Ūkis ir mokslas – nutrūkusios grandys agroverslo grandinėje

Žemdirbių atstovų susitikimuose su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos (LSMU VA) mokslininkais akcentuota, jog, nors į žemės ūkį ir veržiasi išmaniosios technologijos, mokslo naujovės, žemdirbiams padedančios kompensuoti verslo rizikas, jei nebus sąlygų sėkmingai vystyti ekonominės veiklos, agrarinis sektorius bus pasmerktas.

Grandinės ar galimybė?

Pasak Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininko Jono Vilionio, šalies žemės ūkiui didėja Europos Sąjungos (ES) reikalavimų našta, finansavimas slopsta, ūkininkams tenka ieškoti gamybos kaštus mažinančių ir verslą optimizuojančių priemonių. Todėl iškyla glaudesnio bendradarbiavimo tarp žemdirbių ir mokslo institucijų poreikis. „Mokslo institucijos ir žemės ūkio verslas, spręsdami išlikimo problemas, atsidūrė kryžkelėje, – sakė VDU ŽŪA kanclerė prof. Astrida Miceikienė, – ūkiuose susiduriame su specialistų, ekspertinės veiklos trūkumu, o skaudžiausia, kad viešojoje erdvėje formuojamas neigiamas žemdirbio įvaizdis.“

„Buvome surengę žalių kryžių, žalių traktorių akcijas, dabar turime žalias grandines“, – reaguodamas į Briuselio skelbiamą žaliąją politiką šmaikštavo LŽŪT ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijai vadovaujantis prekinio pieno ūkio šeimininkas J. Vilionis. Jo nuomone, būtent dėl kvapų taršos kaltinama gyvulininkystė šalyje sukuria didžiausią pridėtinę vertę, yra imli investicijoms, garantuoja kaimo gyvybingumą ir perspektyvą.

LŽŪT pirmininko teigimu, žemdirbiams ir mokslininkams aktualiausios nūdienos problemos bei iššūkiai – klimato kaita, Žaliasis kursas, žemės ūkio gamybai reikalingų specialistų rengimas, ūkininkų švietimas gyvulininkystės, veterinarinių vaistų temomis, galvijų veislininkystės klausimai, žemdirbių ir agrarinio mokslo institucijų bendrų projektų ir centrų rengimo galimybės.

Ribojimai žemdirbystei

„Naujuoju ES finansiniu laikotarpiu žemdirbių laukia dideli pokyčiai, todėl be mokslininkų paramos neišsiversime, – kalbėjo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas, – ES žaliasis kursas – žalias dokumentas visomis prasmėmis, nes dar yra nebaigtas, be to, tik kitais metais bus atliktas jo poveikio vertinimas.“

Pasak A. Macijausko, Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas savo iniciatyva užsakė tokį vertinimą, jį atliko ir lapkritį išvadas publikavo Prancūzijos nacionalinis žemės ūkio tyrimų institutas, prie tyrimo prisidėjo ir Paryžiaus gyvybės, maisto ir aplinkos mokslų technologijų institutas. Vertinimo ataskaitoje prognozuojama, jog, įgyvendinus Bioįvairovės strategiją ir strategiją „Nuo lauko iki stalo“, ES ūkininkų pajamos sumažės 25 proc., nes vartotojai rinksis pigesnius, iš trečiųjų šalių importuotus maisto produktus. Trąšų ir pesticidų naudojimas sumažės nežymiai – apie 14 proc. Kaip atsakymas į daugelį aplinkosauginių klausimų gali būti panaudota genų inžinerija, nors ji iki šiol Europoje buvo tabu.

„Lenkai, suomiai savo iniciatyva atliko Žaliojo kurso poveikį šalių žemės ūkiui, – kalbėjo A. Macijauskas, – Lietuva taip pat turi atlikti savo vertinimą, kaip jis atsilieps šalies ekonomikai ir kaimui, skirtingiems regionams, Žemės ūkio ministerijos kvietimu turėtų įsitraukti svarbiausios šalies mokslo įstaigos.“

Pasak A. Macijausko, dėl bendrosios žemės ūkio politikos reformos diktuojamų reikalavimų žemdirbiai turės keisti savo žemės ūkį, stengdamiesi atitikti Žaliąjį kursą ir strategijas. Praėjusios kadencijos politikai nesugebėjo patvirtinti Nacionalinės klimato kaitos valdymo strategijos. A. Macijauskas sakė įsitikinęs, jog vien tik politikai ir žemdirbiai be stiprios mokslininkų pagalbos tos strategijos nesukurs.

