Ūkininkai jau žino, dėl ko skųsis Konstituciniam Teismui

Nuo 1993-iųjų, kai Lietuvoje įsteigtas Konstitucinis Teismas (KT), mūsų piliečiai nekantriai laukė, kada galės tiesiogiai, o ne per tarpininkus, jame ginti savo teises ir laisves. Seimas pagaliau įteisino individualų konstitucinį skundą, bet iš pačių politikų girdime tik perspėjimus apie blogąsias šio sprendimo pasekmes. Kokias galimybes Lietuvos ūkininkams, nesusikalbantiems su Vyriausybe dėl maisto produktų PVM lengvatos, stumbrų, vilkų, šernų sukeliamos žalos žemės ūkiui, atveria tokia Konstitucijos pataisa?

Piliečių teisė, galimybė, būtinybė

Daugelio Europos Sąjungos valstybių (Austrijos, Belgijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos, Vokietijos) gyventojai jau įpratę dėl valdžios, politikų savivalės tiesiogiai kreiptis į Konstitucinius Teismus ar jiems prilygintas įstaigas.

„Demokratijos tradicijas puoselėjančios, įstatymų viršenybės principų nuosekliai besilaikančios šalys pripažįsta tokią piliečių teisę, galimybę ir būtinybę. Skiriasi tik tvarka, kaip vokiečiai, lenkai ar slovėnai pateikia konstitucinį skundą, tačiau daugumos valstybių pasirinktiems modeliams būdingi keli bendri požymiai: ginamos ne visos pažeistos teisės ir laisvės, o tik konstitucinės, asmuo gali kreiptis į Konstitucinį Teismą išnaudojęs visas kitas teisinės gynybos priemones. Lietuvos gyventojai nuo šiol galės argumentuotai pasiteirauti Konstitucinio Teismo, ar verslus žlugdantis, vieniems rinkos dalyviams pranašumą prieš kitus suteikiantis įstatymas, kitas teisės aktas neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Julius Sabatauskas.

Atsižvelgta į mokslininkų pastabas

Konstitucijos pataisos įsigalios rugsėjį. Iki šiol abejoti dėl kokių nors teisės aktų konstitucingumo Konstituciniame Teisme galėjo visas Seimas, penktadalis parlamentarų, Prezidentė, Vyriausybė, bendrieji ir specializuoti teismai.

Anot J. Sabatausko, kuris nuo 2004 m. įvairių kadencijų Seimuose buvo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, o nuo 2006 m. kovo 1 d. vadovavo darbo grupei individualaus konstitucinio skundo koncepcijai būtinų teisės aktų pataisoms parengti,

Seimo nariai prieš 14 metų siūlė įtvirtinti romėniškąjį actio popularis principą, leisti skųstis bet kuriam asmeniui, nors gal ir nenukentėjusiam dėl kokių nors teisės aktų netobulumo. Tačiau projektas, kuriam šiemet kovo 21 d. pritarė net 106 parlamentarai, buvo pataisytas atsižvelgus į Mykolo Romerio universiteto, Teisės, Strateginių tyrimų institutų, Europos teisės departamento mokslininkų teisėtyrininkų pastabas.

Teigiamas veiksnys

„2014 m. gruodį Seimo kanceliarijos informacijos ir komunikacijos departamentas ištyrė individualaus konstitucinio skundo praktiką Europos valstybėse. Tai geras ir teigiamas veiksnys. Šiaip jau KT nutarimai yra išaiškinimai, kaip toliau reikėtų elgtis, kad nebūtų pažeidinėjama Konstitucija. Ateities gairės, o ne nuorodos keisti praeitį. Tačiau individualų skundą išnagrinėjusio KT sprendimas, kad apskųstasis įstatymas, kitas Seimo, Prezidento, Vyriausybės aktas (ar jų dalys) prieštarauja Konstitucijai, leidžia atnaujinti procesą ir suteikia žmonėms vilties apginti savo teises“, – pabrėžė J. Sabatauskas.

Kartais galimybės nedidelės

Pasak parlamentaro, ūkininkams, jų asociacijoms įteisintas konstitucinis skundas bus paspirtis kovojant dėl savo teisių. Tačiau Konstituciniame Teisme laimėti vaisių, daržovių, pieno ir mėsos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą galimybės nedidelės. „Pridėtinės vertės mokestį nustato įstatymas. Finansų ministerija pradėtų įrodinėti, kaip įpratusi, kad dėl lengvatinio PVM duonai, makaronams, kruopoms, sūriams, sviestui, šviežiai mėsai, žuvims, aliejui, miltams, daržovėms, vaisiams ir cukrui valstybės biudžetas netektų vos ne poros šimtų milijonų eurų, dalijant PVM lengvatas į kairę ir į dešinę nepavyktų sudaryti biudžeto, lengvatiniu tarifu pasinaudotų ne tie, kam jis būtų numatytas, bet perdirbėjai, prekybininkai“, – aiškino Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys.

