Ūkininkai paspringo nuo „buterbrodinių“ seminarų

Žiemą, kai darbų ūkiuose kiek mažiau, ūkininkai šį laiką siekia išnaudoti tobulinimuisi, žinių kaupimui, ieško informacijos apie įvairias naujoves, konsultuojasi su specialistais, dalyvauja seminaruose. Deja, kartais žemdirbių mokymų turinys ir lektorių kompetencija ūkininkus gerokai nuvilia. Tokius niekinius seminarus ūkininkai vadina „buterbrodiniais“, nes juose ne galvos papilnėja žiniomis, o tik pilvai sumuštiniais. Žemdirbių mokymams iš Europos ir valstybės fondų skiriamos milijoninės lėšos, tad nenuostabu, kad norinčiųjų šviesti žemdirbius apstu. Matyt galvojama, kad „kaimiečiams“ galima brukti bet kokį šlamštą ir už tai gauti gerą atlygį. Tačiau šiuolaikiniai ūkininkai yra ganėtinai išprusę žmonės ir gaišinti jų laiką pasenusia informacija ir abejotino lygio mokymais nevalia – apsijuokti ilgai netruks.

Nori kokybiškesnių mokymų

Socialiniuose tinkluose bendraujantys ūkininkai, sveikindami vieni kitus su Naujais metais, linkėjo ne tik sėkmės, bet ir kokybiškesnių mokymų. Mažeikių krašto ūkininko Audriaus Vanago išsakyta nuomonė nusirito kaip sniego gniūžtė, aplipdama komentarais, pastabomis, kritika, pasiūlymais...

„Kaip žingeidus ūkininkas, ateinančiais metais norėčiau kokybiškesnių mokymų, konferencijų, seminarų.

Nuvylė ir kantrybę perpildė gale metų Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) organizuota konferencija „Tiesioginės sėjos technologijos pritaikymas dirbamose žemėse ir ganyklose, siekiant ekosistemų bioįvairovės išsaugojimo“. Esu šios technologijos šalininkas ir atstovas, todėl šia tema vykstantys mokymai mane be proto domina. Išklausius konferenciją, teko nusivilti. Su trikdžiais parodytas youtube.com platformoje patalpintas vaizdo įrašas, kurį dauguma konferencijos dalyvių savo iniciatyva jau buvo matę, ir ne vieną kartą. Nuvylė organizatorių požiūris. Pusė konferencijos buvo persmelkta REKLAMOS. Temose, kuriose galėjo pasisakyti mokslininkai, pasisakė įmonių, prekiaujančių technika, biopreparatais, atstovai. Kodėl negalima be jų? Kodėl būtina per prievartą kišti reklamą ir formuoti požiūrį į konkrečius produktus? Negi kiti produktai prastesni už konferencijoje reklamuotus? Kyla dar vienas pagrįstas klausimas, ar galima organizuojant konferenciją už viešuosius pinigus reklamuotis privačioms įmonėms?

Džiugu tik dėl vieno, kad žemės ūkio mokslininkai pastaruoju metu daro didelę pažangą. Įdomu išgirsti kažką naujo, tendencingo mūsų laik­mečiui. Gerbiu juos už tai ir, manau, kad jie stiprūs kalbėti visomis susijusiomis temomis nekišant komercijos. Primenu, ne vieną kartą Jums visiems girdėtą ūkininkų frazę: „Mums reikia ŽINIŲ, ne BUTERBRODŲ“. Tad ateinančiais metais linkiu visiems kokybiško turinio mokymuose, seminaruose ir konferencijose“, – „Facebook“ paskyroje rašo A. Vanagas.

„Ūkininko patarėjui“ kalbantis su Audriumi apie jo išsakytas mintis, pašnekovas  patikino, kad labai daug žemdirbių yra panašios nuomonės, tik ne visi ryžtasi apie tai garsiai prabilti. Ūkininką stebina, kad medžiaga, naudota seminare, tokios prastos kokybės, paimta iš „YouTube“, jau ne vienerių metų senumo, šimtus kartų visų matyta, be to, buvo rodoma vargu, ar suderinus su vaizdo įrašo autoriais.

„Jei tai būtų koks rajoninis seminariukas, suprasčiau, bet kai toks įrašas paleidžiamas nacionaliniu lygmeniu, darosi keista ir apmaudu. Tai, ką seminaruose išgirstame iš mokslininkų, yra tikrai vertinga informacija, bet visa kita dažniausiai būna reklaminis niekalas. Deja, tai ne vienintelis atvejis, tokių seminarų tenka matyti nemažai, jie visiškai beprasmiai“, – neabejoja jaunas ūkininkas.

