Ukraina savo ūkininkams prašo šimtų milijonų

Ukrainos valdžios teigimu, skirtos lėšos galėtų būti paskirstytos pagal valstybinę programą „Įperkamas kreditas 5-7-9 proc.“, skirtą ūkininkų paskolų palūkanoms padengti. Ukraina savo prašymą grindžia sudėtinga karo padėtimi, dėl kurios „Didžiosios Odesos uostai prarado galimybę laisvai eksportuoti produkciją“, o ūkininkams „reikia finansavimo, kad galėtų tęsti savo veiklą ir vykdyti rudens sėją“.

Produkcija liks sandėliuose

„Dėl Rusijos vykdomos jūrų eksporto blokados tūkstančiai Ukrainos ūkininkų negali parduoti jau užaugintos produkcijos ir gauti lėšų veiklai tęsti. Todėl kreipėmės į Europos Komisiją su pasiūlymu paremti Ukrainos gamintojus, kompensuojant palūkanas už paskolas. Tai leis ūkininkams išlaikyti finansinį likvidumą, vykdyti rudens sėją ir išvengti priverstinio produkcijos pardavimo mažomis kainomis“, – Žemės ūkio politikos ir maisto ministerijos paskelbtame pranešime teigia žemės ūkio ministras Tarasas Vysockis.

2026/2027 finansiniais metais Ukraina turėtų eksportuoti apie 64,4 mln. tonų žemės ūkio produktų. Tačiau dėl Juodosios jūros uostų blokados eksportas gali sumažėti beveik perpus – iki maždaug 29,6 mln. tonų. Tai reiškia, kad šalyje liks dideli grūdų ir aliejinių augalų sėklų kiekiai.

Ministerija skaičiuoja, kad šalies sandėliai bus pilni jau spalį, o iki šių metų lapkričio mėnesio nebeliks daugiau nei 9 mln. tonų grūdų, aliejinių augalų sėklų ir rupinių.

Didžiausia rizika kyla dėl kviečių eksporto, kuris gali sumažėti nuo 17,6 mln. tonų iki 8,3 mln. tonų. Negalėdami parduoti savo produkcijos, ūkininkai priversti kaupti atsargas be jokios perspektyvos gauti pajamų iš pardavimo, o dėl didžiulio perteklinės pasiūlos vidaus rinkos supirkimo kainos smarkiai krenta.

Ministerijos skaičiavimais, 2026–2027 finansiniais metais sektorius gaus maždaug 6,4 mlrd. eurų pinigų įplaukų, o veiklos sąnaudos sieks 11,2 mlrd. eurų. Iki šių metų lapkričio mėn. „neparduotose atsargose bus sukaupta produkcijos už beveik 10,8 mlrd. eurų, o žemės ūkio sektoriaus minimalus apyvartinio kapitalo poreikis sieks apie 4 mlrd. eurų“.

Kur keliaus milijonai?

Todėl Ukraina siūlo ES skirti jai 220 mln. eurų negrąžintinos paramos paskolų palūkanoms padengti pagal valstybinę programą „Įperkamos paskolos 5-7-9 proc.“.

„Toks įnašas leis suteikti iki 4 mlrd. eurų vertės paskolų portfelį ūkininkų apyvartiniam kapitalui finansuoti, o galutinė palūkanų norma paskolų gavėjams neviršys 10 proc. per metus“, – teigiama Ukrainos ministerijos interneto svetainėje.

Tokios lėšos leis Ukrainos ūkininkams finansuoti ūkių darbo užmokestį, žemės nuomą, derliaus saugojimą ir perdirbimą bei pasiruošimą naujai sėjai.

„Tai taip pat sumažins ES šalių pasienio infrastruktūros apkrovą ir leis Ukrainai išlaikyti savo eksporto potencialą, kol jūrų uostai atnaujins veiklą“, – savo paraiškoje Europos Komisijai teigia Ukrainos vyriausybė.

Laivai į uostus neįplaukia

Nuo liepos 23 d. į Ukrainos Juodosios jūros uostus įplaukiančių laivų judėjimas buvo sustabdytas dėl Rusijos atakų grėsmės, skelbė portalas „Latifundist“, cituodamas ministro T. Vysockio žodžius.

Pasak T. Vysockio, sprendimą sustabdyti laivų eismą priėmė patys laivų savininkai, o valstybė netaikė jokių judėjimo apribojimų.

Laivų judėjimo sustabdymas nebuvo netikėtas. Dar liepos 17 d. „Forbes“ rašė, kad laivų savininkai keičia savo laivynų kryptį artėjant prie Ukrainos uostų: „pinigai nebėra motyvatorius“. Liepos 19 d. trys Rusijos raketos pataikė į Turkijos sausakrūvį laivą „Golden Leo“, kuris buvo pakrovęs kukurūzus ir ruošėsi palikti kovos zoną.

Vien per pirmąsias dvi liepos savaites Rusija surengė 23 atakas uosto infrastruktūrai ir atakavo 17 civilių laivų. Liepos 25 d. rusai du kartus atakavo laivą, gabenusį 2800 tonų kukurūzų. Liepos 26 d. po naujų rusų dronų smūgių netoli Odesos nuskendo laivas „Golden Leo“.

Parengė Ričardas Čekutis