Teisiniai viražai

Panašiai KT 2012 m. paskelbė, kad, laikinai apkarpiusi senatvės pensijas, Andriaus Kubiliaus Vyriausybė nepažeidė pagrindinio šalies įstatymo. Anot KT teisėjų, susidarius ypatingai padėčiai, kai neįmanoma sukaupti tiek pinigų, kiek reikia pensijoms mokėti, jos gali būti mažinamos. Tačiau antikonstituciniu veiksmu KT pavadino tuometės konservatorių ir liberalų valdžios sprendimą 2010 m. pradžioje 2,5 – 70 proc. nukirpti išmokas dirbantiems pensininkams ir nubraukti dalį valstybinių pensijų. Be to, prieš šešerius metus KT nutarė, kad per sunkmetį sumažintus valdininkų ir teisėjų (nemažai jų buvo dirbantys pensininkai) atlyginimus taip pat reikia kompensuoti, nors ekonominė krizė buvo ką tik pasibaigusi ir Lietuva dar juto jos padarinius.

Baigiamieji darbai

Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre daug kas ironiškai vadina „pagrindine, aukščiausia teisingumą Lietuvoje vykdančia institucija“. „Dalį mūsų piliečių ieškinių, šiandien siunčiamų į Strasbūrą, galėtų spręsti Lietuvos Konstitucinis Teismas. Kiek procentų individualių konstitucinių skundų būtų nagrinėjama Vilniuje – dabar sunku pasakyti. Pagyvensime, pamatysime“, – svarstė J. Sabatauskas.

Seimo nario socialdemokrato J. Sabatausko teigimu, norint, kad šalies gyventojai galėtų tiesiogiai kreiptis į KT, iki rugsėjo dar būtina pertvarkyti Lietuvos teisės sistemą: pakeisti Konstitucinio Teismo įstatymą ir įgyvendinamuosius teisės aktus – Administracinių bylų teisenos, Civilinio ir Baudžiamojo procesų kodeksų patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymus. Vėliau teks pertvarkyti patį Konstitucinį Teismą, kad jis galėtų sėkmingai atlikti savo funkcijas po reformos.

Belaukdami gali bankrutuoti

„Bijau, kad tie individualūs konstituciniai skundai nenužudytų Konstitucinio Teismo. Keistai, nesuprantamai atrodytų, jeigu mes, ūkininkai, skųstume savo išrinktą Seimą, jo patvirtintą Vyriausybės programą. Arba suabejotume Prezidento, už kurį irgi balsavome, sprendimais. Užversime KT ieškiniais, o tuo metu žemesnės instancijos teisėjai ims atlyginimus ir nieko neveiks. Bendruosiuose teismuose žemės grąžinimo bylos dažnai trunka kelerius metus, o KT jas nagrinėtų dar ilgiau. Belaukdami KT išvadų, ūkininkai gali ir bankrutuoti“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.

Susikaupė daug kartėlio

Nenašių žemių ūkininkai iki šiol jaučia kartėlį, kad, Žemės ūkio ministerijai perbraižius Lietuvos nepalankaus ūkininkavimo žemėlapį, jie prarado kompensacines išmokas už netektas pajamas. Kiti žemdirbiai pyksta, kad Vyriausybė leidžia mūsų verslininkams pirkti iš Rusijos pigius grikius (kuriuose gali būti žmonių sveikatai pavojingų herbicidų pėdsakų) ir grūdus. Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos valdybos narys Jurgis Pažėra jau dabar aiškiai įsivaizduoja, dėl kokių agroverslą žlugdančių teisės aktų galima būtų kreiptis į KT ir sulaukti palankaus nutarimo.

Akivaizdi neteisybė

„Pienas iš smulkiųjų melžiamų karvių augintojų superkamas pigiau, negu iš didžiųjų pieno gamintojų. Akivaizdus prieštaravimas netgi Briuselio direktyvoms. Atgyvenusios taisyklės žaliavą (pieną) supirkti leidžia tik Vyriausybės patvirtintoms įmonėms, o ūkininkai negali. Vadinasi, esame diskriminuojami. Kas tuo pasirūpino – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ar ponas Trumpa (AB „Rokiškio sūris“ direktorius Dalius Trumpa – red. past.)? Mažuose mėsos perdirbimo cecheliuose, kurie atsirado dar žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus laikais, dešras, karbonadus, kumpius galima gaminti ir iš pirktų kiaulių. O jautieną leidžiama gaminti tik iš savo auginamų galvijų, sūrius spausti – vien iš savo karvių pieno. Duonos kiekiai neribojami – kiekvienas verslininkas gali kepti tiek, kiek nori. O pieno supaprastintai perdirbti galime tik iki tūkstančio litrų per dieną, nors vasarą galėčiau perdirbti ir 1,5 – 2 tonas savo 70 karvių pieno“, – „Ūkininko patarėjui“ pasipiktinęs įrodinėjo J. Pažėra.

Antroji teisėsaugos valymų banga?

Vidutinių pieno ūkių asociacijos narys būgštauja, kad individualaus konstitucinio skundo teise bus piktnaudžiaujama.

„Lietuviai linkę skųstis pasitaikius pirmai progai. Būtina ar ne. Kaip KT spės įsigilinti į visus tarsi iš gausybės rago pasipylusius prašymus? Lietuvos teisėjų korpusą jau sukrėtė korupcijos skandalas. Apkaltinti keli įvairių lygių teisėjai. O jeigu antroji, dar galingesnė, valymų banga smogs Konstituciniam Teismui, į Specialiųjų tyrimų tarnybos akiratį pateks ir jo nariai? Kaip Sovietų Sąjungoje „didžiojo teroro“ laikais – 1937–1938 metais – Stalino įsakymu represuota daug aukštų bolševikų pareigūnų, taip pat ir teisėsaugininkų“, – priminė J. Pažėra.