Ūkininkai kaunasi dėl rinkos

Pastaraisiais metais ūkininkai vis labiau stengiasi priartėti prie miesto žmogaus, prie vartotojo, todėl kuria gamybos cechelius, steigia parduotuvėles, vyksta į turgelius. Stebima, kad vieni ūkininkai geba „okupuoti“ savą rajoną, o kiti – net kaimyninius. Kas nulemia jų sėkmę?

Skirtingi rajonai

Ukmergės rajono ūkininkė Karolina Valaišienė svarstė, ar neatsitiks taip, kad Lenkijoje šešiems mėnesiams atšaukus pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto

Ukmergės rajono ekologinių elnių ir mėsinių galvijų ūkio šeimininkai Živilė ir Ričardas Kvekšai pirkėjus lepina išskirtinės kokybės produkcija

produktams, mūsų šalies vartotojai nepatingės lėkti apsipirkti į kaimyninę šalį. Ką tuomet turės daryti vietiniai ūkininkai? Kokią produkciją valgys vartotojai?

 „Aš, kaip vartotoja, pastebiu, kad Ukmergės turgavietėje vyrauja lenkiška produkcija. Todėl dažniau važiuoju į Molėtų turgavietę, nes ten parduodama daug ir

įvairios ūkininkų produkcijos. Rajonai – gretimi ir labai skirtingi“, – savo nuomonę „Ūkininko patarėjui“ išsakė pašnekovė. Ji teigė, kad Ukmergės rajone išauginta ekologiška produkcija savame mieste iki šiol nėra suradusi rinkos, augintojai ją išveža į didmiesčius, į kaimyninius rajonus. „Teko kalbėtis su visiems gerai žinomomis Petronių kaimo sūrininkėmis, prekiaujančiomis Ukmergės turgavietėje. Jos sakė, kad jei šeštadieniais pieno produktų nusipirkti užsuka 20 pirkėjų, tai būna pati geriausia diena. O ką tai reiškia 20 žmonių?“ – gūžčiojo pečiais K. Valaišienė.

Apie tai, kad Ukmergės turgavietėje nepavyko užkariauti vietinės rinkos, pasakojo ekologiškas daržoves auginanti ūkininkė Laima Stragienė. Ji pusmetį eksperimentavo gimtajame mieste. „Per dieną užsukdavo vos keli pirkėjai, jokios apyvartos nebuvo. Nesuprantu! Galbūt žmonės patys užsiaugina ekologiškų daržovių, o galbūt jiems jų nereikia?“ – „Ūkininko patarėjui“ sakė darbšti moteris, savo produkciją realizuojanti sostinėje.

Nekreipia dėmesio į maistą

Kita Ukmergės rajono ekologinio ūkio šeimininkė Genovaitė Sakalauskienė šypsodamasi tarstelėjo, kad savame krašte neišeina būti pranašu. „Nebandžiau ir negalvoju bandyti prekiauti Ukmergės turgavietėje. Jei atsirastų ūkininkų parduotuvė, kuri būtų

Ukmergės rajono ekologinio ūkio šeimininkė Genovaitė Sakalauskienė šypsodamasi tarstelėjo, kad savame krašte neišeina būti pranašu

patogioje pirkėjams vietoje, manau, kad pirkėjai lietuvišką produkciją pirktų, kad ji būtų paklausi. Tačiau reikia, kad kas nors imtųsi šios iniciatyvos, nes vis daugiau žmonių ieško natūralių produktų, tačiau Ukmergėje nėra galimybės jų nusipirkti. Kartais svarstau, galbūt Ukmergėje žmonės yra labai užsiėmę, tik dirba, o galbūt nekreipia dėmesio į tai, ką valgo“, – atviravo ūkininkė.

