Ūkininkai siekia išlikti, todėl nusipelnė šventės

Kai ūkininkų dienos pilnos rūpesčių, problemų ir nerimo, argi laikas šventėms? Be priežasties švęsti keista ir neįprasta, kita vertus, o kas dabar normalu ir įprasta? Keičiantis visoms vertėms ir vertybėms pasaulyje, žemė tebėra ten pat, neapsivertė, žmonės prie žemės irgi tokie patys, daro tą patį – augina, brandina, ką pasėję, nupjauna, pamaitina alkstančiuosius. Tiesiog gyvena – gal to ir užtenka šventei? O šventė visada yra padėka ir džiaugsmas būti kartu, sutarime, bendruomenėje ir bendrystėje, šypsenose.  

Tokia išvada kilo po pasibuvimo Kupiškio ūkininkų sąjungos surengtoje „Metų ūkio 2022“ dalyvių pagerbtuvių šventėje, vykusioje praėjusį ketvirtadienį kaimo turizmo sodyboje Pasuosių kaime (Kupiškio r.). Svarbiausieji šventėje buvo septyni šiemet konkurse turėję drąsos dalyvauti pretendentai – kartu dirbantys tėvų ir vaikų ūkiai. Šeši augalininkystės ir vienas vienintelis pieno ūkis. Pagarbos verti tėvai, sugebėję neatgrasyti savo vaikų nuo kaimo ir žemės darbo, padėkos verti vaikai, išlaikę prieraišumą gimtinei, neišsigandę sunkaus kasdienio triūso.

Tokie gražūs žodžiai tinka šventei, juos kalbėjo ūkininkų organizacijos lyderis Zigmantas Aleksandravičius, šventės vedėjai, svečiai, bičiuliai iš kaimyninių Aukštaitijos rajonų ir tolimesni iš Telšių, rėmėjai, socialiniai partneriai, atvykę su dovanomis, gėlėmis, saldumynais, suvenyrais. Rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas konkurso pirmų trijų vietų laimėtojams įteikė dovanų čekius – jie atiteko Rolandui Kalamažnikui ir jo sūnui Pauliui iš Keršuliškių kaimo, Sigitai Stančikienei, jos dukrai Aistei, sūnui Tadui iš Rudikų kaimo, taip pat Robertui, Ramūnui, Domantui Blaževičiams iš Juodpėnų kaimo. Šventė prasminga, kai joje pagarbos nestinga ir kasdienybei. Pernai pagausėjo žemdirbių bendruomenė, jaunasis ūkininkas Edvinas Pakšys sulaukė atžalos, pasidžiaugta tuo.

Vienas iš garbingiausiųjų bendruomenės narių, garbės agronomas Jonas Pakalnis gavo lauktuvių iš Vokietijos, mažutį kaip grūdą suvenyrą, žemės trupinio simbolį, už ištikimybę tausojamajai žemdirbystei, žaliajam kursui, kurį savo širdies ir nuojautų (ne Briuselio direktyvų) skatinamas vykdo jau pusšimtį metų. Auditorija šį dėmesio ženklą palydėjo ovacijomis, santūrusis Jonas dovaną pagarbiai įsidėjo kišenėlėn prie širdies.

Žaidelių kaimo ūkininkas Elfaizas Ismailovas, neseniai savo avių aptvare susigrūmęs su gyvulius užpuolusiu vilku ir savo drąsa išgarsėjęs visoje šalyje, irgi sulaukė padėkų ir iškalbingų dovanų – spalvingų vilnonių kojinių ir suvenyrinio savigynos „šautuvo“ su ragaujamu turiniu.

Sulaukta žinios iš Briuselio, žodį tarė „Dviračio žinių“ personažas Andrius Kubilius (iš tikrųjų – kaimynas anykštėnas aktorius Sigitas Račkys), pažadėta, kad dujų ir elektros kainos tikrai kris, ypač artėjant rinkimams. Žinia sutikta linksmai, bet, tikėtina, nepatikliai. Padėkos, dovanėlės, suvenyrai, plojimai buvo skirti šventės talkininkams, Ūkininkų sąjungos skyriaus tarybos nariams, kurie rūpinosi aplinka, jaukumu, ruošė užkandžius, virė ant laužo gardžiąją žvėrienos sriubą, kepė šašlykus, atvežė žolelių arbatų, suvenyrinio medaus.

Buvo šventė, gyvai parodžiusi, kad nieko ypatingo jai nereikia – užtenka dienos, kad ir su lietumi, senų draugų, kaimynų, namiškių, neišdidžių svečių. Užstalės be skubėjimo. Paprastų pašnekesių, padėkojimų, šypsenų. Viskas kasdieniška, tik truputį kitaip, su viltimi iki kito susitikimo, tam užtenka būti, išlikti.  

Autorės nuotraukos

Virginija JUŠKIENĖ

ŪP korespondentė

Susijusios temos - skaitykite: Metų ūkis, Zigmantas Aleksandravičius, Elfaizas Ismailovas, Kupiškio ūkininkų sąjunga