Ūkininkai iš laukų derlių bus priversti vežti karučiais?

Keliai vienodi – reikalavimai skirtingi

Pirmieji apie šią problemą viešai prabilo Akmenės rajono žemdirbiai. Lietuvos ūkininkų sąjungos Akmenės skyriaus pirmininkė, kuri yra ir Akmenės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja, Gražina Gauronskienė neslėpė, kad Šiaulių apskrityje kelių ruožų, kuriais važiuojančių transporto priemonių su kroviniu svoris neturi viršyti 8 t, ilgis yra beveik 72 kilometrai. „Ūkininko patarėjui“  paprašius detaliau pakomentuoti šią situaciją, G. Gauronskienė patarė kreiptis į  savivaldybės administracijos laikinai Statybos skyriaus vedėjo pareigas einantį Alvydą Statkų, kuris esą gerai žino apie šią problemą.

„Nors savivaldybei priklausantys žvyrkeliai ir LAKD keliai su žvyro danga yra identiškos būklės, vietinė valdžia leistinos transporto masės apribojimų netaiko, o štai LAKD daug kur pastatė svorį iki 8 t ribojančius ženklus“, – kalbėjo A. Statkus. Anot jo, LAKD tikina, kad tuose regioninių kelių ruožuose kelio danga yra susilpnėjusi, todėl čia taikomi autotransporto bendrosios masės apribojimai. „Masės ribojimus planuojama taikyti iki spalio 13 d., todėl jie neabejotinai apsunkins grūdų derliaus parvežimą iš laukų į saugyklas ar elevatorius“, – redakcijai dėstė savivaldybės administracijos laikinasis Statybos skyriaus vadovas, aiškindamas, kad  LAKD galėtų pagerinti minėtų kelių būklę ir taip žemdirbiams padėtų išvengti galimų bėdų.

Tebuvo tik gandai

Akmenės rajono ūkininkas Pranciškus Zaramba tvirtino, kad jam keliais, kuriuose yra ženklai, nurodantys masės ribojimus, su žemės ūkio technika tenka važinėti vos ne kasdien. „Purkšdamas ar tręšdamas pasėlius ribojimų neviršiju, tačiau kai reikės važiuoti su grūdais, transporto bendroji masė leistiną normą viršys 2–3 kartus, o kitų kelių, kuriais galėčiau važiuoti, nėra“, – kalbėjo ūkininkas. Anot pašnekovo, pirmąjį kartą pažeidus tokio kelio ženklo reikalavimus galima „praslysti“ su 15 Eur bauda, tačiau antrąjį, trečiąjį kartą – sumos gerokai didės.

P. Zaramba suprastų, jei transporto masės apribojimai būtų taikomi pavasarį, rudenį, kai norima patausoti žvyrkelius, bet dabar, kai tokia sausra, jiems tikrai negali nutikti nieko blogo.

„Mes sumokame už kelius, dalis ūkininkų perkamų degalų mokesčių keliauja į kelių fondą, to, rodos, turėtų pakakti palaikyti gerą kelių būklę, bet  ne“, – dėstė ūkininkas, einantis ir rajono tarybos nario pareigas. Jis ŪP atskleidė, kad yra galimybė gauti leidimą važiuoti su daugiau sveriančia technika tais keliais, kur stovi masę ribojantys ženklai, – tereikia papildomai sumokėti LAKD.

Apie tokią galimybę kalbėjo ir G. Gauronskienė. Anot jos, oficialiame savivaldybės interneto puslapyje, skelbimų skiltyje yra nurodytas numeris, kuriuo paskambinus galima susitarti dėl leidimo važiuoti LAKD žvyrkeliais nepaisant kelio ženklų įsigijimo. „Pati neskambinau, bet vienas ūkininkas man sakė, kad tokį leidimą galima nusipirkti“, – teigė ŪP pašnekovė.

Paskambinus nurodytu numeriu teko nusivilti: telefonu atsiliepusi LAKD specialistė aiškiai pasakė, kad jokios „indulgencijos“ važinėti pažeidžiant pastatytų kelio ženklų reikalavimus nėra ir negali būti.

Pasirūpina savais keliais

Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos (KKŪS) pirmininkas Dainius Sabulis, kalbėdamas apie kelininkų „išdaigas“, sakė: „Mano nuomone, LAKD, negalėdama, o gal nesuspėdama sutvarkyti visų jai priklausančių žvyrkelių, vietomis pastato transporto masės ribojimo ženklus ir taip, bent jau laikinai, išsprendžia savo problemas.“ Anot jo, Akmenė nuo sostinės – labai toli, todėl ten darbus vykdyti yra brangu, rezultatas – daug ribojimo ženklų.