Kalbinti ukmergiškiai teigė, jog jų mieste prieš pandemiją duris buvo atvėrusi ūkininkų produkcijos parduotuvėlė, kuri nepasiteisino. „Tai buvo strategiškai prasta vieta. Kas gali parduotuvėje pirkti ūkininkų išaugintus obuolius, kai šalia turgus? O kokie obuoliai parduodami turguje, jei jais prekiaujama gegužės mėnesį? Jei pirkėjas paklausia prekeivių, tai jie atsako, kad obuoliai yra lenkiški. Kitiems yra nesvarbu, ką jie perka ir kokioje šalyje obuoliai yra išauginti. Svarbu – pirkti pigiau. Todėl kyla klausimas, kaip ūkininkams konkuruoti su atvežtine produkcija? Dabar, kai didžiuosiuose prekybos centruose ir Lenkijoje produktų kainos yra mažesnės, ūkininkams bus dar sudėtingiau“, – nuomonę išsakė ukmergiškiai.

Konkurencijos neįžvelgia

Ukmergės rajono ekologinių elnių ir mėsinių galvijų ūkio šeimininkai Živilė ir Ričardas Kvekšai pirkėjus lepina išskirtinės kokybės produkcija ne savame rajone, bet Molėtų ir Vilniaus rajonuose. „Gavome pasiūlymą iš Molėtų turgavietės savininkų, kurie yra suinteresuoti ūkininkų produkcijos prekyba. Jie turi ūkininkų turgelio koncepciją, kuri yra traukos centras poilsiautojams. Dėl to Molėtų turgavietė ir klesti. Nežinau, ar Ukmergėje sektųsi taip, kaip sekasi Molėtuose, nes Molėtai nurungė mūsų parduotuvę, esančią Vilniuje“, – teigė Živilė. Ji prasitarė, kad šiuo metu jie Ukmergėje tvarko patalpas, esančias Deltuvos gatvėje, kuriose planuoja atidaryti savo gaminių parduotuvę. „Tie žmonės, kurie žiūri į kokybę, nevažiuoja į Lenkiją. Mūsų produkcijos valgytojų ratas didėja, nes jie nori pačio geriausio produkto“, – pridūrė Ž. Kvekšienė.

Dar vienas ekologinis Ukmergės rajono ūkis „Farmers Circle“ yra įsikūręs Radiškio kaime. Šio ekologinio ūkio asortimentą sudaro apie 40 pavadinimų produkcija. Ji pardavinėjama ūkyje ir gretimame Anykščių rajone, Ažuožeriuose. „Mūsų pirkėjai tikrai nėra tie, kurie važiuoja produktų į Lenkiją. Dabar pardavimai sulėtėję, nes orai nėra geri, žmonės mažiau juda. Prekyba suaktyvės pavasarį. Ji priklauso nuo žmonių judėjimo: kai jie juda į kaimo turizmo, nuosavas sodybas, tai daugiau apsilanko parduotuvėje, esančioje Ažuožeriuose, o kai orai prasteni, tuomet užsuka į ūkį“, – ŪP sakė „Farmers Circle“ padalinio vadovė Gryta Čepinskaitė.

Pozityvių žingsnių nėra

Ukmergės rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Salvijus Stimburys ŪP teigė, kad vietinių rajono ūkininkų išaugintos produkcijos realizavimas – aktuali tema. „Ne kartą gvildenome šiuos klausimus, tačiau pozityvių žingsnių kol kas nepavyko padaryti. Aiškinausi su ūkininkais, kokių sunkumų jie turi, kas Ukmergėje galėtų vykdyti prekybą, kas galėtų tiekti daržoves ir vaisius darželiams, mokykloms, ligoninėms, kas galėtų dalyvauti vietos rinkoje. Pastebime, kad darželiams ir mokykloms patogiau pirkti ne atskirus produktus, bet visą maisto paketą. Pavieniams ūkiams šiose grandinėse yra sudėtinga dalyvauti, jiems reikia vienytis, kooperuotis“, – pastebėjimus išsakė S. Stimburys. Pasak Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjo, savivaldybė neturi įtakos prekybai turgavietėje ar parduotuvėse. Jis mano, kad jei atsirastų jaunų, veržlių, iniciatyvių žmonių, jie galėtų įkurti ūkininkų parduotuves, nes pro rajoną pravažiuoja dideli keleivių srautai. Ūkininkai galėtų orientuotis į pravažiuojančią rinką ir pasiūlyti kažkokią išskirtinę, ypatingą produkciją.

