Ukrainos bitininkų pamokos nenuėjo veltui

Lietuvoje oficialiai leidžiami vartoti septyni bičių produktai: medus, žiedadulkės, bičių duona, bičių pienelis, bičių pikis, bičių nuodai ir vaškas. Po Kijeve 2013 m. rudenį vykusio 43-ojo „Apimondijos“ kongreso ir ekskursijų ukrainiečių bitynuose, mūsų bičiuliai atrado gydomuosius produktus zabrusą, apilarnilą, „podmorą“, „bičių miegamuosius“, vaško kandžių lervutes.

Tų pačių metų pavasarį teko lankytis tarptautinėje žemės ūkio parodoje „Agro 2013“, vykusioje Kijeve. Renginyje sutiktas Ukrainos agropolitikos ir maisto ministerijos Gyvulininkystės departamento direktorius dr. Andriejus Getija teigė, kad Ukraina – ne tik Europos javų aruodas, bet ir medaus šalis. Pasaulyje per metus pagaminama pusantro milijonų tonų medaus. Pirmauja Kinija, antroji – Turkija, trečioji – Argentina, ketvirtoji – Ukraina.

Reti bičių produktai

Šiųmetėje parodoje „Ką pasėsi... 2022“ dalyvaujančių bitininkų lankytojai teiravosi... mirusių bičių užpiltinės. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos doc. dr. Algirdas Amšiejus abejojo tokio „vaisto“ nauda. Žinomo mokslininko ir populiarios knygos „Bičių metai“ autoriaus nuomone, retas bitininkas ryžtųsi specialiai numarinti bites, o avilyje rastos negyvos vargu ar tiktų vaistui gaminti.

„Bitininkų pagamintų sveikatą stiprinančių produktų esmė – nepakenkti“, – Kijeve vykusioje parodoje „Agro 2013“ Hipokrato priesaikos principą priminė bitininkas iš Čerkasų. Jis teigė nesąs medikas, bet savo ūkyje gaminantis įvairius žmogaus sveikatai stiprinti skirtus produktus: zabrusą – iš korių dangtelių ir medaus, „podmorą“ – iš mirusių bičių ir degtinės, apilarnilą – iš 3–5 parų atvirų traninių perų homogenato ir medaus, pikio ir degtinės užpiltinę ir pan. Valstybė bitininkams nedraudžia prekiauti tokiais savadarbiais preparatais, o bitininkai įsipareigoję kaip farmacininkai paaiškinti žmonėms bičių produktų vartojimo ypatumus.

Ukrainoje labai populiarus „podmoras“ – namine degtine ar spiritu užpiltos mirusios bitės. Pasak bitininko iš Čerkasų, mokslininkai įrodė, kad mirusios bitės – biologiškai aktyvus produktas, turintis unikalių gydomųjų savybių, savo bioenergetinėmis galimybėmis naudingas žmogaus sveikatai. Gydytojų teigimu, tai nėra vaistas, tačiau gali būti vartojamas kaip maisto papildas ar funkcinis maistas.

Daug informacijos bitininkas randa Ukrainos bitininkų organizacijų interneto tinklalapiuose. Pavyzdžiui, senovės romėnų gydytojas Galenas vartojo meduje sutrintas bites nuo piktvočių, dantų smegenų uždegimo, dantų skausmo, tepdavo skausmingai besikalančius kūdikių dantukus. Vyrams tokiu mišiniu rekomenduodavo stabdyti plaukų slinkimą, atauginti juos ant plikės. Rašytojas Plinijus Jaunesnysis nurodė, kad sudegintų bičių pelenai, sumaišyti su sviestu – geras vaistas nuo daugelio ligų. Tokiais pelenais, sumaišytais su medumi, gydė akių ligas, stiprino plaukų augimą. Meduje išvirtas mirusias bites žmonės vartojo nuo dizenterijos. Bičių nuoviras rekomenduotas kaip šlapimą varantis vaistas.

Anglijoje XVII a. medicinos knygos išdžiovintas ir sutrintas bites patarė gerti kaip vaistus su pienu ir vynu, gydant podagrą, vandenę, reumatizmą, tirpdant šlapimo takų akmenis. Medų su bičių kūneliais patarta vartoti esant aštriems pilvo skausmams, spazmams, stipriai (su krauju) viduriuojant, gydant opas ir pūlinius.

