Ukrainietiški grūdai Lietuvoje – pilkoji zona

Nėra draudžiamas ar ribojamas

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) teigimu, grūdų importas iš Ukrainos nėra niekaip draudžiamas ar ribojamas. Šių produktų sauga ir kokybė turi atitikti Europos Sąjungos (ES) bei Lietuvos teisės aktų reikalavimus ir jie gali laisvai cirkuliuoti rinkoje. Kadangi ES rinka yra bendra ir laikoma vidaus rinka, tai per bet kurią ES šalį įvežti grūdai laisvai cirkuliuoja visoje teritorijoje, taip pat ir Lietuvoje. Juos įsigyti gali tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

„Noriu akcentuoti, kad jei ukrainietiški grūdai atitinka visus kokybės reikalavimus, dėl suprantamos Ukrainos padėties mes nekeliame problemų, tačiau įvežamų grūdų kontrolė yra visiškai pilka zona“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ŪP redakcijai teigė: „2023 m. rugpjūčio duomenimis, į Lietuvą iš trečiųjų šalių buvo įvežta daugiau nei 450 tūkst. t grūdų ir jų produktų. Iš Ukrainos įvežta 1 013 siuntų – 22 176 t grūdų. Ne mažiau kaip 30 proc.  tiriama pesticidų likučių, pesticido glifosato, mikotoksinų, sunkiųjų metalų, GMO nustatymui. Neatitikimų 2023 metais nenustatyta.“

AB „Kauno grūdai“, priklausančios vienai didžiausių Baltijos šalių regiono žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupei AB „Akola group“, Grūdų tiekimo Alytaus gamybinio padalinio vadovo Lino Nedzelskio teigimu, praėjusiais metais iš Ukrainos supirkti kviečiai ir kukurūzai sudarė apie 6,4 proc. visų gamyboje sunaudotų grūdų. Šiemet jau supirkta apie 1 proc. viso jų sunaudojamo metinio kiekio.

„Supirkti grūdai niekur neišvežami, juos sunaudojame savo gamybos poreikiams. Kadangi mūsų gaminamai produkcijai – pašarams – nepakanka Lietuvoje užauginamo kukurūzų kiekio, kviečių aplink elevatorių užauginamuose ūkiuose taip pat trūksta, todėl trūkstamą kiekį perkame iš Ukrainos ar Lenkijos. Užsienio augintojams mokame tokias pačias kainas kaip ir Lietuvos“, – redakcijai tvirtino L. Nedzelskis.

Kenkia Lietuvos prestižui

Anot Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininko, Lietuvos ūkininkų sąjungos Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos vadovo Igno Hofmano, ukrainietiškų grūdų tema ŽŪM buvo kalbėta dar praėjusių metų liepą, buvo netgi suorganizuotas susitikimas su Ukrainos žemdirbių atstovais. „LŽŪT visada buvo nuosekli šiuo klausimu – ukrainietiški grūdai per Lietuvą gali keliauti tik tranzitu“, – ŪP pabrėžė I. Hofmanas.

Jo nuomone, yra pavojus, kad ukrainietiškus grūdus vežant į Lietuvos įmones, jie gali būti paverčiami lietuviškais ir eksportuojami kaip lietuviški. Taip kyla grėsmė Lietuvai, kaip grūdų eksportuotojai, nes Ukrainos grūdai yra visiškai kito standarto, užauginti laikantis kitų reikalavimų nei Lietuvoje.

„Tai neteisinga mūsų ūkininkų atžvilgiu, jie neatlaiko konkurencinės kovos, nes Lietuvoje javų užauginimo savikaina yra daug aukštesnė. Turime laikytis tam tikrų reikalavimų, negalime naudoti pesticidų, kurie naudojami Ukrainoje. Tai neigiamai veikia mūsų žemdirbių situaciją. Lenkai protestavo prieš tai.

Aš gaunu labai daug vaizdo įrašų, nuotraukų su prie Lietuvos įmonių stovinčiomis mašinomis su ukrainietiškais numeriais. Galima įtarti, kad įvežti ukrainietiški grūdai, tačiau ūkininkas negali nueiti ir patikrinti. Išsiaiškinti, kieno tai yra grūdai, koks jų tolesnis kelias, turi atitinkamos tarnybos. Tai yra vieša paslaptis. Visi mato, visi žino, apie tai kalbama, bet kai pereinama prie reikalo, valdžios atstovai apsimeta, kad niekas nevyksta. Tai ir yra problema“, – pasipiktinimo neslėpė LŽŪT pirmininkas.

I. Hofmanas apgailestavo, kad valstybės mastu nedaroma nieko, kas susiję su įvežamų grūdų kontrole. „Mes turime įtarimų, kad tokie grūdai gali būti juodieji grūdai: be dokumentų įvežti, gali būti pavogti, perpirkti asmenų, siekiančių pasipelnyti iš šios situacijos“, – svarstė I. Hofmanas.

Kyla abejonių

„Susiklostė įdomi situacija. Kukurūzai būdavo įvežami ir anksčiau, ypač, kai Lietuvoje buvo stipresnis gyvulininkystės ūkis. Pirkdavo juos ir iš Lenkijos, ir iš Ukrainos, tačiau dabar situacija kitokia. Ūkininkams, matant vilkikus su ukrainietiškais numeriais vežančius grūdus į elevatorius, kyla pagrįstų abejonių. Jie nori žinoti, kas vyksta, ar nėra taip, kad su gerokai mažesnėmis sąnaudomis užauginami javai kitose šalyse sudaro sąlygas dempinguoti mūsų ūkininkų užaugintų javų kainą“, – redakcijai kalbėjo Mažeikių r. ūkininkas Audrius Vanagas.

„Mes sudarome visas galimybes ir turime sudaryti, kad Ukrainos žemės ūkio produkcija važiuotų tranzitu per mūsų šalį. Svarbu, kad šis procesas būtų kontroliuojamas, kad nebūtų nesąžiningos prekybos. Galime planuoti tvarkingus verslo ryšius, bet būna atvejų, kai bandoma pasinaudoti situacija, norint pasigerinti savo sąlygas“, – tikino A. Vanagas.

Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Dainius Sabulis pasidalijo tokiu pastebėjimu: „Pats mačiau, kaip kai kuriuose Kėdainių elevatoriuose iš automobilių lenkiškais numeriais kviečiai pilami į bendrą krūvą su lietuviškais grūdais. Esu girdėjęs, kad ir kituose regionuose vyksta tas pats. Paskui supirkėjai sako, jog prasta kviečių kokybė.“

D. Sabulis neatmeta galimybės, jog kai kurie nesąžiningi ūkininkai patys gali maišyti ukrainietiškus grūdus su lietuviškais ir parduoti kaip lietuviškus. „Todėl ir būtina atitinkama grūdų kokybės kontrolė“, – įsitikinęs D. Sabulis.

Rusiškiems grūdams „ne“

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Titulinėje nuotr. – Į Lietuvos elevatorius grūdai keliauja vilkikais su ukrainietiškais numeriais. Šis automobilis atvyko iš Žitomiro srities.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.