Minėtas ŽŪR seminaras vyko nuotoliniu būdu, už jį klausytojams mokėti nereikėjo, tačiau organizatoriai jį tikriausiai rengė ne už dyką, o iš valstybės ar ES fondo gautų lėšų. Pasak A. Vanago, seminaruose jis tikisi išgirsti įdomių žinių, bet dažnai tai būna labiau komercija, o ne naudingos informacijos sklaida.

„Iš firmų vadybininkų mes tiesiogiai išgirstame visą tą reklamą, kam dar ji brukama seminaruose, tik gaištamas brangus mūsų laikas. Man patinka, kai kalba tikrai geri specialistai, mokslininkai, tos srities žinovai, bet reklamos tokiuose renginiuose, man atrodo, neturėtų būti. Lietuvoje yra nemažai mokslo įstaigų, puikių, naujovėmis besidominčių specialistų. Nesuprantu, kodėl tuo nepasinaudojama. Einama jau pasenusiu keliu, kartojasi vis tas pat per tą patį, nėra jokio progreso ir viskas vyksta tame pačiame lygyje darant kuo paprasčiau ir pasiimant už tai pinigus. Toks įspūdis, kad organizatoriams visiškai nesvarbu, ar tas ūkininkas gavo kokių žinių ir naudos iš jų seminarų, ar ne“, – tikina A. Vanagas.

Kelmės r. ūkininkas bei šio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas pritaria M. Vanago išsakytai nuomonei, kad tokie beverčiai seminarai ne be  reikalo imti vadinti „buterbrodiniais“.

„Nesuprantu tokių seminarų prasmės. Gal organizatoriams reikia užsidėti varnelę, kad gautų tam skirtas lėšas? Pavadinimas kartais būna skambus, o turinys nieko vertas. Man apmaudu, kad tie pinigai taip neefektyviai panaudojami, nes žinių iš tokių seminarų gauname nedaug, o kažkas, šiuo atveju Žemė ūkio rūmai, pelnosi mūsų sugaišto laiko sąskaita. Tai rodo atitinkamą požiūrį į mūsų žemdirbius, mokslą ir valstybės bei ES paramos lėšas. „Buterbrodiniais“ seminarais juos vadiname ne dėl to, kad į juos einame tam, kad pavalgytume. Mes ir patys pavaišinti galime. Gal seminaro rengėjams aktualu ta pačia proga pasivaišinti, o mūsų, žemdirbių, tikrai nereikia taip nuvertinti. Mums reikia naudingos informacijos, gyvo bendravimo, naujausių praktinių žinių – ne pasenusių „buterbrodų“, – ŪP teigė žemaičių ūkininkų lyderis.

Nemažai ūkininkų kritikos strėlių lėkė ne tik ŽŪR, bet ir kitiems mokymų bei seminarų organizatoriams. Šiuo metu jų išties nemažai. Licencijas tokiai veiklai vykdyti turi ne tik ŽŪR, bet ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT), mokslo bei ugdymo įstaigos, įvairios organizacijos, privačios bendrovės (ART 21) ir kt. Viso jų – daugiau kaip pusė šimto. Žemdirbių švietimas – viena iš prioritetinių sričių, tad fondai tam skiria nemažas lėšas, kurias mokymų rengėjai sėkmingai įsisavina, tik klausimas, kiek naudos iš viso to gauna žemdirbiai.

„Buterbrodai“ iš privalomo meniu

Ne tik savanoriškai, bet ir privaloma tvarka norintys gauti ūkininko pažymėjimą, įgyti jaunojo ūkininko statusą, steigiantys ekologinį ūkį, dalyvaujantys įvairiose paramos programose privalo išklausyti atitinkamą mokymo valandų skaičių.  Pavyzdžiui, jaunieji ūkininkai, gavę paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ ir neturintys profesinio arba aukštojo žemės ūkio srities išsilavinimo, per 36 mėnesių laikotarpį nuo sprendimo skirti paramą dienos turi išklausyti 160 akademinių valandų nustatytus modulius pagal jaunųjų ūkininkų kompetencijos ugdymo programą.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) kiekvienais metais „išdalina“ po keletą milijonų, skirtų žemdirbių mokymams. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje yra dvi paramos priemonės, susijusios su mokymais, kurias administruoja NMA. Pagal priemonę „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžių įgijimui“, dėl paramos gali kreiptis juridiniai asmenys, vykdantys mokymus. Galimi pareiškėjai – mokslo ir studijų institucijos, profesinio mokymo įstaigos bei kiti juridiniai asmenys, turintys licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą. Pareiškėjas įsipareigoja pildyti mokymo kursų dalyvių lankomumo sąrašus arba lankomumo žurnalą, kuriame būtų nurodomas mokymo kursų dalyvių lankomumas mokymo valandomis. Pažymėjimai išduodami mokymo kursų dalyviams, išklausiusiems mokymo programą ir atlikusiems mokymo programoje numatytus reikalavimus. 2021 m. kvietimui skirta 2 261 841 Eur. Per paraiškų rinkimo laikotarpį gautos 6 paraiškos. Kita paramos priemonė – „Parama pasinaudoti konsultavimo paslaugomis“. Pagal šią priemonę, pareiškėjui skiriama 1 500 Eur parama, kurią gauna jį konsultuojantis paslaugų gavėjas. 2021 m. I kvietime ūkininkams, jauniesiems ūkininkams ir kitiems žemės valdytojams skirta 1 675 000 Eur. Paraiškų rinkimo laikotarpiu gauta 951 paraiška.