„Lietuva – maža, bet didelių galimybių valstybė, – kalbėjo A. Macijauskas, – mums įgyvendinti pokyčius žemės ūkyje lengviau negu Vokietijai. Su tinkamu finansavimu galime tapti viena ES lyderių, didinti gamybą, su mažiau padaryti daugiau, tvarus augimas turi būti mūsų šūkis.“

Vieni kitiems reikalingi

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis taip pat akcentavo, kad žemdirbiai ir mokslininkai yra vieni kitiems reikalingi, nes žemės ūkiui iškilo rimtų grėsmių. Pasak P. Puskunigio, tarsi kažkieno užsakymu šalies gyvulininkystės sektorius yra naikinamas. Sovietmečiu kovoti dėl jo išlikimo padėjo mokslininkai, jų talkos tikimasi ir dabar, nes, jeigu neliks gyvulininkystės, nebereikės ir gyvulininkystės specialistų. Jau šiandien ūkininkams sudėtinga pasikviesti į darbą zooinžinierių, agronomų...

VDU ŽŪA kanclerė prof. A. Miceikienė pastebėjo, jog viešojoje erdvėje vykstančios diskusijos dėl agrarinės politikos krypčių stokoja argumentų, mokslininkams paliekant „protingo patylėjimo“ kelią. „Reikalingas kompleksinis požiūris“, – sakė prof. A. Miceikienė.

LSMU VA kancleris prof. Mindaugas Malakauskas siūlė numatyti ilgalaikę partnerystę ir identifikuoti, kurie tyrimai turėtų strateginę reikšmę. „Universitetas, turintis du gyvulininkystės srities padalinius – Gyvūnų mokslo fakultetą ir Gyvulininkystės institutą – mato aiškius prioritetus: pieninę ir mėsinę gyvulininkystę. Jeigu vyktų strateginis bendradarbiavimas, įtraukiant Žemės ūkio ministeriją, būtų galima atsakyti į daugelį klausimų, pavyzdžiui, šilumos efektą sukeliančių dujų, taip pat azoto, fosforo išskyrimo į aplinką“, – teigė prof. M. Malakauskas.

LSMU Gyvulininkystės instituto direktorė dr. Violeta Juškienė pastebėjo, kad yra mokslo ir gamybininkų bendradarbiavimo tradicijos, institutas bendradarbiavo su žemės ūkio bendrovėmis, atskirais ūkininkais. Mokslininkės nuomone, pastaruosius ketverius metus Žemės ūkio ministerijos politika pasisuko nepalankia linkme. Lėšos moksliniams tyrimams buvo mažinamos, užsakomi keisti, žemdirbiams neaktualūs tyrimai. Pasak dr. V. Juškienės, jeigu bus sprendžiamos tik klimato kaitos problemos, bet nebus sąlygų ūkiams sėkmingai vystyti ekonominę veiklą, agrarinis sektorius bus pasmerktas.

VDU ŽŪA kanclerė prof. A. Miceikienė tvirtino, jog būtinas glaudesnis bendradarbiavimas tarp akademijos ir žemės ūkio verslo. „Mokslo institucijos ir žemės ūkio verslas turi vienyti jėgas mokslo ir verslo problemoms spręsti. Turime vienytis, kad pateiktume ekspertines įžvalgas, formuotume tam tikrą politiką ir įvaizdį, nes dabar žemės ūkis rodomas vos ne kaip blogio nešėjas“, – kalbėjo prof. A. Miceikienė.

