Ukrainos grūdų eksportas per Klaipėdą skendi miglose

Rusijai užpuolus Ukrainą ir jau kelis mėnesius besitęsiant kruvinam karui, kai  kur pasaulyje ėmė trūkti maisto. Tuo metu rusų niokojamoje šalyje yra susikaupę apie 25 mln. tonų pernykščių grūdų, kurių,  okupantams, užblokavus  jūrų uostus, dabar neįmanoma išvežti. Politikai svarsto, kaip padėti ukrainiečiams juos išgabenti iš šalies. Vienas iš variantų – išplukdyti juos per Klaipėdos uostą. Tik ar tai įmanoma, kai krovinių tranzitas per Baltarusiją į Lietuvą yra uždarytas?

Mainai už tranzitą

Ukraina šiemet dėl karo ir užminuotų laukų apsėjo 20–30 proc. mažesnį plotą, tačiau, jei nebus rastas kelias, kaip išvežti eksportui skirtus pernykščius grūdus, situacija gali tapti katastrofiška.

Ieškant išeities, Jungtinės Amerikos Valstijos siūlo nutraukti sankcijas Baltarusijai ir tartis su šia šalimi dėl ukrainietiškų grūdų eksporto per ją ir Klaipėdos uostą.

Tačiau Aliaksandras Lukašenka kelia savo sąlygas:  pirmiausia turi būti atšauktas draudimas gabenti per Lietuvą baltarusiškas kalio trąšas, o tada bus galima kalbėti ir apie   ukrainietiškų grūdų tranzitą geležinkeliu į mūsų uostamiestį. Ar įmanomi tokie mainai? Kaip juos vertina politikai ir verslininkai?

Nemato prasmės derėtis

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Saulius Skvernelis mano, kad tai nėra tvarus ir patikimas sprendimas: „Baltarusija parodė, kad ji nėra draugiška valstybė, ir nemanau, kad su ja būtų galima bandyti ką nors spręsti. Jeigu kas ir nori tai pasiūlyti, matyt, tai būtų derybos su Rusija, su šalimi, kuri kariauja su Ukraina, vykdo prieš ją agresyvų karą. Nėra jokios prasmės su Rusija dėl ko nors derėtis.

Man atrodo, kad bet kokiu atveju tai būtų netvarus projektas, nes Rusija galėtų kelti papildomas sąlygas, užsiimti šantažu. Baltarusija yra aiškiai stojusi į agresoriaus pusę ir nėra savarankiška. Tai pernai parodė, kaip Rusija sudarė migrantų placdarmą per Baltarusijos teritoriją. Tai apie ką mes galime daugiau su jais kalbėti?“

Tačiau noras padėti ukrainiečiams atgaivinti grūdų eksportą niekur nedingo. Tik ar be siūlomų nelygiaverčių mainų Lietuva gali ką nors reikšmingesnio padaryti?

Tik teorinės galimybės

Iki Rusijos invazijos Ukraina buvo gerai pasiruošusi eksportui, grūdai buvo gabenami geležinkeliais iki jūros uostų, o iš ten išplukdomi į eksporto šalis. Derlius autotransportu į Europą beveik nebūdavo vežamas. Vidutinis uosto pralaidumas siekdavo 6 mln. tonų per mėnesį ir tai vykdavo ištisus metus.

„Kas neįsivaizduoja tokių kiekių judėjimo, nelabai ir suvokia, koks milžiniškas iššūkis Ukrainai šiandien pakeisti eksportui reikalingą logistiką alternatyviais maršrutais. Jei karas tęsis ir Ukraina neatsidarys per uostus, ši šalis turės didelę problemą, nes šiuo metu tiesiog neįmanoma išvežti viso eksportui turimo kiekio“, – įsitikinęs Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas.

Jo nuomone, dėl geopolitinės situacijos Ukraina dabar netenka ir alternatyvių geležinkelio maršrutų, lieka tik teorinės galimybės. Grūdai į Klaipėdą, pasak K. Šimo,  galėtų būti atvežti rusiška geležinkelio vėže per Baltarusiją. Žinant Klaipėdos uosto pralaidumo galimybes, jei Ukrainos eksporto kelias driektųsi per Baltarusiją, jis galėtų pasiekti iki keliolikos mln. tonų per metus.

