Ūkininkai verčiami mokėti už šiukšles, kurių visai nėra

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad ūkininkai supranta, jog šiukšlės yra toks daiktas, už kurį reikia mokėti, privalu jas tvarkyti ir t. t. Bet kai atliekų tvarkytojai pradeda reikalauti už šią paslaugą mokėti nuo turimų sandėlių ar dirbamos žemės ploto, tai tampa sveikai logikai prieštaraujančiu absurdu. Ūkininkai įtaria, kad mokėjimas už šiukšles pagal turimą sandėlių ar dirbtuvių bei žemės ūkio naudmenų ploto dydį yra ne visos šalies problema, o tik savivaldybių sugalvotas pasipinigavimas.

„Valstiečiai“ tvarkos nepadarė

„Mes sutinkame mokėti už šiukšles, nesiginčijame, bet savivaldybės buvo priėmusios tokią tvarką: reikėjo mokėti už surinktą šiukšlių kiekį, konkrečiai – už konteinerius, bet atsirado antra rinkliavos dedamoji – už turimą plotą. Tai tūkstančiai kvadratinių metrų – garažai, sandėliai ir kt. „Valstiečiai“, dalyvaudami Seimo rinkimuose, žadėjo, kad tai tikrai sutvarkys ir tokio absurdo nebus. Praėjo ketveri metai, niekas nepasikeitė, o dabar savivaldybės vėl nori didinti rinkliavą, supraskite, joms neužtenka pinigų, kuriuos surenka iš gyventojų, įstaigų, verslo įmonių, tarp jų – ir iš ūkininkų“, – esamą padėtį apibūdino Z. Aleksand­ravičius.

Jis pastebėjo ir daugiau dalykų, dėl kurių reikia piktintis: „Visų dešimties apskrityse esančių regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) savininkai yra būtent tose konkrečiose apskrityse esančios savivaldybės. Tad RATC yra kaip ir valdiškos įstaigos. Savivaldybės pasamdė firmas, kurios suskaičiavo, kad reikia didinti įkainius, rinkliavas. Bet kai aš pamačiau 2019 m. Panevėžio RATC veiklos rezultatus, labai nustebau. Pelno gauta daugiau nei milijonas, o sąskaitoje net 3,76 mln. eurų! Ir jiems dar neužtenka pinigų, vėl didina… Pasaka be galo. Sukurtas pasakiškas verslas. Jeigu jie taip gerai gyvena šiandien, kodėl negrąžina tų pačių mokesčių atgal toms pačioms regiono savivaldybėms?“

Atviras laiškas

LŪS Kupiškio skyrius kartu su Kupiškio rajono darbdavių klubu išsiuntė rajono savivaldybės merui Dainiui Bardauskui ir savivaldybės tarybos nariams atvirą laišką dėl komunalinių atliekų mokesčių didinimo.

„Iki šiol esanti sistema, kai rajono verslininkai ir ūkininkai moka ne už surinktą šiukšlių kiekį, o už tuščius gamybinius pastatus, yra neteisinga, – rašoma atvirame laiške. – Įvedant naują mokesčio rinkliavą, visi šios grandinės dalyviai ir kontroliuojančios organizacijos turi ieškoti būdų, kaip sumažinti savo išlaidas, nes iki šiol to nebūdavo. Mums nesuprantama, kodėl savivaldybės taryba atleido nuo šios rinkliavos beveik 1 500 rajono gyventojų ir nemažą dalį rajono įmonių. Negauta pajamų dalis – daugiau kaip 120 tūkst. eurų. O tai sudaro daugiau kaip 25 proc. UAB „Kupiškio komunalininkas“ pajamų per metus.“

Laiške taip pat pabrėžiama, kad kasmet savivaldybė nesugeba išsireikalauti iš nemažos dalies gyventojų susimokėti šį nedidelį mokestį. Savivaldybės vadovų paaiškinimai, kad tai sudėtinga, nepateisinami. Tokiu atveju gyventojai skatinami nemokėti šių rinkliavų, o negaunama suma išskirstoma tiems, kurie moka.