Arčiau vartotojų

Visai kitokia situacija gretimame Anykščių rajone. Šio rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas Virmantas Velikonis ŪP sakė, kad miesto svečiai ir vietiniai žmonės noriai lankosi ūkininkų parduotuvėlėse šalia pagrindinio kelio ir mieste, o smulkiems ūkininkams rajone yra sudaryta galimybė priartėti prie vartotojų.

Anykščių rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas Virmantas Velikonis sakė, kad smulkiems ūkininkams rajone yra sudaryta galimybė priartėti prie vartotojų

„Savivaldybė iš investicijų programos remia smulkiuosius ūkininkus. Lėšos yra skiriamos tiems ūkiams, kurių ekonominis valdos dydis (EDV) yra nuo 2,5 tūkst. iki 15 tūkst. Orientuojamės, kad parama būtų panaudota perdirbimui, o gamyba būtų vykdoma arčiau vartotojo. Kiekvienais metais būna žmonių, kurie tuo pasinaudoja“, – sakė V. Velikonis. Pasak Žemės ūkio skyriaus vedėjo, vienais metais 3 tūkst. Eur paramą gavo Ladas Katinas, kuris įsirengė skerdyklą. Šiais metais ūkininkas šalia skerdyklos planuoja atidaryti ir mėsos produktų parduotuvėlę. Kelis tūkstančius eurų paramos gavęs Adas Gabrilavičius įsigijo uogų šaldymo ir džiovinimo įrangą, o Vitalijus Saladinas – prekybinį namelį.

„Praėjusiais metais A. Gabrilavičius ir Žilvinas Augustinavičius atidarė parduotuvėlę Zaviesiškyje, į kurią produkciją tiekia daugelis rajono ūkininkų. Modernią parduotuvėlę turi AB „Ažuožerių sodai“, šalia jos mėsos gaminiais prekiauja ūkininkas Algis Bukauskas. Kiekvienais metais atsiranda nauji šilauogių, braškių ūkiai. Visi jie sulaukia vis daugiau tiesioginių klientų, kurie reklamą perduoda iš lūpų į lūpas. Tai ir yra geriausias viešinimas. Daug klientų ūkininkai suranda ir socialiniuose tinkluose“, – sakė V. Velikonis.

Turi vilčių

ŪP pakalbino naujausios Anykščių rajono parduotuvėlės įkūrėjus – braškių augintoją A. Gabrilavičių ir avininkystės ūkio šeimininką, Anykščių rajono ūkininkų sąjungos vadovą Ž. Augustinavičių, kuriems seniai galvoje kirbėjo mintis atidaryti ūkininkų parduotuvę. Pašnekovai tvirtino, jog dviese šį sumanymą įgyvendinti jiems buvo lengviau. „Tikėjomės, kad parduotuvė bus lankoma, jei nesitikėtume, tai jos būtume neįkūrę, juk reikėjo nemažai investuoti. Į šią parduotuvę savo produkciją veža vietiniai ir aplinkinių rajonų ūkininkai. Kiek atsiranda norinčių tiekti produkciją, tiek produkcijos priimame, patys taip pat ieškome tiekėjų“, – teigė Ž. Augustinavičius. Jis prisipažino, jog žiemą pirkėjų srautai yra sumažėję, todėl gaminių asortimentas yra siauresnis. Pavasarį asortimentas prasiplės, pasipildys daržovėmis, o vėliau – uogomis ir vaisiais. „Pasiūla ugdo ir paklausą. Į parduotuvę užsukę žmonės pamato ir paragauja produkciją, ir vėl sugrįžta. Smagu, kai žmonės sugrįžta, manau, kad ateityje kaimiškų, kokybiškų produktų paklausa didės“, – tvirtino anykštėnas.

Rinkos ekspertai teigė, kad apsisprendimą pirkti vietinius, ūkiuose pagamintus produktus lemia jų kokybė – šviežumas, skonis ir sauga. Taip pat – noras paremti vietos gamintojus ir prisidėti prie ekonomikos plėtros. Tačiau norintys įsigyti kokybiškus produktus neretai susiduria ir su problemomis: nesąžiningai pateikta informaciją apie produkto kilmę ir aukšta kaina.

2022-02-09

ŪP korespondentė Jolita ŽURAUSKIENĖ

Autorės ir socialinių tinklų nuotraukos

ekologiskos darzoves; ekologiskas maistas; ekologija;