Ūkininkavimas vis rizikingesnis, nes ūkininkai tampa komersantais

Kai iliuzijos išsisklaido

Ūkininkai turi suprasti riziką ir turėti jos valdymo įgūdžių, kad galėtų geriau numatyti problemas ir sušvelninti pasekmes. Atsirandančios rizikos turi įtakos gamybai, pvz., meteorologinės sąlygos, sunkiai prognozuojamas augalų kenkėjų ir ligų paplitimas. Riziką gali kelti įrangos gedimai, taip pat produkcijos kainų svyravimai rinkoje. Pinigų skolinimasis taip pat gali būti rizikingas dėl staigių palūkanų pokyčių, palūkanų normos. Rizika taip pat kyla dėl pokyčių vyriausybės politikoje. Tokios rizikos dažnai turi reikšmingą poveikį ūkių pajamoms. Galiausiai, yra rizika, susijusi su ūkininkų sveikata ir gerove bei darbo jėgos pasiūla. Kuo sudėtingesnė rizika, tuo sunkiau ūkininkams priimti pagrįstą sprendimą, kad veikla būtų veiksminga. Ūkininkai turi rasti būdų, kaip spręsti rizikas ir apsisaugoti nuo neapibrėžtumo ateityje. Ūkininkų požiūris į rizikas skirtingas ir skiriasi pagal tai, kiek jie priima riziką. Kai kurie ūkininkai yra pasirengę prisiimti didesnę riziką nei kiti. Požiūris į riziką dažnai yra susijęs su ūkininko finansinėmis galimybėmis priimti nedidelį pelną ar nuostolį. Ūkininkus galima suskirstyti į: vengiančius rizikuoti ir linkusius rizikuoti, atvirus rizikingesnėms verslo galimybėms.

Taip pat yra neutralių ūkininkų, kuriuos galima priskirti ir prie rizikuoti vengiančių, ir prie rizikuojančių ūkininkų. Ypač tenka rizikuoti priimant sprendimus po nestandartinių žiemos sąlygų, pvz., šiemet žiemkenčiai puikiai išsivystę, sunku prisiminti, kada taip buvo, bet ruduo vargino augalus, tuomet šaltis, atodrėkis, šaltis ir vėl atodrėkis. Sunku žinoti, kas dedasi augalų viduje. Ištyrus ėminius matyti, kad augalai išsekę, dėl to ūkininkų sprendimai ir rizikos priklausys nuo tikslios informacijos, kuriai reikia patikimų duomenų. Bus daug vilionių derliumi, o derlius ūkininkui dažnai būna kaip jaukas, tik retas pastebi, kad tame jauke būna gudriai paslėptas kabliukas. Kai iliuzijos apie galimą derlių išsisklaido, augintojas pastebi, kad pakibo ant gudriai paslėpto kabliuko. Dėl to reikia daug žinių, kad būtų galima suvaldyti rizikas, susijusias su nepagrįstais sprendimais, siekiant įsivaizduojamo derlingumo. Pasėlių derlingumo potencialas apibrėžiamas kaip didžiausias galimas derlingumas iš žemės ploto vieneto, kurį gali duoti tam tikra augalų veislė aplinkoje, kuriai ji yra prisitaikiusi, kai veiksmingai kontroliuojami kenkėjai ir ligos, maisto medžiagomis augalai aprūpinami pagal poreikį planuojamam derlingumui, o vandens kiekis neribojamas. Pasiekiamas derlingumas gali būti apibrėžiamas kaip derlingumas, kurį įgudęs ūkininkas turėtų pasiekti, atsižvelgdamas į ekonominius aspektus ir riziką, t. y. jis būtų artimas potencialiam derlingumui, esant ribotam vandens kiekiui (sausros sąlygomis). Apskaičiuota, kad žieminių kviečių derlingumo atotrūkis (t. y. ūkio derlingumo ir pasiekiamo derlingumo atotrūkis) gali siekti 30–40 proc., o vasarinių kviečių – 50–60 proc. Atsižvelgiant į šiuos derlingumo skirtumus, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad ekonomiškai nenaudinga investuoti į genetinio derlingumo potencialo didinimą. Tačiau ūkininkams tiek praktiškai, tiek ekonomiškai yra daug paprasčiau įgyvendinti geresnę agronominę praktiką, nei keisti veisles, nekeičiant auginimo agrotechnikos. Be to, derlingumo potencialo didinimas yra vienintelė augalų produktyvumo didinimo galimybė, kai augintojai yra visiškai panaikinę augalų potencialo išnaudojimo atotrūkį.

Numatyti problemas

Ūkininkavimas bėgant metams dėl rinkos liberalizavimo ir globalizacijos tapo vis rizikingesnis. Smulkieji ūkininkai tapo ypač pažeidžiami. Atsitiktinis požiūris į ūkininkavimą, net jei jis skirtas namų ūkių apsirūpinimui maistu, nebėra perspektyvus. Ūkininkai turi įgyti daugiau profesinių įgūdžių ne tik pagrindinėje gamyboje, bet ir ūkio verslo valdyme. Tarp šių įgūdžių yra šie rizikos valdymo įgūdžiai. Įgudę ūkininkai ir kiti verslininkai paprastai neįsitraukia į rizikingas situacijas, jei nėra galimybės uždirbti pinigų. Didesnis pelnas paprastai susijęs su didesne rizika. Šios rizikingos, bet potencialiai pelningos situacijos turi būti valdomos kaip galima atsargiau. Geras rizikos valdymas apima galimų problemų numatymą ir jų žalingo poveikio sumažinimo planavimą. Reagavimas į nepalankius įvykius po to, kai jie įvyksta, nėra geras rizikos valdymas. Ūkininkai tai puikiai žino. Jei naudosi priemones, kai augalai jau patyrė stresą, gerų rezultatų nepasieksi, o jei augalą iš anksto paruoši stresui, pasieksi labai puikių rezultatų. Pavyzdžiui, dabar žinome, kad žiemkenčiai bus labai pavargę, dėl to augintojai jau iš anksto dėlioja gelbėjimo priemones, tačiau labai svarbu parinkti tinkamiausius produktus, nes kiekvienas pardavėjas stengsis įtikinti, kad jų siūlomos priemonės geriausios. Svarbu nepasiduoti emocijoms, remtis moksliniais tyrimais ir patirtimis.

Finansų išmanymas – pagrįsti sprendimai

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.