Kaip teigiama ŽŪR interneto tinklalapyje publikuojamoje informacijoje, Lietuvoje iki šiol nepavyksta pasiekti prieš 13 metų (2008 m.) Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje užsibrėžto tikslo padidinti suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą rodiklį iki 15 proc. Eurostato duomenimis, Lietuvoje 2019 m. mokėsi vos 7 proc. suaugusiųjų (25–64 m.). Per dešimt metų šis rodiklis padidėjo vos 2,4 procentinio punkto, o Estijoje per šį laikotarpį besimokančiųjų suaugusiųjų rodiklis padvigubėjo nuo 10,5 iki 20,2 proc. Ar tikrai mūsų žemdirbiai nelinkę tobulintis, o gal jų netenkina teikiamų mokymo paslaugų kokybė?

Galimybių tobulėti apstu

Pasirinkusiems žemės ūkio profesiją ar tęstinį mokymą plačiai duris atvėrusios žemės ūkio mokyklos, kolegijos, Žemės ūkio akademija.

Pasak Vilkijos žemės ūkio mokyklos direktorės Dalytės Rudzevičienės, ši ugdymo įstaiga vykdo pirminį ir tęstinį profesinį mokymą. Šiemet Žemės ūkio gamybos verslo darbuotojo modulinę profesinio mokymo programą baigs pirmoji laida. Mokslas trunka 1,5–3 metus priklausomai nuo išsilavinimo. Baigus šią programą, suteikiama žemės ūkio gamybos verslo darbuotojo kvalifikacija. Šiuo metu mokykloje pagal šią programą mokosi 54 mokiniai, 24 mokiniai laikys kvalifikacinius egzaminus. Jie taip pat laikys TR1 kategorijos traktorių vairavimo egzaminą bei įgys traktorininko vairuotojo pažymėjimus. Mokykla vykdo ir suaugusiųjų mokymo formalias programas. 2021 m. Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojo (traktorininko) kvalifikacija suteikta 223 paslaugos gavėjams.

„Mes vykdome mokymo programas, o mokomųjų, konsultacinių seminarų neorganizuojame, nes, manau, didesnes kompetencijas ir patirtį tam turi kitos įstaigos bei organizacijos.

Tačiau baigęs mokslus profesinėje mokykloje, asmuo gauna nemažą žinių bagažą apie visas žemės ūkio šakas, techniką, jis įgyja kvalifikacijos pažymėjimą. Dalyvavome paramos programoje, dėl kurios mūsų techninė bazė pasipildė nauju traktoriumi ir kombainu, tad galimybės mokytis ir praktiškai dirbti dar padidėjo“, – džiaugiasi įstaigos vadovė.

Vis dar nemažai jaunimo renkasi aukštąjį mokslą Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA). Pasak akademijos kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės, ši mokymo įstaiga be tiesioginio mokymo proceso aktyviai dalyvauja rengiant įvairaus profilio mokymus, seminarus, konferencijas ir t. t.

„Mes dalyvaujame NMA organizuojamuose konkursuose paramai gauti ir organizuojame įvairius mokymus. Yra galimybė akademijoje dalyvauti dalinėse studijose ir mokytis su ištęstinių studijų studentais. Būna, kad įmonės užsako tam tikrus kursus, modulius ir vyksta vidiniai įmonės mokymai. Vykdome nuotolinius ir išvažiuojamuosius mokymus ir, žinoma, pačioje akademijoje. Visų mokymų esmė – kvalifikuota dėstytojų ir administravimo komanda. Labai svarbus strateginis mąstymas, suvokimas, kokių kompetencijų reikia ne tik šiandien, bet ir ateityje. Didelė patirtis šiame darbe padeda suprasti kur link orientuotis, kokių temų reikia. Jei pavyksta gerai sugeneruoti programą ir ją paruošti pagal poreikius, dalyvių nereikia ieškoti, jie patys aktyviai dalyvauja mokymuose. Galimybės labai prasiplėtė esant nuotoliniam mokymui, nes gali dalyvauti gerokai didesnis skaičius žmonių. Visi mūsų mokymų dėstytojai turi ne tik aukštą kvalifikaciją, bet ir praktinę kompetenciją, jie nuolat tobulinasi ir semiasi žinių užsienyje, į akademiją kviečiame lektorius iš svetur. Privalu žengti koja kojon su gyvenimu, kad dėstytojai savo klausytojams galėtų pateikti pačią naujausią informaci- ją“, – tikino VDU ŽŪA kanclerė.