„Esame įsitikinę, kad rajono vadovybė nededa tinkamų pastangų, kad gyventojams Panevėžio RATC kasmet keliami įkainiai būtų suvaldyti. Per daugelį metų šioje įstaigoje taip ir nebuvo atliktas nepriklausomas ūkinės veiklos auditas. Esame tikri, kad tai kažkam yra labai naudinga, tik ne rajono gyventojams. Mero komentaruose, pateiktuose straipsnyje „Kupiškėnų mintyse“ šių metų vasario 13 d., nesutampa nemažai skaičių. Pvz., meras teigia, kad 2020 m. būtinosios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos buvo 635 tūkst. eurų. Realiai gauta pajamų – 420 tūkst. eurų. 215 tūkst. eurų skirtumas – nemažas. Savivaldybė papildomai skyrė tik 68 tūkst. eurų ir to visiškai pakako įmonei gyvuoti“, – teigiama laiške merui ir savivaldybės tarybos nariams.

Laiško autoriai nesutinka, kad rajono savivaldybės administracija samdytų įvairius konsultantus naujiems rinkliavos mokesčiams apskaičiuoti. Taip esą iššvaistomi rajono mokesčių mokėtojų pinigai. Laišką rašiusiųjų nuomone, šiuos skaičiavimus gali atlikti rajono savivaldybės administracijos darbuotojai kartu su UAB „Kupiškio komunalininkas“ specialistais.

Bylinėjasi net teismuose

Radviliškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkui Ignui Hofmanui dėl šiukšlių, kurių jis neturi ir už kurias rinkliavos nemoka, tenka bylinėtis teismuose. Mat Šiaulių RATC jam pateikė ieškinį sumokėti 107,65 euro už turimą žemės plotą. Pirmosios instancijos teismą jis pralaimėjo, todėl kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

I. Hofmanas juodu ant balto surašė, kad jam PVM sąskaita faktūra pateikta apmokėti už nesuteiktas paslaugas (už atliekų tvarkytojo nevykdytas pareigas) pagal dvinarę vietinę rinkliavą ūkininkams, kurie yra deklaravę žemės naudmenų plotus nuo 20 iki 100 ha. Rinkliava apskaičiuota ne pagal faktiškai susidariusias komunalines atliekas, o pagal dėl atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimo galintį susidaryti atliekų kiekį, taip pat už nesuteiktas komunalinių atliekų susirinkimo ir išvežimo paslaugas, kuriomis naudotis jis neturėjo galimybės ir būtinybės. I. Hofmanas net nesinaudojo komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugomis, nes neturėjo jokių atliekoms skirtų konteinerių ar talpyklų, neturėjo ir pačių atliekų. Atsakovu tapo ūkininkas, kuris rinkliavą privalo mokėti pagal deklaruotą žemės naudmenų plotą. Tačiau visiškai neaišku, kokios komunalinės atliekos turi ir gali susidaryti dirbant žemę (ariant, sėjant, nuimant derlių).

Ūkininko nuomone, visos žaliosios atliekos, kurios teoriškai gali susidaryti dirbant žemę, yra įterpiamos, todėl, net ir turėdamas atliekų konteinerių ar kitų talpyklų, neturėtų, ką į jas dėti, tačiau vis tiek privalėtų mokėti. Pakuotės, kurios lieka vykdant augalininkystės veiklą, t. y. trąšų pakuotės, pesticidų tara yra antrinės žaliavos ir surenkamos specializuotų įmonių. Be to, jis atkreipė dėmesį, kad net jei ir turėtų komunalinių atliekų konteinerį, į jį minėtų pakuočių negalėtų dėti, nes tokios atliekos nėra komunalinės atliekos ir jos RATC nėra surenkamos. Vykdant augalininkystės veiklą, kitokių atliekų nesusidaro.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 15 d. nutartyje nurodė, kad proporcingumo principas „teršėjas moka“ kontekste reikalauja, kad nustatyta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nelemtų, jog tam tikri atliekų turėtojai turėtų padengti išlaidas, akivaizdžiai neadekvačias dėl jų nekilnojamojo turto ir jo naudojimo paskirties galinčiam susidaryti atliekų kiekiui. Pastebėjo, kad toks reikalavimas iš esmės atitinka ir Europos Teisingumo Teismo praktiką.

