Gelbės pernykščio siloso atsargos ir... viltis
„Drėgmės labai trūksta, visur sausa. O lietaus neprognozuojama dar mažiausiai dešimtadienį“, – apgailestavo stambiausias pieninių galvijų bandos savininkas Kelmės rajone Liudas Janušauskas iš Laiškalnio kaimo, ūkininkaujantis nuo 2006-ųjų.
Ūkininkas pasakojo, kad savo galvijams pašarų žiemai nepritrūks – pernai buvo prikaupęs tranšėjose daug siloso.
„Tikra laimė. Nenoriu net pagalvoti, kas būtų, jei neturėtume pašarų atsargų. Iš viso bandoje – apie 700 galvijų, jiems per metus vien siloso reikia apie 6 000 tonų. Viliuosi, kad, nors pavėluotai, lietaus sulauksime. Gal bent kukurūzai užaugs“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė L. Janušauskas.
Per dieną ūkininkas parduoda apie 7 t pieno. L. Janušausko žalos, juodmargės, skirtingų veislių pieninės karvės į bandą supirktos iš Vokietijos, Lietuvos ir Latvijos pasienio. Prieš ūkininkavimą ūkininkas turėjo kitą verslą, bet jį pardavė ir beveik tris dešimtmečius užsiima gyvulininkyste. Augalininkystės ūkiui trūko žemės.
Prieš keletą metų L. Janušauskas ketino modernizuoti ūkį, išplėsti pienininkystės kompleksą pastatant dar vieną 500 karvių fermą. Tačiau sudėtinga situacija žemės ūkyje privertė didelių investicijų atsisakyti.
Arūnas Baltrušaitis, ūkininkaujantis tame pačiame Kelmės rajone, Paskerdinio kaime, „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad žolę per sezoną pjauna tris kartus. Pirmoji žolė jau nupjauta.
„Jei greitai nepradės normaliai lyti, vienas pjovimas „pražus“. Gero kukurūzų derliaus tikėtis, manau, irgi neverta, nes kukurūzai – tik sudygę. Kada užaugs? Nors galvijų augintojams situacija tikrai labai bloga, bet, kaip sakoma, viltis – durnių motina. Laukiam“, – nedaugžodžiavo ūkininkas, turintis modernias robotizuotas fermas ir laikantis daugiau kaip 100 karvių, dar – telyčių ir jaučių.
Kumpiškės kaimo (Kelmės r.) ūkininkės Gitanos Gužauskienės bandoje – 80 galvijų. „Su pašarais – labai liūdna. Sausra savo darbą jau padarė. Ir toliau daro. Išpjautą pievą netruks karštis ir sausas oras išdeginti. Nesinori nė spėlioti, kada žolė atžels, atolas ataugs. Kur reikės karves ganyti?
Mūsų bandai reikia daugiau kaip 1 000 šieno rulonų. Keliasdešimties rulonų likučiai neišgelbėtų. Žvalgysimės, gal kas parduos gyvulius, gal galėsime jų likusį pašarą nusipirkti. Toks variantas įmanomas tik optimistams. Mes – optimistai. Tiesa, dar reikia turėti už ką nusipirkti. Kai pašarų trūks, ir pernykščiai šieno rulonai brangs. Tik pieno supirkimo kainos nekyla“, – apie sudėtingą laikotarpį kalbėjo G. Gužauskienė.
Su vyru ūkininkavimo pradžioje turėjusi vos vieną karvę ir apleistą kiaulių fermą, ateityje ūkininkė Gitana galvijų bandos nedidins. Tvarte telpa visi dabar laikomi galvijai, bet daugiau vietos nebūtų. Naujų tvartų neketina statyti. Didžiausias rūpestis – pašarai.
Džiaugtųsi ir trečdaliu pernykščio šieno
Nuo balandžio sodraus lietaus nesulaukė ir didžioji dalis Šiaulių rajono. Ne vieną dešimtmetį galvijus laikanti Nijolė Buožienė iš Paliesių kaimo redakcijai sakė tokio sauso pavasario neatsimenanti, nes tokio paprasčiausiai nebuvo.
„Paprastai per sausringus metus tik po šienapjūtės, po vidurvasario nustodavo lyti. Tuomet jau žolė būdavo nupjauta, pašarų žiemai prisiruošta. Tiesa, dėl lietaus trūkumo būdavo sunkiau su ganiava. Pievos, ganyklos tiesiog nuruduodavo, gyvuliams tekdavo mažiau šviežios žolės paėsti. Bet kad taip anksti, dar iki šienapjūtės beveik nelytų, nėra buvę“, – apgailestavo ūkininkė, laikanti penkias melžiamas karves ir šešetą telyčių.
Neseniai N. Buožienė dar turėjo 24 galvijų bandą, ir visiems pašarų priruošdavo užtektinai. Dar nuo pernai žiemos liko nemažai šieno rulonų, nes dėl skaudžių asmeninių aplinkybių gyvulių skaičių teko smarkiai susimažinti.
„Neturintiems pernykščių atsargų, šiemet bus tikrai liūdna. Manau, man tokia „bėda“, gyvulius į tvartus suvedus, nenutiks. Tačiau aišku, kad iš viso pavyks prišienauti geriausiu atveju apie 30–40 rulonų šieno – nė pusės ankstesnių metų kiekio“, – kalbėjo ŪP pašnekovė.
Ūkininkė vaizdingai pasakojo, kad po šiųmetę nepjautą pievą su keliomis smilgomis vaikščiojantis gandras matyti. Nupjautos pradalgės – plonytės, vienu pirštu pakeliamos, kai ankstesniais metais būdavo ir su šake neperverčiamos. Nėra žolės vešlumo. Išstypusi, išdžiūvusi. „Liūdna, bet nieko žmogus šioje situacijoje negali pakeisti“, – pokalbio pabaigoje apgailestavo N. Buožienė.
Galvijų mažėja dėl įvairių priežasčių
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.