Ūkininkų, mažų ir vidutinių įmonių galimybės skolintis – aiškiai nepakankamos

Daugiau kaip 250 vadovaujančių institucijų, finansų įstaigų, žemės ūkio ekspertų ir žemės ūkio bei maisto pramonės atstovų auditorijoje Komisijos narys Januszas Wojciechowskis sakė:

„ES bankų reikalavimai ūkininkams yra itin griežti, todėl žemės ūkio produktų gamintojams ir jauniesiems ūkininkams labai sunku konkuruoti su kitų ūkio sričių įmonėmis, kurių produkcija gali būti matoma jau kitą dieną po įmonės įsteigimo. Labai svarbu, kad finansų rinkoje ūkininkams būtų vienodos finansavimo galimybės ir kad valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose daugiausia dėmesio skirtų finansinių priemonių naudojimui“.

Didėja atotrūkis tarp poreikio ir skolinimosi galimybių

Siekiant įvertinti padėtį žemės ūkio ir žemės ūkio bei maisto produktų sektoriuose, buvo apklausta 6 550 ES ūkininkų ir 2 389 maisto produktų gamintojai – mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) visoje ES. Paskutinis tokio pobūdžio tyrimas buvo atliktas 2017 m.

Paaiškėjo, kad per tą laikotarpį MVĮ finansavimo trūkumas sumažėjo 6,3 milijardo eurų, tačiau vis dar yra labai didelis – siekia 5,5 milijardo eurų.

Tuo tarpu ūkininkų nepatenkinti finansiniai poreikiai nuo 2017 m. beveik padvigubėjo. Jei anuomet siekė 33 milijardus eurų, dabar – 62 milijardus eurų. Nors prašymų atmetimo procentas sumažėjo, suma išaugo, nes ūkininkų prašomos vidutinės paskolų sumos išaugo ir buvo nustatytos skolinimosi „lubos“.

Vis dar sunku gauti paskolas ilgesniam nei septynerių metų laikotarpiui. Čia atotrūkis siekia 58 proc. Žemės ūkio tyrimas rodo, kad 37 proc. visų ES ūkininkų finansavimo prašymų buvo atmesta dėl bankų nenoro didinti paramą žemės ūkiui. Dar 20 proc. atvejų bankai projekto pasiūlymą arba ūkį laikė neperspektyviu.

Kaina – neįvykdytos žaliosios investicijos

Žemės ūkio apžvalgoje daroma išvada, kad 2022 m. nebuvo įvykdyta 18,9 milijardo eurų vertės investicijų, susijusių su sektoriaus žaliąja pertvarka. Šios investicijos būtų panaudotos, pavyzdžiui, ekologinei gamybai plėtoti, skaitmeniniams sprendimams ar pažangiems mechanizmams diegti siekiant optimizuoti trąšų naudojimą, pagerinti apsaugą nuo sausrų ir potvynių arba sumažinti energijos ir kuro suvartojimą ūkiuose.

Didžiausias poveikis – jauniesiems ūkininkams

Dėl nepakankamų galimybių pasinaudoti finansinėmis priemonėmis didžiausią poveikį patiria smulkieji ūkiai ir jaunieji ūkininkai.

Daugiau kaip 50 proc. visų jaunųjų ūkininkų paraiškų buvo atmesta dėl bankų vidinės politikos apribojimų, o vyresnio amžiaus ūkininkų atveju – 32 proc.

Beveik 30 proc. jaunųjų ūkininkų finansavimo prašymų bankai atmetė dėl „didelės rizikos“, kai vyresnio amžiaus ūkininkų atveju – 4 proc.

2023–2027 m. jaunųjų ūkininkų įsikūrimui ES remti numatyta 8,5 milijardo eurų BŽŪP lėšų. 12 valstybių narių investicijoms pagal finansines priemones iš viso skyrė 997 milijonus eurų. Pagal BŽŪP valstybės narės, taikydamos investicijų finansines priemones, turi teisę nustatyti lengvatinius tarifus ir sąlygas tikslinėms grupėms (pavyzdžiui, jauniesiems ūkininkams).

AGRI GD savo pranešime pabrėžė, kad valstybės narės taip pat gali finansines priemones skirti jaunųjų ūkininkų įsikūrimui – jos gali būti taikomos žemei pirkti netaikant jokių paskolos dydžio apribojimų.

Europos Komisija dabar ketina atlikti dar kelis papildomus tyrimus dėl žemės ūkio ir maisto sektoriaus finansinės padėties, didžiausią dėmesį skiriant ES maisto tiekimo grandinės finansavimui ir paramai žaliosioms investicijoms EŽŪFKP finansinėmis priemonėmis. Kitoje ataskaitoje bus išsamiau išnagrinėta tam tikrų žemės ūkio sektorių, kuriuos ypač paveikė nepakankamas finansavimas, padėtis: lauko kultūrų (javų ir daržovių) ir gyvulininkystės produkcijos (pieno, paukštienos).

ŪP portalo inf.

fi-compass.eu nuotr.: EIB viceprezidentė Gelsomina Vigliotti ir Komisijos narys Januszas Wojciechowskis.