Tiek nacionalinėje, tiek ir Europos Sąjungos teisėje įtvirtintas principas „teršėjas moka“ nedraudžia mokėtinos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiuoti pagal galintį susidaryti atliekų kiekį. Tačiau svarbi aplinkybė, kad šis principas minėtą atlyginimą sieja su faktiškai perduotu tvarkyti komunalinių atliekų kiekiu. Šiuo atveju susidaro situacija, kai pareiškėjas priverstas padengti išlaidas vien todėl, kad valdo nemažai dirbamos žemės, nors komunalinių atliekų neturėjo, joms skirtų konteinerių negavo ir jokios komunalinės atliekos nebuvo vežamos, atliekų tvarkytojas dėl atsakovo veiklos nepatyrė jokių išlaidų.

Todėl I. Hofmanas tikisi, kad Šiaulių RATC ieškinys šį kartą bus atmestas. Jis taip pat pastebėjo, kad dėl tokios tvarkos kenčia ir miesto žmonės – gyvenantieji mieste moka už šiukšles už savo gyvenamąją vietą, jei turi sodą – už sodą, jei turi garažą – ir už garažą. Nors šiukšlių daugiau negeneruoja, tai daro ne objektai, o teršėjai.

„Maža to, labai dažnai būna, kad tiek sodų bendrijose, tiek garažų bendrijose net nėra konteinerių. Žodžiu, savivaldos valdžios nepotizmas – didžiulis. Privalo būti sudarytos galimybės mokėti už faktinį šiukšlių kiekį, tai būtų ne tik teisinga, bet ir skatintų mažiau teršti ir rūšiuoti šiukšles“, – įsitikinęs I. Hofmanas.

Apmokestina ir... žvėrelių pašarus

Prienų rajono ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Ovidijus Drūlia teigė, kad šiukšlių apmokestinimo problemų yra ir kiekviename rajone, ir visos šalies mastu. Apmokestinti pastatai, kurie iš esmės šiukšlių negamina, tai ir grūdų sandėliai, ir įvairios stoginės.

„Šiukšlių iš tų pastatų niekas neveža, o mokestis – renkamas, – piktinosi O. Drūlia. – Tokia nustatyta tvarka ir niekas nenori jos permąstyti. Kita problema – Lietuvoje nesurenkamos šienainių ritinių plėvelės ir tinkleliai bei augalų apsaugos priemonių tara. Ūkininkai galėtų ją ir surūšiuoti, ir sumokėti už tolesnį tvarkymą. Su tuo susiduria gyvulininkystės ūkiai – ritinių tinklelių nė viena atliekų tvarkymo įmonė nepriima ir neperdirba. Jie kaupiami ūkiuose.“

O. Drūlia stebėjosi, kad atliekų rinkliava apmokestinti net grūdų sandėliai, kuriuose nesusidaro jokių buitinių ar pramoninių atliekų. „Šiemet ir pelus, ir visokius smulkius grūdus medžiotojų būreliai išsivežė kaip pagalbą miško žvėreliams. Gyvuliams ne, bet laukiniams žvėrims labai tinka toks pašaras. Medžiotojai švariai iššlavė visus sandėlius. Kiti sandėliai visas išvalas parduoda biokuro katilinėms. Tai kokios šiukšlės susidaro grūdų sandėliuose ir už ką reikia mokėti? Tik darbymečiu gali susidaryti minimalus buitinių atliekų kiekis, kai darbininkai iš pakelio išsitraukia, pavyzdžiui, bandelę. Bet visas pakuotes jie parsineša namo ir sandėlyje jokių šiukšlių nebelieka“, – pasakojo O. Drūlia.

Akmenėje yra kitaip

LŪS Akmenės skyriaus pirmininkė Gražina Gauronskienė „Ūkininko patarėjui“ pasidžiaugė, kad jos krašte nėra tokių nesąmonių, kai mokama už šiukšles, kurių nė su žiburiu nerasi. „Mūsų savivaldybėje yra kitaip – ūkininkai moka, kiek pamenu, po 17 eurų per metus ir pyksta, kad moka už nieką. Mes nemokame už plotą, pas mus situacija geresnė. Bet vis tiek nežinia, už ką mokame, nes šiukšlių niekas neišveža“, – teigė G. Gauronskienė.

Stasys BIELSKIS

ŪP korespondentas

Redakcijos nuotrauka

2021-02-27