Ūkininko svajonės pildosi

Patarimai ir pagalba

Ūkininkas G. Gaidjurgis iš Plūsčių k. (Kelmės r.) neslėpė, kad jo pasirinkimas ūkininkauti ir gyventi kaime yra labai natūralus, kitokio ir negalėjo būti.

„Man nė minties niekuomet nekilo užsiimti kažkuo kitu arba keisti savo gyvenamąją vietą. Nuo pat mažumės, kiek tik save atsimenu, buvau prie ūkio, prie gyvulių, pagalbininkas prie kaimiškų darbų. Mano tėvai, Laima ir Vytautas Gaidjurgiai, ūkininkavo ir iki šiolei ūkininkauja, šiuo metu laiko apie 50 melžiamų, daugiausia Lietuvos juodmargių, karvių bandą, dirba ir žemę. Toks gyvenimo būdas man atrodė labai natūralus ir suprantamas“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo G. Gaidjurgis.

Todėl, pasak pašnekovo, ir jis pats, tik sulaukęs pilnametystės, oficialiai įregistravo savo ūkį. Labai jau norėjosi išbandyti, kaip seksis pačiam, savarankiškai tvarkytis. Tėvai padėjo įsigyti keletą mėsinių telyčių, išnuomojo žemės. Jaunasis ūkininkas nusprendė auginti galvijus mėsai.

Ūkį plečia ir dar plės

Per pirmuosius savarankiško ūkininkavimo metus G. Gaidjurgis dirbo tėvų išnuomotą žemę, po truputį plėtė mišrūnų mėsinių galvijų bandą – augindavo savo karvių atvestas telyčaites. Iš viso gyvulių bandoje dabar jau 100.

Neseniai, prieš porą metų, ūkininkui pavyko įsigyti fermą gyvuliams, kurią pardavė garbingo amžiaus sulaukę ir ūkininkavimo atsisakę ūkininkai. Bet ir šios patalpos jau beveik užpildytos, o G. Gaidjurgis tikino, kad tvirtam, optimaliam ūkiui gyvulių bandoje turėtų būti antra tiek, kiek yra dabar – maždaug 200. Neišvengiamai teks vėl sukti galvą, kur juos laikyti, kur rasti įsigyti reikiamų patalpų arba plėsti jau esamas fermas.

„Ūkis prasidėjo ne tik nuo mėsinių gyvulių auginimo, bet ir nuo iš tėvų išsinuomotos žemės dirbimo. Kai nieko dar neturi, pardavęs užaugintą derlių, gali šiaip taip verstis. Pajamas, kokios jos bebūtų, gauni kasmet. Tačiau supratau, jog augalininkystės ūkis niekur toli nenuves, teko greitai persiorientuoti į gyvulininkystę ir plėtoti šią žemės ūkio šaką“, – pripažino ŪP pašnekovas.

Pirkėjų netrūksta

Kol galvijas tinkamas parduoti, ūkininkas jį augina dvejus metus. Tuomet bulius jau būna pasiekęs maždaug 700 kg svorį. „Pirkėjų netrūksta. Tenka išsirinkti patikimiausius, tuos, kurie geriausiai moka. Dabar, sakyčiau, poreikis įsigyti mėsinių galvijų yra pats didžiausias. Net pritrūkstame tinkamų parduoti. Niekada nėra buvę ir tokių supirkimo kainų. Pastaruoju metu už gyvo svorio galvijo 1 kg galima gauti apie 4 Eur. Prieš porą metų ir 3 Eur jau buvo gerai“, – pasakojo G. Gaidjurgis.

Ūkininko nuomone, kainų svyravimai gali priklausyti nuo daugelio veiksnių. Galbūt mėsinių galvijų auginama mažiau negu anksčiau, o gal įtakos turi ir nelabai suprantami geopolitiniai poslinkiai pasaulyje.

17 val. darbo diena

Bendrai su tėvais G. Gaidjurgis, pasinaudojęs Europos Sąjungos parama, yra įsigijęs reikiamos technikos – turi pašarų presą, šienapjovę. Technika labiausiai orientuota į gyvulininkystę, tačiau ūkininkai turi ir išmanųjį trąšų barstytuvą, kuris beria kintamą trąšų normą pagal žemėlapius ten, kur reikia. Apie robotus net negalvoja. Auginant mėsinius galvijus, ŪP pašnekovo nuomone, tokie pagalbininkai vargiai atsipirktų – būtų per brangūs ir ne taip labai reikalingi, kaip, pavyzdžiui, pieno ūkiuose.

Ūkininkas minėjo, kad, turėdamas ūkininkaujančių tėvų pavyzdį, sulaukdamas jų patarimų, su dideliais savarankiško ūkininkavimo sunkumais ir problemomis nesusidūrė. „Iš klaidų reikia mokytis. Jei kas neaišku, visada turiu ko pasiklausti“, – pridūrė vyras.

Kol kas savo ūkyje G. Gaidjurgis susitvarko vienas pats, darbininkų nesamdo. Padeda tik tėvams ir iš jų sulaukia pagalbos. Jaunojo ūkininko filosofija labai paprasta – reikia daug dirbti. Gelbėja naši technika. Per darbymetį, kai imamas derlius ar žiemai ruošiami pašarai, darbo diena išsitęsia ir iki 17 val. Tuomet apie poilsį ar kokias nors pramogas nebeužtenka jėgų net pagalvoti. Žiema yra šiek tiek laisvesnis laikotarpis, tačiau ilgam gyvulių vis vien nepaliksi. Todėl, pasak ŪP pašnekovo, jis renkasi neilgai trunkančias ir nevarginančias keliones.

Studijoms nesako „ne“

Jaunojo ūkininko ūkininkavimo patirtis jau nemaža, tačiau jis nėra įgijęs su žemės ūkiu susijusios specialybės.

„Kol kas studijuoti dar neketinu, bet ateityje neatmetu tokios galimybės. Reikia rimtai įsitvirtinti, nesinori įdirbio paleisti vėjais. Jei ilgam palikčiau ūkį dėl mokslų, vėliau gali būti labai sunku vėl sugrįžti. Kažin ar bebūčiau konkurencingas. Laikas parodys, kokių žinių man labiausiai trūksta. Bet, manau, greičiausiai rinkčiausi su gyvulininkyste susijusias studijas“, – svarstė G. Gaidjurgis.

Autorės ir Gvido GAIDJURGIO nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.