Unikali velykinė instaliacija Kėdainiuose

Grįžtame prie gamtos

„Kurdama Velykų instaliaciją galvojau apie tai, kad nesame atskirti nuo mūsų tautos praeities ir istorijos. Turime savitas švenčių tradicijas, ir tai, kokią formą jos bebūtų įgavusios šiandien, vis tiek grįžtame prie gamtos ir žmogaus ryšio. Pirmosios verbos buvo iš kadagio, karklo, žilvičio šakelių, nes tai buvo pirmieji pavasario augalai, simbolizuojantys gyvybės jėgą“, – atkreipė dėmesį Aušra Žemaitienė. Šios tradicijos puoselėjimas – svarbus dailininkei, todėl ji ir pasirinko verbas iš natūralių medžiagų: karklo ir gluosnio vytelių.

Rudenį pradėtos medžiagų paieškos. Ūkininkas Raimedas Kantautas, gyvenantis netoli Kazlų Rūdos, tiekė gluosnio vyteles. ,,Važiavome pas jį, matavome, skaičiavome. Gamyba prasidėjo sausio viduryje ir truko tris mėnesius. Montavimo darbai – tris dienas, per vėjuotą ir žvarboką orą.  Bet Verbų sekmadienį švietė saulė, aikštėje buvo šilta, jauku – ir žmonės galėjo gėrėtis rezultatu. Čia apsigyveno tikroji Velykų dvasia, kurią sustiprina muzikinis fonas“, – pasidžiaugė instaliacijos autorė.

Tarsi natūraliai išaugusios

Klausimas apie verbų instaliacijos idėją dailininkę nuvedė į pasakojimą apie savo kūrybos pradžią: „Gavau užduotį – sukurti akcentą Velykoms. O kas yra Velykos? Tai tradicija. Margutis ir verba – pagrindiniai simboliai. Nuo senų laikų žinomos Vilniaus krašto verbos, vėliau Lietuvoje paplitusios, dar lenkai jas riša, o daugiau pasaulyje niekas. Todėl kaip svarbu mums išsaugoti savo papročius ir negalime pamiršti savo šaknų“, – teigė pašnekovė.

Pasirinkusi verbų simboliką, Aušra Žemaitienė sukūrė verbas, kurios tapo tikru gamtos ir Prisikėlimo šventės simboliu. Verbose galima rasti saulutes, paukštelius, geometrinius audinių raštus, gyvybės medžio motyvą. Kūrėjai buvo labai svarbu, kad šios verbos atspindėtų lietuvišką tautodailę ir tradicijas, todėl į pagalbą pasikvietė specialistę. ,,Aš dėkinga Kėdainių krašto tautodailininkei, sertifikuotai tautinio paveldo tradicinių amatų – vytelių pynimo meistrei Birutei Šimkūnienei, kuri sutiko nupinti verbų viršūnes – saulutes, 40 paukštelių, kuriuos aš ištupdžiau ant verbų. Ji dar nupynė margučio pagražinimo detales“, – sakė Aušra.

Verbų kūrimo procesas buvo daug pastangų ir techninių sprendimų reikalaujantis darbas. „Su kolektyvo komanda dirbome intensyviai, vyrai atliko daug techninių darbų, vytelėms pritvirtinti teko sukalti daugybę vinučių, aš daug laiko skyriau kūrybinėms idėjoms įgyvendinti. 28 verbos yra aukštos, nuo 3 iki 4,5 metro, jų tvirtinimas buvo sudėtingas. Tačiau viskas pavyko puikiai – velykinė instaliacija atrodo tarsi natūraliai išaugusi aikštėje“, – mintimis dalijosi dailininkė.

Milžiniškas margutis

Dailininkė kūrybiškai išnaudojo šiuo metu neveikiančio fontano erdvę, kuri yra apvali. Iš karto jai kilo asociacija: čia galėtų būti lizdas. O kas dedasi į lizdą? Margutis! O margutis neatsiejamas nuo paukščio. 

Ši mintis įkvėpė ją gilintis į tradicinius Velykų simbolius ir atrasti ryšį su senaisiais papročiais. „Pradėjau ieškoti informacijos ir atradau karulius – senovinį papuošimą, kai virš stalo kabinami pinti šiaudiniai paukščiai su įdėtu kiaušiniu, kuris simbolizuoja pavasarį ir gyvybę. Tai buvo labai graži ir prasminga tradicija, kurią norėjau pritaikyti savo instaliacijoje. Paukščio, simbolinio lizdo formavimui pasirinkome stambesnes vyteles, kurios suteikė instaliacijai tikroviškumo. Margučio karkasas – metalinis, tačiau jį visą išpyniau iš vytelių, papuošiau Birutės Šimkūnienės pintomis detalėmis. Kiekviena detalė buvo apgalvota, kad atitiktų senųjų papuošimų simboliką“, – pasakojo Aušra Žemaitienė.

Ne tik puošia, bet ir praturtina

Dailininkė ne tik atliko kūrybinį darbą, bet ir pasitelkė techninį išradingumą, kad instaliacija atrodytų kuo natūraliau ir autentiškiau: „Mano tikslas buvo ne tik papuošti erdvę, bet ir sukurti  šventinę nuotaiką, pasakyti, kad Lietuva turi savo unikalią tradiciją, papročius, kurių pasaulyje beveik niekas neturi“.

Pasak Aušros, svarbu ir tai, kad instaliacija įkvepia ir primena apie Velykų šventės gilumą: „Velykos yra ne tik gamtos atgimimas, bet ir žmogaus atsinaujinimas. Tai laikotarpis, kai kiekvienas jaučiame daugiau šviesos, vilties. Tai buvo mano noras – suteikti kėdainiečiams ir miesto svečiams šventinę nuotaiką, kuri ne tik puošia, bet ir praturtina“.

Kėdainių aikštėje „išaugusios“ verbos tapo ne tik šventiniu papuošimu, bet ir svarbiu simboliu, kuris prikelia pavasario dvasią, primena apie lietuviškas tradicijas ir skatina švęsti Velykas su pagarba ir meile gamtai.

A Raicevičienės nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.