Kėdainių rajone veikia vadinamoji žvyro programa. Pagal jos nuostatus rajono savivaldybės administracija nuperka ūkininkams žvyro, o šie patys turi jį parsivežti ir paskleisti to reikalaujančiuose vietinės reikšmės žvyrkeliuose. „Tokiuose keliuose mūsų iniciatyva yra pastatomi 30 t masės ribojimo ženklai ir būname tikri, kad jų niekas nesuniokos“, – aiškino D. Sabulis. Be to, ūkininkai, savo jėgomis suremontavę kelius, jaučiasi visateisiais jų savininkais, todėl jais labiau rūpinasi.

„Suprantama, esant reikalui, šiais keliais važiuoti galima ir su didesniais svoriais, tačiau viską reikia suderinti su vietos seniūnu, nes tik jis gali išduoti leidimą“, – aiškino KKŪS vadovas. Pasak pašnekovo, tokia tvarka leidžia apsaugoti žvyrkelius nuo suniokojimo, kas anksčiau dažniausiai nutikdavo po sunkiasvorių miškovežių „maršų“.

ŽŪM sukruto, Seimas – miega

Dėl ūkininkams gresiančių problemų ŪP pakalbino  Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) narį Sergėjų Jovaišą. Jis ŪP paaiškino, kad KRK ši problema iškelta ar aptarta nebuvo ir jam ji net nėra žinoma. „Prasmingos diskusijos galėtų įvykti tik po klausimo pristatymo ir diskusijų KRK kartu su suinteresuotomis ir atsakingomis pusėmis“, – konstatavo S. Jovaiša.

Dėl šios problemos Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) specialistai pripažino, kad pastaruoju metu sulaukia ūkininkų skundų dėl viešojo eismo kelių infrastruktūros. Labiausiai ūkininkai skundžiasi dėl viešajam eismui naudojamuose keliuose naujai suprojektuotų ir šalikelėse įrengtų apsauginių kelio atitvarų, saugumo salelių, žiedinių sankryžų ir kitų kelio važiuojamąją dalį bei šalikeles siaurinančių įrenginių. „Ūkininkai tikina, kad su žemės ūkio technika ir jos tempiama įranga negali pravažiuoti, nes neišsitenka kelyje, ypač apsunkintas kombainų važiavimas“, – problemas pripažino ŽŪM specialistai.

Atsižvelgdama į tai, ŽŪM praėjusią savaitę surengė susitikimą su Susisiekimo ministerijos (SM) ir jai pavaldžių įstaigų atstovais, kuriame aptarė susidariusią situaciją. Susitikime taip pat dalyvavo Lietuvos ūkininkų sąjungos, Žemės ūkio rūmų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai, kurie pateikė ir daugiau atvejų, kai dėl įrengiamos infrastruktūros viešajam eismui naudojamuose keliuose ūkininkai susiduria su žemės ūkio technikos pravažumo problema.

ŽŪM paprašė socialinių partnerių pateikti tikslią informaciją savivaldybių lygmeniu, nurodant, kurios kelių atkarpos ūkininkams su žemės ūkio technika yra nepravažiuojamos dėl kelio važiuojamosios dalies susiaurėjimo ar kitų priežasčių (nurodant kelio numerį, pavadinimą ir atkarpą bei, esant galimybei, pridedant nuotraukas).

ŽŪM, gavusi šiuos duomenis iš socialinių partnerių, perduos juos SM. ŽŪM yra pasirengusi bendradarbiauti su SM ir peržiūrėti bei atitinkamai koreguoti teisės aktus, susijusius su infrastruktūros įrengimu viešajam eismui naudojamuose keliuose.

Kelių direkcija formaliai teisi?

LAKD specialistai komentuodami situaciją Lietuvos keliuose teigė, kad Kelių įstatymas numato, jog kelio savininkas (valstybinės reikšmės kelių atveju – LAKD) gali apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti kelią, kai kyla grėsmė, kad kelias gali būti sugadintas, todėl AB „Kelių priežiūra“, atlikdama valstybinės reikšmės kelių priežiūros darbus ir identifikavusi, kad sunkiojo transporto eismas gadina kelius, juos pagal poreikį apriboja, taip apsaugodama kelius nuo sugadinimo.

Išnykus aplinkybėms, turinčioms įtakos kelio konstrukcijos stiprumui (stichinės nelaimės, polaidis, itin karšti orai ir pan.), ribojimai panaikinami. Eismo ribojimo ženklai įrengiami visoje Lietuvoje atsižvelgiant į kelio būklę, aplinkos sąlygas, eismą ir atsirandančias pažaidas.

ŪP pasidomėjus, kiek laiko stovės transporto priemonės masės ribojimo ženklai, LAKD specialistai vėl buvo lakoniški: „Minėti ribojimai yra panaikinami tuo atveju, kai nustatoma, kad nebėra grėsmės sugadinti kelią.“ Ir pridūrė, kad ūkininkai turi vadovautis kelių eismo taisyklių ženklais pasirinkdami maršrutus ir transporto priemones bei numatomus vežti krovinius.

Autoriaus nuotrauka

Algimanto SNARSKIO piešinys

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.