Ūkininkavimo ypatumai, arba Kaip sunyko grūdų derlius

Į kalną

Jei ne A. Formaniuko tėtis, 1986 metais Normančių kaime įsigijęs sodybą su keliais hektarais dirbamos žemės, gali būti, kad ūkininko, dirbančio 170 hektarų, iš Andriaus nė nebūtų. Bet nutiko taip, kad 2004-aisiais A. Formaniukas, perėmęs įsigytą sodybą ir keturių hektarų žemės plotą, sėdo į tėvo vikšrinį traktorių DT 75 ir pradėjo „kultivuoti“ žemės ūkį.

Netrukus A. Formaniukas dirbamos žemės plotus padidino, išsinuomodamas dar keliasdešimt hektarų. Pagal Jaunojo ūkininko paramos programą įsigijo ratinį traktorių „Valtra“, o netrukus ir vartomąjį plūgą, kokio pavydėjo visi aplinkiniai.

„Technika gerai, bet grūdų kainos tada buvo tikrai nedidelės, o ir auginti nemokėjau, tik 2–2,5 tonos iš hektaro pasisekdavo iškulti“, – pasakoja šiandien iš hektaro kviečių ir beveik aštuonias tonas prikuliantis A. Formaniukas.

Kaip reikiant įsibėgėjęs ūkininkas per kelerius metus iki 170-ies hektarų išplėtė savo ir išsinuomotos dirbamos žemės plotus, apsirūpino reikalinga žemės ūkio technika, padargais, įrankiais – jų prigrūstas pilnas sodybos kiemas.

Sudarė bendradarbiavimo sutartis su grūdų supirkėjais, su trąšų, augalų apsaugos priemonių tiekėjais. Ir mokėsi, mokėsi. Viskas ėjosi kaip iš pypkės.

Vienais metais bendradarbiavimo sutartis buvo sudaryta ir su stambiu žemės ūkio paslaugų teikėju. Šios bendrovės teikiamų paslaugų kokybe, augalų auginimui reikalingomis cheminėmis priemonėmis, derliaus supirkimo kainomis ūkininkas sako nenusivylęs: viskas laiku, tvarkingai ir abiem pusėms laikantis bendradarbiavimo sutarties.

Įrodymai yra, kaltų nėra

2021 metai A. Formaniukui vėl turėjo būti sėkmingi dėl grūdinėms kultūroms auginti itin palankių oro sąlygų.

Ūkininkas su jau minėta bendrove buvo sutaręs dėl 100 tonų skystų azotinių trąšų KAS-32 tiekimo dalimis – po 25 tonas – sutartį.

Pavasarį, prasidedant laukų tręšimo sezonui, skystas krovinys, kaip ir sutarta, atgabentas į A. Formaniuko ūkį dviem nerūdijančio plieno cisternomis. Pasak ūkininko, važtaraštyje buvo nurodyta, jog krovinys pakrautas Pakruojo sandėlyje.

Trąšos iš automobilio cisternos kaskart buvo perpumpuotos į A. Formaniuko turimą iš tos pačios bendrovės įsigytą 25 tonų talpos tentinę talpyklą, o iš jos ūkininko išpurškiamos ant būsimo derliaus.

Bet trečia cisterna su skystu kroviniu atvažiavo nepilna – trūko septynių tonų. Krovinys pakrautas ir atvežtas iš Klaipėdos.

„Tik tiek supylė. Ir tai pylė apie tris valandas, kol visus likučius išvalė“, – šie vairuotojo pasakyti žodžiai ūkininkui teisminio proceso kontekste skamba sukeldami daug klaustukų.

Nors ir su trūkumu, tačiau krovinys ir vėl, kaip jau įprasta, buvo perpumpuotas į A. Formaniuko turimą tentinę talpyklą, o paskui – ant laukų.

Ketvirta, paskutinė, cisterna su kažkodėl tik 24 tonomis skysto azoto, atkeliavo ir vėl iš sandėlio Pakruojyje.

„Bendrai suskaičiavus, tiekėjas man nepristatė aštuonių tonų trąšų. Šį nepriteklių verčiant negautu kviečių derliumi, tai sudaro apie 40 tonų grūdų, nuostolis konkretus“, – sako augintojas, užsimindamas, kad šis nuostolis, palyginti su patirtu vėliau, tik smulkmena.