Reikėtų keliskart perkrauti 

Pasak K.Šimo, Ukraina turi apie 10 tūkst. vagonų, pritaikytų vežti grūdams rusiška  vėže. Tai būtų realiausias scenarijus pervežti ketvirtadalį Ukrainos potencialo.

„Tačiau suprantame, kad šiandien prašyti priešo, iš kurio teritorijos ką tik skrido raketos, kol kas neįmanoma. O sausumos keliai per Lenkiją ar kitas kaimynines šalis nėra finansiškai ir logistiškai patrauklūs, jie būtų tik minimali pagalba. Ukrainai pasirinkus šią alternatyvą, vien autotransporto logistika tranzitu per Lenkiją sudarytų vos ne trečdalį grūdų kainos.

Asociacijos vadovo skaičiavimais, jei išnaudojus visas galimybes būtų pasirinktas kelias geležinkeliais per Lenkiją, du kartus tektų grūdus perkrauti ant skirtingo pločio geležinkelio vėžės – prie Ukrainos ir Lenkijos sienos. Sistemai veikiant idealiai, be jokių trukdžių ir užsilaikymų, per metus būtų galima tikėtis pervežti iki 0,5–0,7 mln. t.

Nusiteikęs skeptiškai

Toks grūdų eksporto kelias, K. Šimo teigimu, pareikalautų papildomų investicijų, nes reikėtų specialių platformų, ant kurių būtų kraunami specializuoti konteineriai su grūdais, o turint galvoje, kad Ukrainos ir Lietuvos geležinkelio vėžė rusiška, o Lenkijoje – europietiška, visoms trims šalims reikės skirtingų platformų, ant kurių konteineriai būtų kraunami pasieniuose.

„Mūsų duomenimis, kiekviena šalis jų turi tik po keletą šimtų, todėl prielaidas, kad gali būti pasiektas pralaidumas, artėjantis prie milijono tonų, laikytume labai optimistinėmis. Kito būdo gabenti geležinkeliais nėra.

Ar galite įsivaizduoti keliasdešimt kilometrų vagonų eilę, kurioje nespėjame perkrauti produkcijos? Tokia situacija Ukrainoje, prie Lenkijos sienos, yra jau dabar, nes juda dar ir kiti kroviniai. Dažnai demonstruojami gražūs Lietuvos politikų ketinimai tėra viešieji ryšiai, gali ir telikti tik asmenukėmis, o ne realiai įgyvendintais projektais, – skepticizmo neslepia K. Šimas, – Mažai tikėtina, kad papildomai didesnei  krovai yra pasirengę ir Lenkijos, Rumunijos ar Bulgarijos uostai. Jie galėtų užtikrinti tik simbolinę pagalbą, keletą milijonų tonų per metus, kai Ukrainos poreikis – keliasdešimt milijonų tonų.“

KOMENTARAS

Marius SKUODIS

Susisiekimo ministras

Klaipėdos uostas, neskaičiuojant Birių krovinių terminalo, yra pajėgus pakrauti apie 8 mln. tonų grūdų, tačiau per Lenkiją dėl infrastruktūros ribojimų dabar į Lietuvą per metus įmanoma atvežti tik 1–1,5 mln. tonų Ukrainos grūdų. Toks jų kiekis galėtų būti perkrautas ir pačios Lenkijos uostuose. Šis sprendimas net būtų greitesnis ir pigesnis.

Pagrindinė problema vežant grūdus į Klaipėdą – siauresnė geležinkelio vėžė Lenkijoje, todėl nuo Ukrainos iki Klaipėdos uosto reikia du kartus perkrauti krovinį arba keisti vagonų riedmenis. Kitas variantas – išnaudoti tą infrastruktūrą, kuri yra – grūdus vežti per Baltarusiją. Tai leistų išnaudoti visus Klaipėdos uosto, taip pat Latvijos ir Estijos uostų pajėgumus. Tačiau tam reikėtų specialaus humanitarinio koridoriaus per Baltarusiją. Pokalbiai dėl jo jau vyko, tačiau už tai turėtų būti atsakingos tarptautinės institucijos – Jungtinės Tautos arba Europos Komisija.

ŪP korespondentas - Stasys BIELSKIS