Bitininko iš Čerkasų teigimu, per sezoną iš vieno avilio išimama apie 0,5 kg mirusių bičių. Specialistai nurodo esant trijų tipų „podmorą“: pavasarinį (po žiemojimo mirusiose bitėse gausu nuodų ir maisto likučių!), gydomąjį (nuodus po antitoksinoterapijos atidavusios mirusios bitės) ir rudeninį (bitės, kurių bitininkas nepalieka žiemai. Jų lavonėliai sukaupę daug medaus gamybai naudotų medžiagų. Tai pačios vertingiausios mirusios bitės). Bitininkas iš Čerkasų pasakojo, kad Ukrainos bitynuose per metus surenkama apie 20 t mirusių bičių.

Mirusios bitės gydo

Negausūs įvairių šalių medikų klinikiniai pastebėjimai leidžia spėti apie biologinę mirusių bičių naudą: saugo nuo uždegimų, bakterijų, nuskausmina, neleidžia susidaryti trombams, saugo nuo sklerozės, turi antitoksinį, spazmolitinį poveikį, varo šlapimą, skatina tulžies gamybą, stabilizuoja arterinį kraujospūdį, aktyvina medžiagų apykaitą, reguliuoja širdies, inkstų, virškinamojo trakto, endokrininės sistemos darbą, stabdo lytinių organų veiklos senėjimą.

„Podmoro“ savybės stiprėja jį derinant su kitais biologiškai aktyviais bitininkystės produktais, taip pat fitopreparatais, vaisių ir daržovių priedais, augaliniais aliejais. „Podmoras“ rekomenduojamas gydant prostatos adenomą, mastopatiją, kojų venų varikozę, normalizuojant arterinį kraujospūdį, stiprinant kraujagysles, reguliuojant endokrininės ir nervų sistemos funkcijas.

Bitės kūne galima rasti visų medaus, žiedadulkių, bičių pienelio, propolio, vaško komponentų (aminorūgščių, mineralų, vitaminų, fermentų, hormonus primenančių medžiagų). Chitino turintis bitės apvalkalas sukaupia nemažai biologiškai aktyvių cheminių medžiagų (heparino, chitozano). Jos žmogaus organizme stabdo uždegimo procesus, stabilizuoja kraujospūdį, teigiamai veikia kraujotakos sistemą.

Kai kurių mokslininkų teigimu, „podmore“ esantis bičių nuodų baltymas tik iš dalies suskyla virškinimo trakte ir iš jo gali patekti į kraują, turėdamas beveik visas mažų bičių nuodų dozių fiziologines poveikio savybes. „Podmore“ esantys bičių riebalai turi visą kompleksą polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, taip pat augalinių sterinų. Preparatams gaminti tinka tik dėl senėjimo, nuo bado, šalčio, mechaninio poveikio mirusios bitės. Netinka sugedusios, supelijusios, iš sergančių bičių šeimų.

Surinktus kūnelius reikia persijoti ir išdžiovinti 40–50 laipsnių temperatūroje. Gydymo tikslais gali būti vartojami šių vabzdžių milteliai ar paruošti įvairūs kūnelių preparatai: nuovirai, spiritiniai ekstraktai ir antpilai, tepalai, mišinys su medumi.

Avilio garsai ir kvapai

„Bičių miegamieji“ Lietuvoje itin išpopuliarėjo po Kijeve vykusio pasaulio bitininkų „Apimondija“ kongreso. Šiandien po vieną ar keletą jų galima rasti kiekviename šalies rajone. Vieni priklauso bitininkams, kiti – kaimo turizmo sodybų šeimininkams. Bičių avilio kvapų ir garsų terapiją išstudijavusi žinomos šeimos bitininkė ir Abromiškių reabilitacijos ligoninės Psichoterapijos skyriaus vedėja Viktorija Šerkšnienė. „Apie vaško kambarį sužinojome Ukrainoje, kai 2013 m. rudenį dalyvavome tarptautiniame „Apimondijos“ kongrese, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo V. Šerkšnienė. – Ten bendravau su ukrainiečių mokslininke ir bitininke Lidija Valigura, kuri tą kambarį kūrė dešimtmečius ir naudoja seniai. Kongreso dalyviams buvo pristatyta gydymo vaško kvapais (aromaterapijos) idėja ir pats kambarys.“ Pasak V. Šerkšnienės, pirmieji kvapų terapiją gydymo tikslais pradėjo naudoti kinai prieš 6 tūkst. metų. Europoje pirmasis aromaterapijos terminą pradėjo vartoti prancūzų chemikas Rene-Maurice Gattefosse 1928 m. Kitas prancūzas gydytojas Jean Valnet kvapais gydė grįžusiųjų iš Antrojo pasaulinio karo psichinius sutrikimus. Austrų kilmės biochemikė Marguerite Maury 1960 m. išpopuliarino kvapų terapiją, sukūrusi jų panaudojimo ligoms gydyti metodiką. Jos teigimu, kvapai skatina nusiraminti, atsipalaiduoti, teigiamai veikia nervų sistemą, malšina skausmą, stresą, nuovargį ir gerina bendrą organizmo veiklą. Be to, kvapai skatina medžiagų apykaitą, gerina virškinimą, naikina virusus, bakterijas, stiprina imuninę sistemą, gydo žaizdas, stimuliuoja limbinę smegenų sistemą, atsakingą už gilių jausmų jutimą. Šis smegenų sluoksnis valdo emocijas, padeda įsisavinti naują informaciją. Aromaterapijos žinovas Gabrielis Mojay teigė, kad kvapai skatina žmogaus psichologinę, fizinę ir dvasinę gerovę.