Specialistų poreikis kaime

LSMU VA Gyvūnų mokslo fakulteto dekanas prof. Rolandas Stankevičius, kalbėdamas apie gyvulininkystės specialistų trūkumą, įvardijo didžiausią problemą – kaimo vaikai nesirenka gyvūnų mokslo specialybės. „Galbūt ši studijų programa nepopuliari dėl senų įsitikinimų, likusių nuo zootechnikų laikų, bet stereotipai turi pasikeisti. Priimsime daugiau pirmakursių, gal naudos duos Žemės ūkio ministerijos pagalba – tikslinės stipendijos, – vylėsi prof. R. Stankevičius, – esame pajėgūs parengti žymiai daugiau specialistų ir užtikrinti jų poreikį.“

Lietuvos arklių augintojų asociacijos vadovas Almutis Raila pastebėjo, jog jauniems, mokslus baigusiems žemės ūkio specialistams įsikurti kaime nėra lengva. Vaikų darželio nėra, mokykla mieste už keliasdešimties kilometrų, požiūris į dirbantįjį kaime – negatyvus. „Grąžinkime ryšį tarp kaimo ir miesto, populiarinkime žemės ūkio verslą, visuomenėje kelkime ūkininko autoritetą“, – ragino A. Raila.

Ūkininko krepšelis

„Valstybės lėšos, skirtos mokyti ir konsultuoti, turėtų eiti paskui ūkininką, – teigė LŽŪT pirmininkas J. Vilionis, – tuomet jis galėtų pasirinkti mokslo instituciją, kuri ir patartų, ir konsultuotų.“

Šią idėją – ūkininko krepšelį – palaikė VDU ŽŪA kanclerė prof. A. Miceikienė ir LSMU VA kancleris M. Malakauskas. Mokslininkų nuomone, jų rengiami projektai ir programos turėtų pereiti socialinių partnerių – ūkininkų – „filtrą“. „Mes ne viską padarėme, kad mokslininkai dažniau lankytųsi mūsų ūkiuose“, – prisipažino Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

„Anksčiau periodiškai rengdavome susitikimus su žemdirbiais, pristatydavome agrarinio mokslo naujoves, – sakė dr. V. Juškienė, – pastaruoju metu valstybė neremia mūsų patarimų, rekomendacijų žemdirbiams. Vertinamos tik mokslinės publikacijos užsienio leidiniuose.“

„Mes nežinome, kas laukia pieno ūkių, kai bus pareikalauta mažinti karvių išskiriamo klimato šiltėjimą skatinančių metano dujų kiekį, – kalbėjo Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijos pirmininkas Juozas Darbutas, – kitų šalių mokslininkai jau parengę rekomendacijas ūkininkams, kokio genotipo karves reikėtų laikyti, kaip taikyti galvijų selekciją, kokios sudėties pašarus naudoti, tvartų sąlygas.“

Pasak J. Darbuto, Nyderlandų, Suomijos mokslininkai savo šalių ūkininkams jau parengę rekomendacijas, kaip atrinkti produktyvius galvijus pagal jų suėdamo pašaro įsisavinimo procentą. Taip pat atlikti tyrimai dėl galvijų raciono sudėties, mažinančios karvių išskiriamo metano dujų kiekį. Dr. V. Juškienė pridūrė, jog apie tokius tyrimus kalbėjusi prieš 6–7 metus, o karvių išskiriamų dujų kiekį ir sudėtį siūliusi tirti lazeriu. Tuomet mokslininkų projektams finansavimas nebuvo skirtas. Pastaruoju metu derinama sutartis su Aplinkos ministerija.

LŽŪT pirmininkas J. Vilionis ir VDU ŽŪA kanclerė prof. A. Miceikienė siūlė jungtis į bendrus projektus – VDU ŽŪA steigti Žemės ūkio kompetencijų centrą, ieškoti jam finansavimo, kviesti ir LSMU VA, kitas šios srities institucijas, kad būtų galima teikti ūkininkams ekspertines, konsultavimo, mokymo paslaugas, organizuoti bendrus projektus, naudingus žemės ūkio verslui, organizuoti kvalifikacijos kėlimo kursus.

Justinas ADOMAITIS

ŪP korespondentas

Redakcijos fotomontažas

2020-12-17