Baigęs būsimo derliaus tręšimo darbus, ūkininkas pasakoja vieną dieną sugalvojęs išvalyti tentinę talpyklą, į kurią skystos azoto trąšos kaskart būdavo perpumpuojamos iš atvykusių cisternų.

„Pasikėlęs talpyklą ir pradėjęs iš jos išleisti trąšų likutį, apstulbau – bėgo ne skaidrus skystis, kokios įprastai yra azoto trąšos, o tamsiai rudos spalvos. Net nekilo abejonių, kad čia kažkas ne taip“, – pasakoja A. Formaniukas.

Tą pačią dieną jis kreipėsi į trąšų tiekėjo UAB „B.“ vadybininką, nusiuntė reginio nuotraukas ir filmuotą medžiagą. Gavo pažadą aiškintis.

Bet oficialaus paaiškinimo nesulaukė

Kažkokiu „velniu“, ūkininko žodžiais, nupurkšti augalai lyg ir nenusigando. Tačiau augintojui įtarimo sukėlė neįtikėtinai greitas varpų sunokimas.

Pradėjęs kulti derlių, Šiaulių rajono ūkininkas suprato: varpos staigiai sunoko, nes yra beveik tuščios.

2021-ųjų derlius A. Formaniuko laukuose buvo neįtikėtinai prastas: tik kiek daugiau negu keturios tonos kviečių iš hektaro. Nors netoliese ūkininkaujančio pažįstamo grūdų derlingumas tais metais siekė ir aštuonias tonas iš vieno hektaro.

Tokio derliaus, koks tais metais užaugo A. Formaniuko laukuose, nepakako net sezono išlaidoms padengti ir atsiskaityti su ta pačia azoto trąšų tiekėja. Bendrovė, neatsižvelgdama į ūkininko pateiktus argumentus ir apskaičiavimą, jog ūkininkas patyrė apie 70 tūkstančių nuostolį, pareikalavo sumokėti trūkstamus pinigus – kiek daugiau negu 30 tūkstančių eurų. Konfliktą pusės šiuo metu aiškinasi teisme.

Azotas – su rūdimis

Ieškodamas atsakymo, „koks velnias“ buvo atvežtas cisternomis ir ką jis išpurškė ant savo laukų, A. Formaniukas kreipėsi į Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrą ir šio centro Žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų laboratorijai pateikė rudojo skysčio mėginį, prašydamas ištirti jo sudėtį.

2022 metų lapkričio 11 dieną buvo pateiktas tyrimų protokolas, kad skystos azoto trąšos KAS-32 stipriai užterštos dideliu kiekiu judriosios geležies.

„Ėmiau domėtis, kaip geležis galėjo paveikti augalus. Išsiaiškinau, kad didelis jos kiekis pradėjo blokuoti ne tik išpurkštą azotą, bet ir augalams augti gyvybiškai svarbų fosforą. Jei geležies būtų buvę dar daugiau, augalai gal ir išvis būtų sunykę“, – pasakojo fiziko išsilavinimą turintis A. Formaniukas.

Jis spėja, kad skystas azoto trąšas gabenę traukinio vagonai galėjo būti pagaminti ne iš nerūdijančio plieno, o iš paprasto metalo, todėl gabenimo metu greičiausiai ėmė rūdyti, paskleisdami judriąją geležį į skystas trąšas.

„Net neabejoju, kad buvo pažeisti trąšų laikymo arba gabenimo reikalavimai“, – sakė ūkininkas.

Spėja, kad užterštos geležimi galėjo būti trąšos, į ūkį atvežtos trečiąja cisterna iš Klaipėdos.

„Ne veltui vairuotojas tada pasakė, kad ilgai pumpavo trąšas, nes valė talpyklas... Na, ką galiu pasakyti: jaučiuosi kaip laimėjęs didįjį prizą, esu tiesiog laimės kūdikis, kuriam surinko visą surūdijusį brudą. Guodžia tai, kad, supylę man, gal kitiems augintojams nenuvežė...“ – sako A. Formaniukas.

Paaiškina, kad trąšų perpylimo ir išpurškimo procesas yra visai uždaras, dėl to ir negalėjo laiku pamatyti akivaizdaus trąšų broko.

Pernai grūdų augintojas sukirto rankomis su kitais žemės paslaugų teikėjais. Ūkininkavimas, sako 52 metų vyras, vėl sekasi kaip iš pypkės.

Edita AKSOMAITIENĖ/ Skrastas