Ūkininkai, prisiėmę įsipareigojimus tausoti aplinką, už tai gaus daug didesnes išmokas

Bus tęsiamos svarbios veiklos

Indeksavus išmokas, nauji jų dydžiai bus taikomi šiemet pateiktoms paraiškoms tų KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklų, kurių analogų nėra Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP). Tokiu būdu siekiama pareiškėjų, pateikusių / teikiančių paraiškas pagal KPP 2014–2020 metų priemonę, ir pareiškėjų, teiksiančių paraiškas pagal SP intervencines priemones, lygiavertiškumo.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informuoja, kad naujosios taisyklės leidžia dar trejus metus tęsti veiklą „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“ ir gauti indeksuotą išmoką – 270 Eur/ha, taip pat „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ (277 Eur/ha).

Bus tęsiama ir ūkininkams labai aktuali veikla „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“. Jie galės gauti daugiau nei tris kartus didesnes kompensacijas už išlaidas tvarkant griovius. Jeigu nušienauta žolė bus išvežama, išmokos sieks 589 Eur/ha, o nušienautą susmulkintą žolę paskleidžiant ant melioracijos griovio šlaito – 536 Eur/ha.

Už veiklą „Dirvožemio apsauga“ indeksuota išmoka sieks 250 Eur/ha. Ši penkis kartus didesnė išmoka skirta didesniuose plotuose auginantiems antros ir trečios grupės azotą kaupiančius augalus ir nenaudojantiems augalų apsaugos priemonių.

Norintieji ir toliau galės dalyvauti veikloje „Ražienų laukai per žiemą“. Patikslinus taisykles, iki 70 ha (anksčiau buvo 50 ha) padidintas didžiausias neapartas ražienų plotas, už kurį skiriama parama. Išmokos dydis – 99 Eur/ha. Pareiškėjams, pirmą kartą teikiantiems paraiškas pagal šią veiklą, t. y. 2023 metais prisiimantiems naujus įsipareigojimus, nustatytas 3 metų įsipareigojimų laikotarpis.

Pažymėtina, jog pagal kitas KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas bus priimamos tik tos paraiškos, kuriose ruošiamasi tęsti ankstesniais metais prisiimtus įsipareigojimus.

Nauja tai, kad iš KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių išbrauktas reikalavimas pareiškėjams neturėti įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai ir SODRAI.

Pareiškėjai, tręšiantys savo laukus ne mėšlu, duomenis apie panaudotus tręšiamuosius produktus galės suvesti į Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (PPIS) ne per 5, bet per 20 darbo dienų.

Iki šiol Nacionalinė mokėjimo agentūra turėjo daug darbo vertindama mobiliąja programėle „NMA agro“ pareiškėjų pateiktas šlapynių nuotraukas, nes pareiškėjams reikėjo pateikti ir mažesnių nei 0,1 ha laukų, už kuriuos parama nėra mokama, nuotraukas. Dabar nustatyta, kad „NMA agro“ mobiliąja programėle privaloma siųsti tik didesnių kaip 0,1 ha laukų nuotraukas.

Patikslinti ir veiklos „Melioracijos griovių šlaitų tvarkymas“ reikalavimai, susiję su pakrančių apsauginės juostos priežiūra ir tvarkymu. Nustatyta, kad naujai deklaruojamuose melioracijos griovių šlaituose turi būti tvarkoma nebe 1 m, o 3 m pločio apsauginė juosta. Deklaruojami griovių šlaitai su 3 m apsaugine juosta atitinka 8 GAAB standartą. Atkreiptinas dėmesys, kad dalyvavimas šioje veikloje yra savanoriškas. Šiemet prie melioracijos griovių 3 m juosta dar nėra privaloma ir sankcijų nebus. Tačiau rudenį sėjant labai svarbu į tas pakrančių apsaugos juostas nesėti žieminių javų, nes tai jau būtų pažeidimas.

Šiemet deklaruojant 3 m apsaugos juostą prie pagal priemonę tvarkomų melioracijos griovių šlaitų, šie plotai nebus užskaitomi į 5 proc. negamybinių veiklų plotų, kurie reikalingi pareiškėjams, siekiantiems dalyvauti Lietuvos kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano intervencinės priemonės „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinėse veiklose.

Kiti priemonės įgyvendinimo taisyklių pakeitimai

Pareiškėjams nebetaikomas reikalavimas daugiamečiams sodiniams sudaryti ir vykdyti, laikantis kiekvienai rūšiai reikalingos fitosanitarinės pertraukos, sėjomainos planą pagal veiklą „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“.

Pareiškėjai, dalyvaujantys veikloje „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“ ir tręšiantys mėšlu ir (ar) srutomis daugiau kaip 30 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, deklaruojamiems pagal šią veiklą laukams kasmet turės sudaryti ir vykdyti tręšimo planą.

Taisyklėse numatyta, kad pareiškėjai, taikantys bearimę žemdirbystę, prieš pagrindinės kultūros sėją galės suvoluoti tarpinius pasėlius.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklės patikslintos žemės ūkio ministro 2023-04-24 įsakymu Nr. 3D-272.