Vaško kambarys

„Grįžusi iš Kijevo, vaško kambario projektą pasiūliau Abromiškių reabilitacijos ligoninės vadovui, ir, gavusi pritarimą, įgyvendinau, – pasakojo V. Šerkšnienė. – Psichoterapijos seansams skirtame kambaryje ant sienų yra 86 kg vaško, supilstyto į medines šešiakampes dėžutes, primenančias korio akeles. Vaškas šeštą ryto pradedamas šildyti, kaista iki 34 laipsnių ir laikosi visą dieną, vakare išsijungia automatiškai. Vaškui šildyti naudojame infraraudonųjų spindulių šildytuvus. Tie spinduliai nešildo aplinkos, tik vaško plokštes. Pacientams (po insultų, infarktų) labai patinka būti vaško kambaryje. Jiems iškart kyla asociacijos su vaikyste, apsilankymu pas senelius bityne, kyla teigiamų emocijų. Kartu su vaško kvapais vyksta ir muzikos terapija, visa procedūra užtrunka apie 30 min. Sujungėme dvi poveikio priemones: garsus ir kvapus. Ukrainietės L. Valiguros teigimu, gydymo tikslais vaško kambaryje užtenka pabūti 30 min. Kartais žmonės ateina anksčiau. Mes praktikuojame, kad atėjęs pacientas įsitaisytų krėsle, užsiklotų (tai sukuria saugumo, jaukumo įspūdį), tada išdalijame bevieles ausines ir kalbame į mikrofoną, įjungiame specialią atpalaiduojančią muziką. Tai multifunkcinis kambarys. Nėra pašalinių garsų, balsas skirtas kiekvienam tiesiai į ausį.“ Pasak V. Šerkšnienės, šildomas vaškas keičia spalvą. Kai vakare išsijungia šildymas, jis vėsta ir tamsėja. Šviesus vaškas – pavasarinis, tamsesnis – rudeninis, išlydytas iš lizdinių korių. Kai vaškas šiltas, jo spalvos vienodėja, tampa matinės. Vaško spalva priklauso ir nuo augalų žiedadulkių. Šildomas iki bičių kamuolio avilyje įprastos temperatūros vaškas išskiria eterinius aliejus, todėl pasklinda intensyvus kvapas. Vaško poveikis ypač svarbus rudenį, kai pradeda anksčiau temti, žmones užklumpa depresijos.

Bitininkė ir psichologė V. Šerkšnienė ŪP pasakojo, kad ukrainiečiai korių dangtelius, užpiltus medumi, vartoja kaip maisto papildą ir net vaistą. Su medaus koriu suvalgęs gabaliuką vaško, žmogus neturėtų baimintis – karoteno (vitamino A) ten yra gerokai daugiau negu jautienoje. 100 g vaško yra tūkstantis tarptautinių vienetų, o jautienoje – 60. Su medumi suvalgytas vaškas ištepa žarnyną, sukuria elastingas sieneles ir natūraliai pasišalina – organizmas jo neįsisavina.

„Pagal idėją, parsivežtą iš Ukrainos, korio dangtelių vaškas yra pats geriausias, – teigė V. Šerkšnienė, – jame yra labai daug fermento lizocimo, daugiausia antibiotinių savybių, palyginti su kitu vašku. Surinkti tokį tik dangtelių vaško kiekį – prabangos dalykas. Ukrainiečiai dangtelius užpila medumi ir pasiūlo vartotojams kaip vaistą nuo kvėpavimo takų ligų. Apskritai ukrainiečiai bitininkai gamina daug bičių produktų, kurie pas mus būtų draudžiami.“

Redakcijos nuotraukos