Ūkininkė K. de Vitte: sėkmingam ūkiui reikia žinių ir kantrybės

Prieš du dešimtmečius įsigytą žemės ūkio bendrovę, gyvulių bandą šeima atnaujino ir išaugino kone trečdaliu. Ūkį padeda vairuoti ne tik sukaupta praktinė patirtis, bet ir universitete pasisemtos visapusės žinios, kurių dėka mokslininkė ir ūkininkė susikūrė norimą karjerą.  

Šiandien su studijomis LSMU susijusi didžioji K.de Vitte šeimos dalis: šiame universitete  studijuoja net trys jos vaikai. Vienas jų – būsimas veterinarijos gydytojas, antrasis – magistrantūroje gyvūnų mokslo studijas ketinantis tęsti specialistas, o jaunesnioji dukra neseniai pradėjo maisto mokslo studijas.  

Pašnekovė neabejoja, kad tokiam pasirinkimui turėjo įtakos gyvenimas bei darbai ūkyje, ir jos pačios mokslinė veikla, per kurią universitetas tapo artimas ir vaikams. 

Paklausta, ar padeda savo atžaloms studijuoti, K.de Vitte sakė, kad to tiesiog neprireikia – užtai stropūs studentai savo žiniomis ir įgūdžiais jau dabar stipriai prisideda prie ūkio klestėjimo. Abu vyresnieji su ūkiu sieja ir savo profesinę ateitį.  

Prisimindama profesinės karjeros pradžią, pašnekovė šypsosi: pirmosios jos studijos su žemės ūkiu neturėjo nieko bendra. „Studijuodama interjero dizainą, buvau įsitikinusi, kad gyvenime daugiau nieko neauginsiu –net gėlės balkone“, – sako dr. K. de Vitte.  

Viską pakeitė patirtis Danijoje. Išvykusi padirbėti, gavo darbą žemės ūkio bendrovėje. Dirbti patiko ir sekėsi, tad mokytis agronomijos tuomečiame A. Stulginskio universitete (dabar – VDU Žemės ūkio akademija) jau buvo kryptingas sudominusios srities pasirinkimas.  

Po studijų augo ir ūkis, ir karjera 

Šeimos įsigytam pienininkystės ūkiui su melžiamomis karvėmis reikėjo specifinių žinių – jų K. de Vitte padėjo sukaupti Gyvūnų mokslo studijos LSMU: „Studijos labai patiko, gilinomės į visas ūkio sritis nuo gyvulininkystės, paukštininkystės iki veislininkystės ir statistikos. Pasirinkau aktualius ir  man patinkančius dalykus – ekonomiką, gyvulių veisimą, žemės ūkio modeliavimą.“ 

Žinia, ūkininkams netikėtumų ir permainų pažeria tiek klimatas, tiek įvairūs politiniai sprendimai. Pasak pašnekovės, įgytas išsilavinimas padeda suvokti situacijas plačiau, suprasti, kad nesklandumai laikini, išgyvenami, jiems reikia pasiruošti. 

„Be to, padeda geriau susiskaičiuoti mūsų pačių finansus, susidėlioti lėšų srautus, racionaliau atsirinkti auginamų gyvulių veisles. Po studijų nusprendėme keisti ūkio kryptį, kad sumažintume ekonomines rizikas, auginame pusiau mėsinius galvijus. Tad jei su pienu nekaip sekasi – parduodame mėsą. Pasirinkome auginti kiek kitas žemės ūkio kultūras, tad praverčia ir agronomijos žinios“, – kalbėjo pašnekovė.  

Baigus magistrantūros studijas, augo ir K. de Vitte karjera: ne tik vadovauja verslui, bet ir atlieka mokslo tyrimus, apgynė daktaro disertaciją, anglų kalba skaito paskaitas, veda laboratorinius darbus LSMU veterinarinės medicinos studentams užsieniečiams.  

Mokslininkė mielai dalijasi patirtimi ir idėjomis su jaunais žmonėmis, o šie nudžiugina nuoširdžiu bendravimu, užsuka po pusmečio ar metų pabendrauti prie kavos puodelio.  

Prireiks ne tik žinių, bet ir meilės  

Pati iš kaimo kilusi mokslininkė ir verslininkė mato, kaip smarkiai pasikeitė kaimas ir ūkininkavimas. Stereotipiškai įsivaizduojamo rankų darbo „tvarte su šakėmis“ – vis mažiau, modernios technikos, traktorių, robotų – daugiau.  

Vis dėlto kai kas nesikeičia: be meilės gyvūnui, be meilės žmogui – nė iš vietos.  

„Darbas su gyvūnu nebus vien tik darbas su juo – tai yra darbas ir su žmogumi, nes ten, kur yra gyvulys, reikalingas ir žmogus. Vienas pats nieko nepadarysi, visur bus reikalinga komanda. Reikia ne tik išmanyti, kaip valdyti robotą, bet ir kaip vadovauti žmogui. Tai visapusiškas darbas, kuriame reikia ir praktinių, ir teorinių žinių“, – pabrėžė K. de Vitte. 

Rinktis ateitį žemės ūkyje skatina ir valstybė  

Šeimos žemės ūkio bendrovė išsiverčia savo jėgomis, tačiau bendraudama su kitų ūkių atstovais, dr. K de Vitte mato, kaip trūksta žemės ūkiui kvalifikuotų specialistų, ir kokie paklausūs gyvūnų mokslų specialistai.  

Ne viena žemės ūkio bendrovė jau siūlo ir stipendijas įstojusiems į žemės ūkio specialybes, o baigusiems pasirengę suteikti ir darbą, ir gyvenamąją vietą.  

Skatinimo priemonių stojantiesiems teikia ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Siekdama paskatinti jaunimą rinktis ir sieti savo karjerą su žemės ūkio, maisto ūkio ir veterinarijos sritimis, ŽŪM kasmet skiria tikslines skatinamąsias stipendijas. Gyvūnų mokslų, Maisto mokslų bei Veterinarinės medicinos studijų programų studentai gauna po 200 eurų kas mėnesį visą studijų laikotarpį. 

Daugelis fakulteto studentų pradeda dirbti jau nuo pirmo ar antro kurso – toks didelis yra aukštos kvalifikacijos gyvūnų mokslų specialistų poreikis.  

LMSU informacija