LŽŪKT Mokymo paslaugų skyriaus vadovė Ingrida Babenskienė taip pat akcentavo, kad teikiant konsultavimo paslaugas labai svarbu yra konsultantų kvalifikacija.

„Mes darbuotojų kvalifikacija labai rūpinamės. Konsultantai ne tik teoriškai tobulinasi, bet daug dėmesio skiria ir praktikai. Jei konsultantai nevyktų į laukus, nelankytų gyvulininkystės ūkių, patys nematytų kas juose vyksta, ką gi jie galėtų patarti žemdirbiui? Konsultavimas vyksta tiek per teorines, tiek per praktines žinias. Kai rengiame seminarus, lauko dienas  ar kitus mokomuosius renginius, dažnai juose sukuriame atskiras darbo, diskusijų grupes, tuomet dalyviai ne tik gauna žinių iš konsultanto, bet ir tarpusavyje padiskutuoja rūpima tema, pasidalija savo patirtimi. Kai įsisiautėjo pandemija, pradžioje buvo neleng­va įsisavinti naują konsultavimo ir mokymo būdą per nuotolį.

Bet dabar jau viskas labai gerai ir žemdirbiai juose aktyviai dalyvauja. Ūkininkams turime galimybę pasiūlyti ne tik mokamų, bet ir nemokamų mokymų, finansuojamų ES. Be to, mes turime informacinę sistemą IKMIS, kurioje ūkininkai gali mokytis savarankiškai. Jaunieji ūkininkai turi galimybę išklausyti visą paketą tiek privalomų, tiek pasirenkamų mokymo programų, dalyvaudami nemokamuose mokymuose arba mokydamiesi savarankiškai sistemoje IKMIS. Stengiamės būti lankstūs, geranoriški ir inovatyvūs“, – ŪP teigė LŽŪKT Mokymo paslaugų skyriaus vadovė I. Babenskienė.

ŽŪR purtosi kritikos

ŽŪR Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vedėja Sonata Kisielienė apgailestavo, kad ŽŪR pastaruoju metu sulaukia kaltinimų ir pašaipų dėl neva „buterbrodinių“ seminarų. Tai ji įvardija kaip sąmoningą ŽŪR juodinimo kampaniją.

„Mes renkame pastabas ir siūlymus, stengiamės reaguoti. Kita vertus, ir lektorių yra ne „prūdai“, jų neturime daug, tačiau tai – mokslų daktarai. Mūsų lektoriai – ne profesoriai iš Žemės ūkio akademijos, nes tokie, kur pasakoja vien teoriją, ūkininkams tikrai netinka. Jiems reikia konkrečių ir praktiškų atsakymų. Žinoma, kokybė labai svarbi, bet tai kainuoja... Kartais ūkininkai siūlo pasikviesti lektorius iš užsienio. Na nepasikviesime, nes juk ten sąlygos ir dirvožemiai, klimatas skiriasi. Taip, gal apie inovacijas, technologijas, produktą galėtų pakalbėti. Tačiau finansai yra riboti. Kai ūkininkai žeria kritiką, klausiame, kas konkrečiai nepatiko, bet tada jie sako, kad viskas gerai. Trūksta konkrečių faktų. Kai sakoma, kad firmos seminaruose reklamuoja savo produkciją, mes to nedarome, savo seminaruose netoleruojame komercijos, nors besisiūlančių būna daug. Kartais būna, kad mūsų paprašo ministerija ar NMA surinkti auditoriją, bet tai būna ne mūsų lektoriai ir jie atvyksta su konkrečiai apibrėžta informacija, tad negali kiekvienam asmeniškai atsakyti į jų klausimus. Pasakysiu tiesiai: viskas priklauso nuo požiūrio – mes kiekvieną dalyką galime išaukštinti ir sumenkinti. Taigi mes žinome savo institucijos vertę, dirbame 23 metus ir, lyginant su kitomis institucijomis, kurios daro mokymus, mūsų lygis, lektoriai, patirtys tikrai aukštumoje“, – ŪP tikino ŽŪR Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vedėja S. Kisielienė.

Pašnekovų ir ŽŪR „facebook“ paskyros nuotraukos