ir cukrinius runkelius. Šiais metais pastarųjų plotą sumažino iki 50 ha. D. Sabulis ŪP korespondentui sakė, kad taip pasielgė todėl, jog dar nežino, ką gero cukraus fabrikas pasiūlys naujomis sąlygomis, ar išvis apsimokės juos auginti.

Dainius tuometiniame Aleksandro Stulginskio universitete studijavo žemės ūkio inžineriją ir vadybą, o jo brolis Vilniaus Gedimino technikos universitete įgijęs transporto inžinieriaus profesiją. Abiejų išsilavinimas puikus – tik dirbti ir dirbti žemės ūkyje. Beje, agronominių mokslų įgyti jie nesistengė, nes, pasak Dainiaus, tai galima sužinoti iš medijų, kitų žemdirbių bei savos praktikos.

Dainius mėgsta taikyti įvairias naujoves. Jo valdose vyko jau ne viena žemės ūkio technika prekiaujančios firmos lauko diena. „Niekada neperkame technikos, kol jos neišbandome, – pasakojo ūkininkas. – Tačiau per pastaruosius metus gamta taip nualino žemės ūkį, kad apie naujoves galime tik pasvajoti. Kas iš to, kad jų yra, bet nėra už ką įsigyti. Jau treji metai, kai galvojame tik apie tai, kaip atiduoti skolas.“

Protestuoja taikiai

D. Sabulis piktinasi dabartiniu žmonių supriešinimu. „Dabar daug kas mus tapatina su Ramūnu Karbauskiu. Mes nesame tokie ūkininkai, kaip R. Karbauskis. Mes viską dirbame patys, o tie stambieji vadovauja visokioms korporacijoms – skirtumas didžiulis. Ir naujų ar didesnių mokesčių įvedimas vyksta ne tuo laiku. Ne taip seniai mes kuldavome kviečių po septynias tonas iš hektaro, o dabar – vos beatiduodame skolas. Tačiau mokesčius vis tiek didina. Turime įsipareigojimų Europos Sąjungai, o mums dar užkrauna mokestinę naštą. Valdžia nepasistengė ir dėl ES išmokų suvienodinimo. Šalies valdžiai norėčiau palinkėti – didinkite tuos mokesčius, kai mes būsime turtingi. Mūsų ūkiams dar tik 20–30 metų, ir kaip mes galime konkuruoti su Vokietijos ir kitų ES šalių ūkininkais, kurių ūkiuose šeimininkauja jau trečia ar ketvirta karta? Jeigu vokiečiai negauna iš hektaro 600 eurų pelno, važiuoja į gatves. O man jau trečius metus – po 100 eurų nuostolių iš hektaro. Ir tik dabar pradedame statyti kryžius kaimui.“

Dainius sakė nuoširdžiai prašantis valdžios: „Nežudykite lietuviško kaimo. Kviečiu visus ūkininkus prisijungti prie šitos akcijos. Tokia protesto akcija atkreipsime ne tik politikų, bet ir paprastų žmonių dėmesį. Jeigu išvažiuosime į kelius, užblokuosime autostradą, ir sau problemų prisidarysime, ir kiti liks nepatenkinti. O kryžiai yra taiki akcija, kuria norime parodyti, kad Lietuvos kaimas ir žemdirbiai miršta. Juk jaunų ūkininkų, tokių kaip mes, tikrai nėra tiek, kiek norėtųsi. Ūkininkų amžiaus vidurkis – apie 60 metų. Pagalvokite, kokia ateitis laukia.“